Europos Sąjungos (ES) kelių transporto sektorius siekia tapti klimatui neutralus, todėl įvedami nauji reikalavimai transporto priemonėms, kurie palies tiek naujų automobilių gamybą, tiek naudotų automobilių pardavimą ir eksploataciją. Šie pokyčiai skirti mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, didinti saugumą keliuose, efektyviau tvarkyti atliekas ir kovoti su ridos klastojimu.
Ekologiniai reikalavimai ir CO2 emisijos mažinimas
Kelių transportas yra didžiausias transporto išmetamų teršalų šaltinis, 2021 m. sudaręs 72 proc. visų transporto sektoriaus emisijų. Lengvieji automobiliai ir furgonai Europos Sąjungoje išskiria apie 15 proc. viso anglies dvideginio, skatindami klimato kaitą. Europos aplinkos agentūros duomenimis, po stabilaus kritimo, 2019 m. vidutinis naujų lengvųjų automobilių išskiriamas CO2 kiekis ūgtelėjo iki 122,3 g/km.
CO2 emisijų mažinimo tikslai
- Nuo 2035 m. nauji lengvieji automobiliai ir furgonai neturėtų išskirti anglies dvideginio.
- 2030 m. tarpiniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai yra 55 proc. lengviesiems automobiliams ir 50 proc. furgonams.
Įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra
ES planuoja pagrindiniuose keliuose įrengti daugiau elektros įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo stotelių. 2023 m. liepą Europarlamentas priėmė naujas taisykles:
- Iki 2026 m. pagrindiniuose keliuose turi būti įrengtos elektros įkrovimo stotelės kas 60 km.
- Iki 2031 m. - vandenilio degalų papildymo stotelės ne rečiau kaip kas 200 km.
Pažangūs saugos elementai ir jų privalomumas
Siekiant padidinti kelių eismo saugumą, Europos Parlamente buvo pritarta reglamentui dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą. Europos Komisija pasiūlė šį reglamentą siekdama supaprastinti galiojančius teisės aktus ir įvesti naujus privalomuosius reikalavimus.
Privalomieji saugos elementai
Nuo šios vasaros vidurio naujiems automobiliams bus privalomas ištisas išmaniųjų asistentų arsenalas, be kurio transporto priemonės negaus tipo patvirtinimo ir negalės būti registruojamos.
- Visose transporto priemonėse reikės įrengti elektroninio stabilumo kontrolės sistemas (angl. ESCS).
- Lengvuosiuose automobiliuose - padangų oro slėgio stebėjimo sistemas.
- Sunkiasvorėse transporto priemonėse - pažangiąsias staigaus stabdymo sistemas (angl. AEBS) ir įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemas.
- Patobulinta avarinio stabdymo sistema, gebanti atpažinti pėsčiuosius bei dviratininkus.
- Avarinis eismo juostos palaikymo asistentas.
- Vairuotojo nuovargio atpažinimo technologija.
- Išmanusis greičio palaikymo pagalbininkas.
- Vadinamieji įvykių duomenų kaupikliai (kaip aviacinės „juodosios dėžės“).
- Techninė parengtis alkoblokų sistemoms integruoti.
„Jei elektroninio stabilumo kontrolės sistemos naujuose automobiliuose jau paplitusios, tai pažangiosios staigaus stabdymo sistemos ir įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemos - ganėtinai naujos ir sudėtingos technologijos, todėl norint jas įdiegti prireiks daugiau laiko nei numatyta Komisijos pasiūlyme“, - teigė Š. Birutis.
Reglamentas bus taikomas nuo 2012 m., kai kuriems punktams numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m., kad gamintojai galėtų lengviau prisitaikyti prie naujų ES reikalavimų. Šis reglamentas bus privalomas visoms valstybėms narėms.
Adaptyvi stabdžių žibintų sistema
Nuo šios metų liepos 7 d. įsigalioja nauji griežti reikalavimai, siekiant sumažinti eismo įvykių, ypač atsitrenkimų į stabdančio automobilio galą, skaičių. Visi naujai registruojami lengvieji automobiliai privalės turėti modifikuotą, adaptyvią stabdžių žibintų sistemą.
- Kasdienėse situacijose stabdžių žibintai švies įprastu, vientisu raudonu signalu.
- Sistemai užfiksavus, kad automobilis juda greičiau nei 50 km/val. ir yra stabdomas itin staigiai (kai lėtėjimo pagreitis viršija šešis metrus per sekundę kvadratu), stabdžių žibintai pradės tankiai mirksėti.
Už šią funkciją bus atsakinga išmani transporto priemonės elektronika, kuri realiu laiku analizuoja stabdžių sistemos slėgį, judėjimo greitį bei tokių saugumo sistemų kaip ABS ar ESP įsikišimą. Tyrimai rodo, kad mirksintis šviesos signalas žmogaus smegenyse apdorojamas kur kas greičiau nei tolygus švytėjimas, todėl iš paskos važiuojantys vairuotojai galės greičiau sureaguoti į pavojų.
Šios taisyklės galioja išskirtinai tik naujiems, nuo liepos 7 dienos registruojamiems automobiliams. Jau eksploatuojamų transporto priemonių nereikės papildomai tobulinti ar montuoti jose naujų mirksinčių žibintų, nes tokia modifikacija daugeliu atvejų būtų netgi techniškai neįmanoma arba itin sudėtinga.
Padangų keliamo triukšmo ribinės vertės
Taip pat nustatytos griežtesnės padangų keliamo triukšmo ribinės vertės bei pateikiami nauji reikalavimai automobiliui važiuojant šlapia danga. Tam tikros spalvotos žymos nurodys, kurios padangos "draugiškos" aplinkai, kurios - ne.
eCall sistemos atnaujinimas
Jau po keliolikos mėnesių įsigalios nauji teisės aktai, kurie pakeis automobilių saugos sistemų veikimo principus. Naujoji technologija NG eCall pakeis sprendimus, paremtus senosiomis mobiliųjų tinklų technologijomis. Tradicinis eCall, kuris nuo 2018 m. yra privalomas visuose Europos Sąjungos automobiliuose, netrukus taps istorija.
Pokyčių priežastys ir naujovės
To priežastis - 2G ir 3G tinklų išjungimas, kuriomis ši sistema buvo paremta. Nuo 2026 m. NG eCall, veikiantis LTE ryšio pagrindu, taps nauju standartu.
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. registruoti bus leidžiama tik tuos automobilius, kurie turi įdiegtą NG eCall sistemą.
- Po metų reikalavimas bus taikomas visiems naujiems rinkoje pasirodantiems modeliams.
- Kiekvienas automobilis turės būti pritaikytas duomenų perdavimui per LTE tinklą.
eCall sistema įsijungia automatiškai, kai įvyksta rimta avarija. Ji išsiunčia informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą, keleivių skaičių bei oro pagalvių suveikimą artimiausiam pagalbos centrui. Svarbiausia, kad eCall iš karto užmezga ryšį su pagalbos numeriu, taip sutrumpindama reagavimo laiką. Vairuotojas ar keleivis taip pat gali pats paspausti mygtuką, jei reikia pagalbos.
Planuojama, kad ateityje NG eCall galės perduoti dar daugiau duomenų, pavyzdžiui, vaizdą iš įvykio vietos ar net vairuotojo sveikatos duomenis (pulsą, kvėpavimo dažnį), leisdamas gelbėjimo tarnyboms geriau pasirengti dar prieš atvykstant į nelaimės vietą.
Naujos taisyklės automobilių registracijai ir pardavimui
Nuo 2026 m. visoje Europos Sąjungoje įsigalios taisyklės, kurios pakeis naudotų automobilių pardavimo tvarką. Naujos nuostatos priimtos siekiant sumažinti vertingų medžiagų švaistymą ir sureguliuoti automobilių, patenkančių į ardymą, srautus.
Privalomas tinkamumo eksploatacijai įrodymas
Nuo 2026 m. naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti. Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą, kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba.
Nuo šiol kiekvieną kartą pasikeitus automobilio savininkui - tiek šalies viduje, tiek jį eksportuojant - privaloma pateikti vieną iš dviejų dokumentų:
- Galiojančią techninės apžiūros pažymą.
- Nepriklausomo transporto priemonių eksperto išvadą.
Šis dokumentas taps būtina sąlyga automobilio registracijai, perregistravimui bei eksportui į užsienį.
Žiedinio dizaino ir atliekų tvarkymo reglamentas
Europos Sąjungoje baigėsi derybos dėl automobilių žiediško dizaino ir atliekų tvarkymo reglamento. Šis reglamentas palies visą automobilių sektorių - nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Pagrindiniai tikslai:
- Aplinkosauginis: mažinti CO₂ emisijas ir bendrą automobilių poveikį aplinkai.
- Ekonominis: kuo daugiau naudingų žaliavų išlaikyti Europos Sąjungos viduje, stiprinant perdirbimo sektorių.
- Teisinis: kova su nelegaliu automobilių ardymu.
Dauguma priemonių pirmiausia palies automobilių gamintojus:
- Reikalavimai dėl perdirbtų medžiagų naudojimo: kol kas nustatyti tikslai plastikui, o vėliau Europos Komisija pateiks analogiškus reikalavimus plienui, aliuminiui, variui ir kitiems metalams. Gamintojai jau dizaino stadijoje turės galvoti, kaip automobilis bus išardomas ir perdirbamas.
- Lengvesnis išardymas: reglamente aiškiai apibrėžta, kurios dalys ir kaip turi būti išimamos jų nepažeidžiant. Gamintojai taip pat turės dalintis visa technine informacija su rinkos dalyviais.
- Gamintojų ir importuotojų atsakomybė: pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą jie turės kompensuoti atliekų tvarkytojų patiriamus kaštus.
2027 metais įsigalios ir kiti teisės aktai, susiję su elektromobiliuose naudojamų baterijų perdirbimu.
Kova su ridos klastojimu
Ridos klastojimas yra viena iš opiausių problemų naudotų automobilių rinkoje. Nors daugelio ekspertų nuomone, suklastoti odometro rodmenys neturi tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui, tai yra apgaulė, kuri gali padidinti automobilio kainą net 20-30 proc.
Teisiniai pokyčiai
- Nuo 2025 m. liepos 1 d. užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, dėl to automobilis teigiamos techninės apžiūros išvados gauti negalės ir nebus tinkamas eksploatacijai.
- Ridos klastojimas laikomas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnį, už kurį numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Ridos klastojimo mastas
Asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas teigė, jog 2023-aisiais TA stotyse buvo užfiksuoti 3650 atvejai, kai automobilių (M1 klasės) rida nuo ankstesnės patikros buvo „sumažėjusi“ daugiau kaip 10 000 km. Palyginimui - 2022-aisiais tokių atvejų fiksuota 6697.
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atstovo spaudai Mato Buzelio teigimu, Lietuvoje 8,3 proc. automobilių, tikrinamų per jų platformą, turi suklastotą ridą. Atsižvelgus į tai, kad 2023 m. įvyko apie 280 tūkst. naudotų automobilių pardavimo sandorių, kalbama apie maždaug 23 tūkst. automobilių per metus su suklastota rida.
Kritika numatytai tvarkai ir siūlomi sprendimai
Ekspertai abejoja, ar nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojantys pakeitimai užkardys ridos pakeitimą. R. Gabarto teigimu, absoliuti dauguma odometro korekcijų atliekama automobilį tik atvežus į Lietuvą ir ruošiantis registruoti, o kadangi „Regitra“ kol kas neturi prieigos prie kitų Europos šalių duomenų bazių, rida „legalizuojama“ šiame etape.
„carVertical“ atstovas M. Buzelis atkreipė dėmesį, jog rida dažniausiai klastojama automobiliui judant iš vienos šalies į kitą, o ne pačių savininkų Lietuvoje. Techninės apžiūros metu bus galima patikrinti tik tai, ar rida nebuvo sumažėjusi, kai automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvoje, tačiau duomenų iš užsienio nebus.
Siūlomi tarptautiniai sprendimai
Pasak R. Gabarto, efektyviausias sprendimas būtų sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis. „Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos“, - sakė R. Gabartas.
M. Buzelis sutinka, kad naivu tikėtis, jog automobilio ridos parodymų problema bus išspręsta vienos šalies mastu - problemai išspręsti esą reikėtų tarptautinių sprendimų. Jis siūlo Europos Komisijos direktyvą, įpareigojančią šalis keistis duomenimis, juos nuasmeninant.
Griežtesnė baudimo tvarka ir ridos fiksavimas
M. Buzelio nuomone, reikėtų griežtesnės baudimo tvarkos, kai nustatoma, jog vairuotojas pats nusprendė klastoti ridą. R. Gabarto nuomone, ridą fiksuoti reikėtų ne tik kartą per du metus, atliekant techninę apžiūrą, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį, apsilankant serviso dirbtuvėse.
Dažniausiai klastojama prabangių automobilių rida
„carVertical“ duomenys rodo, jog dažniau klastojami prabangių automobilių ridos duomenys. Dažniausiai Lietuvoje klastojama „Lexus IS“ rida - 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti. Toliau sąraše rikiuojasi „Audi A8“ (14,59 proc.), „Subaru Outback“ (13,65 proc.), „Toyota Prius“ (13,28 proc.) ir „Audi A7“ (12,47 proc.). Net 14 iš 20 automobilių su dažniausiai klastojama rida priskiriami „premium“ segmentui.
Techninės apžiūros (TA) pakeitimai
Nuo 2023 iki 2025 m. Lietuva palaipsniui įvedė eilę naujų taisyklių dėl privalomos transporto priemonių techninės apžiūros (TA).
Naujos TA taisyklės
- Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuva patikslino taisykles dėl numerio ženklų tvirtinimo.
- Nuo 2025 m. liepos 8 d. įsigaliojo nauja odometro taisyklė.
- Nuo 2025 m. spalio 1 d. transporto priemonės dabar gali gauti tik du laikinus leidimus važiuoti į TA centrą. Jei automobilis nepateikiamas per šiuos du bandymus, jis turi būti fiziškai nugabentas į patikros vietą.
Europos Komisijos pasiūlymai
2025 m. balandžio 24 d. Europos Komisija pristatė Kelių transporto priemonių tinkamumo paketą - pasiūlymą modernizuoti techninės apžiūros taisykles, kelių patikras ir transporto priemonių registracijos standartus.
Vienas iš svarbiausių siūlomų pakeitimų - reikalavimas kasmet atlikti techninę apžiūrą visiems senesniems nei 10 metų lengviesiems automobiliams ir furgonams. Pirmą kartą periodinės techninės apžiūros bus pradėtos taikyti ir elektrinėms transporto priemonėms, kurioms iki šiol tokie reikalavimai dažniausiai nebuvo taikomi.
Lietuvoje Susisiekimo ministerija pareiškė nepritarimą privalomoms metinėms transporto priemonių, senesnių nei dešimt metų, apžiūroms. Pasak ministro Eugenijaus Sabučio, beveik 80 proc. Lietuvos transporto priemonių parko patenka į šią amžiaus kategoriją. Apskaičiuota, kad įvedus metines apžiūras, Lietuvos vairuotojai per dvejus metus bendrai galėtų patirti daugiau nei 38 mln. eurų papildomų išlaidų.
Pagal galiojančius Lietuvos reglamentus, lengvieji automobiliai pirmą kartą techninę apžiūrą atlieka po trejų metų, o vėliau - kas 24 mėnesius.
Skaitmeninės inovacijos
Siekiant kovoti su ridos klastojimu, bus reikalaujama, kad nacionalinėse duomenų bazėse būtų registruojami odometrų rodmenys. Transporto priemonių registracijos ir techninės apžiūros liudijimai bus perkelti į visiškai skaitmeninį formatą. Sistema bus suderinta visose šalyse, todėl bus paprasčiau registruoti ar laikinai naudoti transporto priemonę kitoje ES valstybėje.
Techninių apžiūrų centrai turės supaprastintą prieigą prie pagrindinių transporto priemonių duomenų, įskaitant realią elektromobilių ridą ir elektroninius sistemų žurnalus.
„Šios reformos jau seniai pavėluotos ir priartins Europą prie jos „Vizijos nulis“ tikslų. Europos Sąjunga, vykdydama „Vizijos nulis“ politiką, siekia iki 2050 m. panaikinti žūčių keliuose skaičių.“ - teigiama dokumente.