Naujas dyzelinių automobilių taršos įstatymas Lietuvoje

Lietuvoje pamažu stiprėja ekonominis ir reguliacinis spaudimas taršiems automobiliams, ypač dyzeliniams modeliams, kurie sudaro didelę dalį šalies automobilių parko. Aplinkos ministerija siunčia dvi pagrindines žinutes Lietuvos vairuotojams: ruošiamasi įvesti automobilių taršos mokestį ir tie, kurie savo seną taršų automobilį keis į naujesnį, gaus 1000 eurų kompensaciją. Nors oficialiai dar nėra paskelbta tiksli data, kada bus visiškai uždrausti seni dyzeliniai automobiliai, pokyčių jau matyti. Vairuotojai, turintys senus dyzelius, netrukus gali susidurti su apčiuopiamomis pasekmėmis.

Numatomi mokesčių sistemos pokyčiai

Ketvirtadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio spaudos konferencijoje buvo pristatyti pokyčiai. Dabar veikiantį motorinių transporto priemonių mokestį ketinama perdaryti į du - registracijos ir taršos. Šie mokesčiai bus apskaičiuojami pagal tą pačią formulę, kuri komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus: degalų naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą, tai yra „Euro“ standarto kriterijų. Toks subalansuotas modelis veikia atsvaros principu.

Vienas dėmuo - tai „Euro“ standartas ir degalų rūšis, nuo kurių priklauso aplinkos kokybė miestuose. Antras dėmuo - degalų vartojimo neefektyvumas, tai yra anglies dioksido išmetamas kiekis vienam nuvažiuotam kilometrui. Šiuo atveju taršos riba lieka tokia pati kaip iki šiol - tai yra 130 g CO2/km, o tarifo augimas prasideda nuo statistinio vidurkio - 160 g CO2/km ribos.

Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, kasmet mažinamas CO2 slenkstis:

• 2023 m. - 130 g CO2/km
• 2024 m. - 120 g CO2/km
• 2025 m. - 110 g CO2/km
• 2026 m. - 100 g CO2/km

Spaudos konferencijoje kalbėjusi aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sakė, kad tokio apmokestinimo Lietuvoje reikėjo prieš 10 metų. Per tą laiką tarša išaugo 50 proc., ir Lietuva turi vieną taršiausių automobilių parkų, o tai reiškia ne tik didesnį poveikį klimato kaitai, bet ir tai, kad už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą mokama daugiau, negu tie, kurie važiuoja efektyvesniais automobiliais. Viceministrė paaiškino, kad keičiamas ir dabartinis įstatymo pavadinimas: iš registracijos - į taršos. Tai yra ne tik simbolika, čia slypi ir turinys. Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti mažiau taršų automobilį, kiek apribojo atsisakyti taršaus automobilio, jei jį turi - sunkiau parduoti. Todėl vienas esminių pakeitimų yra tas, kad bus apmokestinami tik į Lietuvą įvežami automobiliai. Panaikinus transakcijos mokestį vidaus sandoriams bus išlaisvinti savininkai nuo galimybės rinktis ir važiuoti efektyviau.

Taip pat stiprinamas taršos apmokestinimas. Siekiama išjudinti pokyčius visame automobilių parke, ne tik kalbant apie įsigijimus. Tai reiškia, kad, be įvežimo į Lietuvą mokesčio, atsiranda ir kasmetinis naudotojo mokestis nuo 2023 metų.

Mokesčio formulė ir komponentai

G. Krušnienė plačiau pristatė mokesčio formulę. Orientuojamasi ne tik į kuro tipus, labiau akcentuojant dyzeliną, bet ir į automobilių „Euro“ standartą, nes „Euro 1“, „Euro 2“ standarto automobiliai turėjo daug prastesnes technologijas, kurios veikia mūsų visuomenės sveikatą. Viceministrė paaiškino, kad mokestį sudarys du komponentai:

1. Automobilio efektyvumo arba poveikio klimato kaitai komponentas CO2.
2. Oro taršos koeficientas, kuris smarkiai stiprėja nuo dabar galiojančio. Anksčiau galiojusius tris daugiklius keičia įvairesnė lentelė, kur dyzelinas dar stipriai apmokestintas, tačiau jis varijuojamas pagal tai, kokio „Euro“ standarto yra dyzeliniai.

G. Krušnienė teigė, kad taip siekiama atgrasyti, jog į Lietuvą nebevažiuotų „dvidešimtmečiai taršūs dyzeliai“.

Socialiai jautrus apmokestinimas ir lengvatos

Apmokestinimas bus socialiai jautrus. Numatoma 50 proc. naudojimosi mokesčio lengvata daugiavaikėms šeimoms ir neįgalų vaiką auginančioms šeimoms, kurioms objektyviai reikia didesnių - todėl įprastai taršesnių - automobilių. Lengvata naudosis šeimos kortelę turinčios šeimos vienam automobiliui (šeimos kortelę turi 21 tūkst. šeimų).

5 metų pereinamasis laikotarpis su 50 proc. lengvata nustatomas ir pensinio amžiaus - 65 metų - vairuotojams. Lengvata taikoma iki 2027 metų ir tik vienam automobiliui. Ji bus pritaikyta 207 tūkst. vairuotojų (12 proc.).

Pereinamasis laikotarpis iki 2024 metų pabaigos numatytas visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.

Primenamos ir esamos lengvatos:

• Užsienio ambasadoms priklausantiems automobiliams suteikti lengvatą remiantis Vienos konvencija (223 automobiliai).
• Neįgaliesiems pritaikytų transporto priemonių valdytojams (vienam automobiliui).
• Tik elektra varomiems automobiliams.
• Transporto priemonių, kurių išmetamas CO2 sudaro iki 130 g CO2/km, valdytojams. Net 424 tūkst. (apie 25 proc.) vairuotojų bus pritaikyta ši taršos slenksčio lengvata.

Mokesčio surinkimas

G. Krušnienė paaiškino, kad „Regitra“ apskaičiuos didžiąją dalį mokesčio. Kalbant apie lengvatų pritaikymą, tai - sujungimas tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos valdomų duomenų bazių. Patį mokestį reikės sumokėti VMI. Viceministrė pastebėjo, kad mokestis bus taikomas lengviesiems (M1 ir N1) tiek fizinių, tiek juridinių asmenų automobiliams.

Įstatymų projektus rudenį planuojama pateikti Seimui. Numatomas įsigaliojimas - 2023 metų sausio 1 diena.

Dyzelinių automobilių apribojimai ir ateities perspektyvos

Pirmasis akivaizdus žingsnis link dyzelinių automobilių ribojimo yra vadinamosios mažos taršos zonos. Tokios zonos jau veikia daugelyje Europos miestų - Berlyne, Paryžiuje, Milane. Pagal šiuo metu svarstomą planą, į centrinę miesto dalį negalės įvažiuoti automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonės neatitinka „Euro 4“ ar aukštesnių standartų. Tokią tvarką ketina perimti ir kiti didieji Lietuvos miestai. Kaunas ir Klaipėda jau domisi galimybėmis įgyvendinti panašias zonas savo teritorijose.

Lietuvos automobilių parkas pasižymi tuo, kad jame dominuoja seni, neefektyvūs ir daug teršalų į aplinką išmetantys dyzeliniai modeliai. 2018 m. „Regitros“ atlikta Lietuvos lengvųjų automobilių parko tendencijų apžvalga parodė, kad dyzelinės transporto priemonės sudaro apie 68 proc. visu parko.

Be fizinių ribojimų, Lietuvoje pamažu stiprėja ir ekonominis spaudimas taršiems automobiliams. Vis dažniau kalbama apie tai, kad būtų įvestas metinis taršos mokestis, tokia sistema jau seniai galioja Vakarų Europoje. Tokiu atveju taršių automobilių savininkai turėtų mokėti papildomai kiekvienais metais.

Kuro kainos ir alternatyvos

Nors dyzelinas tradiciškai buvo laikomas pigesne alternatyva, pastaraisiais metais skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų išnyko. Vairuotojai, kurių automobiliams gresia ribojimai, turėtų jau dabar pradėti galvoti apie alternatyvas. Valstybė siūlo tam tikras subsidijas, pavyzdžiui, skiria paramą tiems, kurie atsisako seno automobilio ir įsigyja elektromobilį. Taip pat verta atidžiai sekti pokyčius miestų savivaldybėse.

Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos požiūris aiškus - dyzeliniai automobiliai pamažu turi išnykti iš kelių. Gali būti, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus visiškai uždrausta registruoti naujus dyzelinius automobilius, o iki 2040-ųjų - net ir eksploatuoti kai kuriuos senesnius modelius miestuose. Todėl jei turite seną dyzelinį automobilį, dabar pats laikas pradėti svarstyti kitus pasirinkimus. Net jei šiuo metu jokių apribojimų nėra, jie tikrai bus.

ES reguliavimas

ES Parlamentas balsavo už tai, kad būtų patvirtintas įstatymas, kuriuo nuo 2035 m. bus uždrausta prekiauti naujais automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklį. Draudimas apima ne tik tradicinius benzininius ar dyzelinius variklius, bet ir automobilius su hibridinėmis jėgainėmis. Už įstatymą, kuriuo reikalaujama, kad gamintojai iki 2035 m. 100 proc. sumažintų ES parduodamų naujų automobilių išmetamo CO2 kiekį, balsavo 340, prieš - 279, susilaikė 21 parlamentaras.

Jame nustatytas pereinamasis tikslas - iki 2030 m. sumažinti lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį 55 % (palyginti su 2021 m. lygiu), o furgonų - 50 %. Mažos apimties gamintojams, kurie per metus pagamina nuo 1000 iki 10 000 naujų lengvųjų automobilių arba nuo 1000 iki 22 000 naujų furgonų, gali būti taikoma išimtis dėl taisyklių taikymo iki 2035 m. pabaigos. Tiems, kurie kasmet įregistruoja mažiau nei 1000 naujų transporto priemonių, išimtis bus taikoma ir vėliau.

Iki 2025 m. Europos Komisija pateiks naujų lengvųjų automobilių ir furgonų eksploatacinio laikotarpio išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir ataskaitų teikimo metodiką. Kas dvejus metus ji skelbs ataskaitą, kurioje įvertins ES pažangą siekiant nulinio išmetamųjų teršalų kiekio kelių transporto priemonėse. Iki 2026 m. gruodžio mėn. ji taip pat stebės teisiškai nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir realių degalų bei energijos suvartojimo duomenų skirtumą ir parengs metodiką, pagal kurią bus koreguojamas gamintojų savitasis išmetamo CO2 kiekis.

Esamos paskatos gamintojams, parduodantiems daugiau nulinės ir mažos taršos (0-50 g/km) transporto priemonių, bus pritaikytos atsižvelgiant į pardavimo tendencijas. Tikimasi, kad jos mažės, nes didės elektromobilių arba iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių prekyba. Dėl teisės akto buvo susitarta 2022 m. spalio mėn. ir dabar jis bus nusiųstas Europos Sąjungos Tarybai oficialiai patvirtinti. Tai įvyks artimiausiomis savaitėmis.

Miestų apribojimai ir "Euro" standartai

Nors transporto priemonių išmetamųjų dujų standartai yra vienodi visoje Europoje, kai kurie miestai turi individualių, labai skirtingų apribojimų, zonų ir planų, kurie skirti ateityje siekiant mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tokie apribojimai miestuose skiriasi - kai kurie taikomi ir benzinu varomoms transporto priemonėms. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dyzelinu varomiems automobiliams, atitinkantiems standartą „Euro 6“ (taip pat galioja nuo 2014 m. naujai patvirtintiems ir nuo 2015 m. rugsėjo naujai įregistruotiems automobiliams), yra leidžiama įvažiuoti į bet kurį ES miestą.

Mažos taršos zonos („The Low Emission Zones“) Europoje vadinamos skirtingai, tačiau pagrindinė jų paskirtis yra apriboti daugiausiai aplinką teršiančių, senų transporto priemonių („Euro 1“, „Euro 2“, „Euro 3“ ir standartų neatitinkančių benzininių) judėjimą. Paprastai tai reiškia, kad transporto priemonės su didesniu išmetamųjų dujų kiekiu (seni automobiliai, sunkiosios transporto priemonės) negali įvažiuoti į tam tikras teritorijas. Iš tiesų, potencialūs Vokietijos dyzelio draudimai yra ne kas kita, kaip ultra mažos taršos zonos, kurių reikalavimai apima visas motorines transporto priemones, o ne tik dyzeliu ir benzinu varomus automobilius.

Dauguma šių zonų yra kontroliuojamos eismo stebėjimo kamerų tam, kad būtų patikrinama, ar įvažiuojantis automobilis atitinka vietinio taršos reguliavimo normas. Kai kuriuose miestuose apribojimai keičiasi pagal oro užterštumo kiekį, kuris gali padidėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aukštos temperatūros ar gaisrų.

Šių metų liepos 1-ąją Prancūzijos Grenoblio mieste dėl taršos buvo apribotas visų žemesnį nei EURO4 standartą atitinkančių automobilių eismas, o maksimalus greitis kai kuriose vietose sumažintas nuo 80 km/val. iki 70 km/val. Taršos zonos turi įtakos tik dyzeliniams automobiliams, neatitinkantiems „Euro 6“ išmetamųjų dujų standarto.

Pavyzdžiai ir praktiniai aspektai

• Škotijos sostinėje Edinburge kiekvieną pirmąjį mėnesio sekmadienį nuo vidurdienio iki 17 val. draudžiama važinėti absoliučiai visoms transporto priemonėms.
• Italijos mieste Turine eismas taip pat draudžiamas pirmąjį mėnesio sekmadienį nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro.
• Groningene, Olandijoje, atnaujino miesto centrą ir pavertė jį zona be automobilių.
• Londono centre esančiose teritorijose (Islingtone bei Haknyje) planuojama nustatyti papildomus, laikinus apribojimus daugumai transporto priemonių darbo dienomis nuo 7 iki 10 val. Įvažiuoti į šias zonas būtų ribojama visiems, išskyrus ultra mažos taršos transporto priemonėms (pavyzdžiui, 100 proc. elektra bei vandeniliu varomoms transporto priemonėms bei kai kurioms mažiausiai aplinką teršiančioms hibridinėms transporto priemonėms).

Kad įvažiuotumėte į mažo užterštumo zoną, jūsų automobilis turi būti užregistruotas. Labai svarbu patikrinti informaciją apie jūsų kelionės tikslą dar prieš pradedant kelionę tam, kad spėtumėte užregistruoti savo transporto priemonę bei būtumėte garantuoti, kad įvažiuosite į norimą miestą ir išvengsite baudų. Kai kurios šalys turi specialius lipdukus, leidžiančius pasiekti specifinius kelius ir zonas - juos galima įsigyti prieš įvažiuojant į šalies teritoriją. Daugiau informacijos apie aplinkos zonas bei minėtus lipdukus galima rasti adresu www.green-zones.eu.

Pavyzdžiui, tam, kad įvažiuotumėte į Briuselio regioną, reikia užsiregistruoti internetinėje svetainėje. Ši registracija galioja trejus metus, tačiau sąlygos skiriasi priklausomai nuo miesto. Prancūzijoje toks ženklelis vadinamas „Crit’Air“ ir kainuoja apie 30 eurų, Austrijoje jis vadinamas aplinkos ženkleliu ir kainuoja apie 40 eurų, Danijoje ženklelio analogas yra „Eco“ lipdukas, kurį galima įsigyti už 40 eurų, Vokietijoje galioja Vokietijos aplinkos ženklelis už 32 eurus, o Belgijoje už ženklelį reikėtų sumokėti beveik 20 eurų. Konkretus ženklelis suteikiamas pagal transporto priemonės variklio tipą bei atitikimą specifiniams „Euro“ išmetamųjų dujų kiekio standartams.

Londone galima sumokėti papildomą sumą prie grūsčių mokesčio (apie 13 eurų) - darbo dienomis nuo 7 iki 18 val. važiuojantiems į ultra mažos taršos zoną (ULEZ) taikomas papildomas 14 eurų mokestis, jei vairuojate automobilį, kuris kvalifikuojamas iki „Euro 6“ standarto. Transporto priemonės, kurios neatitinka mažos taršos zonos kriterijų gali pasiekti Briuselio regioną su apmokestintu dieniniu pasu, kuris kainuoja 35 eurus.

Naujųjų dyzelinių automobilių ir aplinkosaugos standartų ateitis

Naujųjų dyzelinių automobilių ateitis Europoje yra panaši į benzininių variklių automobilių ateitį. Šiuo metu miestai labiau rūpinasi, kaip mažinti teršalų ore kiekį kurdami ir įvesdami apribojimus sunkiesiems automobiliams miesto centruose bei ieškodami aplinkai naudingesnių viešojo transporto galimybių. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dabartinės taisyklės bei normos turi galiojimo datą bei gali keistis. Remiantis prieinama informacija apie miestų teritorijų ateities planus, „Euro 6“ dyzeliniai automobiliai galės važinėti po Europą.

2026 m. jau visai netoli, o nauji transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartai visoje Europoje padarys didelį poveikį. Jei jūsų automobilis yra senesnis, varomas dyzelinu arba neturi modernių išmetamųjų teršalų technologijų, netrukus jam gali būti taikomi griežti apribojimai, o tam tikrose vietovėse jis gali būti net uždraustas. Europos Sąjunga planuoja nuo 2025 m. liepos mėn. taikyti „Euro 7“ išmetamųjų teršalų standartus lengviesiems automobiliams, o nuo 2026 m. juos išplėsti. Miestai ir savivaldybės taip pat turės teisinę galią apriboti galimybę naudotis senesnėmis, labiau taršiomis transporto priemonėmis.

Lietuva laikosi ES aplinkosaugos politikos, todėl nuo 2026 m. gali padidėti išmetamųjų teršalų mokesčiai ir įvažiavimo apribojimai. 2026 m. išmetamųjų teršalų normos nėra mokslinė fantastika - jos realios, greitai artėja ir gali turėti įtakos jūsų kasdieniam mobilumui.

Pasaulyje vykdytas ne vienas tyrimas ir Rygos Technikos Universitete dar kartą atlikti bandymai patvirtino, kad naujieji dyzeliniai automobiliai išmeta 20 proc. mažiau anglies dioksido nei panašaus variklio ir galios benzinu varomi automobiliai. Visgi, žalingų išmetamųjų dujų kiekis dyzeliniams bei benzininiams automobiliams yra beveik vienodas dėl naujųjų technologijų („Ad Blue“ tirpalo, DFP filtro bei kitų), kurios mažina šių dujų kiekį.

Apmokestinimo pavyzdžiai

Ministerijų pateiktoje medžiagoje nurodomi keli apmokestinimo pavyzdžiai:

Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių TP valdytojai ar jais tapusieji iki 2020 m. sausio 1 d. neturės mokėti taršos mokesčio už jų valdomas TP. Jį turės mokėti tie, kurie taršių TP valdytojais bus tapę nuo 2020 m. sausio 1 d.

Pasak ministerijos, šis mokestis padėtų mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatintų naudotis mažataršiais, leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, laipsniškai pasikeistų šalies TP parko struktūra - sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Šalyje apie 90 proc. šio kiekio išmeta kelių transportas. Didžiausią dalį (57 proc.) sudaro išmetimai iš lengvųjų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių.

Kaip skelbia ministerija, norint pasiekti Lietuvai nustatytą tikslą 9 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, būtina 2021-2030 m. neviršyti 126,6 mln. t kvotos. Jeigu bus perviršis, mūsų šalis turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais. Prognozuojama, kad išmetamas ŠESD kiekis 2021-2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t. Padengti perviršį, preliminariais skaičiavimais, kainuotų 348 mln. eurų, o vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. eurų.

Darnaus judumo fondas

Ketvirtadienį taip pat pristatytas Darnaus judumo fondo savivaldybių autobusams įsigyti ir dviračių takams tiesti projektas. Šis fondas turėtų padėti savivaldybėms modernizuoti viešojo transporto parkus ir plėtoti dviračių infrastruktūrą, prisidedant prie tvaresnio judumo.

Kompensacijos ir jų vertinimas

Aplinkos ministerija ruošiasi įvesti automobilių taršos mokestį ir siūlo 1000 eurų kompensaciją tiems, kurie savo seną taršų automobilį keis į naujesnį. Tačiau ekspertai skeptiškai vertina siūlomos kompensacijos dydį ir realią naudą. „Už 1000 eurų tikrai negalima nupirkti tokio automobilio, kuris atitiktų Aplinkos ministerijos keliamus reikalavimus,“ - mano V. Jis teigia, kad savininkas priduoda sunaikinti automobilį, už kurį galbūt galėtų gauti ir didesnę sumą, nei siūloma kompensacija, tai yra jis gali prarasti apie 300-400 eurų. Be to, reikia pasivaikščioti su popieriais ir reali nauda iš to 1000 liks 500-600 eurų.

„Yra sakančiųjų, kad reikalavimus atitinkantį automobilį galima įsigyti ir už 2,5 tūkst., tačiau ar jis normaliai važiuos? Realiai benzinu varomas 2013-aisiais pagamintas automobilis, kuris atitiktų Aplinkos ministerijos reikalavimus, turėtų kainuoti bent 4 tūkst. eurų. Tačiau visų pirma reikia turėti tokią sumą, nes kompensacija bus išmokėta tik įsigijus naują automobilį. Klausimas, ar aš tikrai esu žmogus, galintis pridėti trūkstamą sumą? Manau, kad tiesiog turėtų būti skiriama daugiau pinigų, bent jau 3000 eurų, nes tada būtų platesnis ratas žmonių, kurie persėstų į naujesnį ir ekologiškesnį automobilį,“ - LRT.lt teigia V. Kalbėdamas apie automobilių, kurie atitiktų minimalius reikalavimus, kainą, V. Baršys taip pat įvardija maždaug 3-4 tūkst. eurų. „Tai gali būti kompaktinės klasės automobilis, pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“, su mažesnio darbinio tūrio varikliu arba dar mažesni automobiliai, tokie kaip „Volkswagen Polo“. Jei kalbėtume apie didesnius automobilius, retas kuris patenka į 130 g/CO2 ribas. Be to, neseniai pasikeitė išmetamų teršalų matavimo metodika, todėl senesnių rodikliai vienokie, naujesnių - kitokie,“ - sako V.

O štai V. teigimu, „yra konkretus pavyzdys - 2013-ųjų metų „Opel Astra“. Bet šis automobilis netinka, nes jis varomas dyzelinu, o ir jo kaina yra virš 5000 eurų. Galima rasti ir kitokių variantų, bet jie gali būti su gedimais arba labai daug nuvažiavę, pavyzdžiui, 300-400 tūkst. kilometrų, nes nuo 2013-ųjų metų realu, kad gali tiek nuvažiuoti. Tačiau benzininio variklio resursas mažesnis ir tokia rida reiškia, kad bus problemų.“

LRT.lt kalbinti ekspertai be entuziazmo žvelgia ir į Aplinkos ministerijos pateiktą taršos mokestį. „Dyzeliniams automobiliams nurodyta riba 350 g/CO2, tačiau tokių automobilių net nebuvo pagaminta. Vienintelis automobilis, kuris pasiekia tokią ribą, nebegaminamas jau dešimt metų ir tai buvo dešimties cilindrų dyzelinį variklį turintis „Volkswagen Touareg“, kuris išmeta apie 320 g/CO2. Bet jei pažvelgtume į benzininius automobilius, kurie viršija šį rodiklį, tai jų yra daugybė,“ - automobilių taršos mokestį kritiškai vertina V.

„Tas skirtumas, kuris susidarys dėl mokesčio, lietuviui tikrai nebus toks ženklus ir jis rinksis tai, ką mėgsta, o ne tai, ką jam norima primesti dėl neaiškių priežasčių. Dyzelinis automobilis bus ekonomiškesnis ir tą, pavyzdžiui, 200 eurų mokestį vairuotojas susigrąžins per mažesnes degalų sąnaudas,“ - tikina V. Jam pritaria ir V. „Sakoma, kam tu važinėji su tuo „trilitriu“, sėsk į mažesnio darbinio tūrio variklį turintį, mažesnį automobilį. Todėl jei važiuojama didesnius atstumus, reikia žiūrėti į ekonomiją ir dyzelinis automobilis šiuo atveju yra naudingesnis,“ - priduria V. Jis prognozuoja, kad ateityje sulauksime ir dar daugiau mokesčių, susijusių su automobiliais, tiesiog šiuo metu žiūrima, kaip bus reaguojama į nuo 2020-ųjų sausio 1 d.

„Taršos mokestis yra tik dėl mokesčio. Jei gali jį sumokėti, tai ir teršk toliau tą gamtą, svarbu, moki pinigus. Jokios paskatos tame nematau. Jei mūsų atlyginimai būtų kaip Vokietijoje, tai po trijų mėnesių Lietuvos automobilių parkas pasikeistų, bet tada nebus ką apmokestinti,“ - reziumuoja V.

tags: #naujas #gamtos #tarsos #dyzeliniu #automobiliu #istatymas