Naudoto automobilio pirkimas Lietuvoje tapo įprasta praktika, nes ne kiekvienas vairuotojas gali sau leisti įsigyti naują transporto priemonę. Nors naudoti automobiliai yra pigesni ir reikalauja mažesnių išlaidų draudimui ar remontui, kartu su šiuo įpročiu atsiranda ir rizika - ne visada žinome, ką perkame, kartais pasitikime vien pardavėjo žodžiu, o vėliau tenka gailėtis. Korozija yra viena iš labiausiai paplitusių ir ilgalaikių problemų, paveikiančių transporto priemonių savininkus, ypač šalyse, kuriose, kaip ir Lietuvoje, žiemos yra atšiaurios, o keliai barstomi druska. Nors kai kurie automobiliai, atrodo, atlaiko dešimtmečius be korozijos požymių, kituose jie ryškėja jau po kelerių metų. Suprasti korozijos priežastis ir imtis prevencinių veiksmų yra geriausia apsauga nuo ankstyvos žalos ir mažesnės perpardavimo vertės.
Kas yra korozija ir kodėl ji atsiranda?
Korozija arba supaprastintai rūdijimas, yra natūralus ir neišvengiamas procesas, kurio metu metalas, iš kurio pagamintas automobilis, iriasi sąveikaudamas su aplinka. Rūdys susidaro metalui reaguojant su drėgme ir deguonimi, todėl vyksta oksidacija. Tam tereikia, kad galėtų kontaktuoti su deguonimi bei drėgme, ko jau tikrai netrūksta aplinkoje. Automobilių pramonėje naudojama geležis yra išgryninta iš gamtoje randamų rūdų, panaudojant tam procesui labai daug energijos. Dėl šios priežasties lakštuose, iš kurių formuojamas kėbulas, esanti geležis visais būdais stengiasi atsikratyti energijos pertekliaus ir sugrįžti į jai priimtiniausią geležies oksidų būvį. Taigi, grynai teoriškai, tol kol automobiliai bus gaminami iš metalo, jų korozija (ėsdinimas, graužimas, irimas) yra neišvengiama, kaip teigia dr. A. Šulčius. Kelio druska, drėgmė ir net nedidelės dažų atplaišos gali pagreitinti šią cheminę reakciją, ypač tokiose vietose, kaip ratų arkos, apatinės dalys ir slenksčiai. Jei aplinkos laidumas padidėja, tai metalo irimo greitis gali padidėti keliolika kartų. Pavyzdžiui, žiemą kelių priežiūrai naudojami druskos-smėlio mišiniai bei kelių druskų tirpalai padidina korozijos greitį 10-15 kartų. Tai reiškia, kad kiekvienas žiemos mėnuo mūsų automobiliui lygus keliolikai normalių mėnesių eksploatacijos.
Kodėl kai kurie automobiliai rūdija greičiau?
Ne visi automobiliai atsparumo korozijai požiūriu yra vienodi. Gamintojų, kurie sumažino išlaidas apsauginėms dangoms arba naudoja prastesnės kokybės plieną, modeliai linkę greičiau rūdyti. Yra keletas priežasčių, kodėl tam tikri automobiliai rūdija greičiau nei kiti, ir dauguma jų susijusios su projektavimu, gamyba ir aplinkos veiksniais. Mokslininkai, tyrinėjantys serijinių automobilių koroziją, paskaičiavo, kad išsivysčiusiose Europos šalyse korozija sumažina automobilio vertę 1-2% kasmet. Tokie modeliai kaip „Opel Ascona“, „Ford Sierra“ ar „Mazda 626“ anksčiau ilgam uždėjo dėmę ant šių gamintojų reputacijos dėl kiaurai prarūdijusių sparnų, durelių ar net slenksčių.
Korozijos žala ir jos mastas Lietuvoje
Rūdys nėra tik kosmetinė problema - jos gali pakenkti jūsų transporto priemonės saugumui, vertei ir tarnavimo laikui. Lietuvoje, kur keliais rieda daugiau kaip 1 mln. transporto priemonių, korozijos problema yra itin aktuali. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pardavėjas atsako už automobilio trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Laikoma, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Žiemos metu kelių priežiūrai naudojami druskų mišiniai bei tirpalai pagreitina koroziją, o mūsų vairuotojai neretai neskiria pakankamai dėmesio automobilio priežiūrai. Jei suskaičiuoti korozijos žalą visam Lietuvos automobilių parkui (~1 mln. automobilių), įvertinant, kad vidutinis automobilio amžius yra apie 11,5 metų ir jo rinkos vertė apie 10.000 Lt, gausime įspūdingą 100-200 mln. Lt sumą. Realiai šis skaičius dar didesnis, nes kuo senesnis automobilis, tuo korozijos greitis didesnis.
Kur prasideda korozija ir kodėl ji pavojinga?
Korozija dažniausiai prasideda sunkiai matomose, taip vadinamose uždarose ertmėse, pavyzdžiui, slenksčiuose, durelių vidiniuose paviršiuose, lanžeronuose, statramsčiuose. Per įvairius plika akimi nematomus sujungimus, tarpelius ir ertmes į vidines kėbulo dalis patenka drėgmė, druskos ir kiti nešvarumai, kurie yra tikri korozijos katalizatoriai. Techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas pabrėžia, kad korozija yra ne tik estetikos, bet ir saugumo klausimas. Jei svarbiausiuose automobilio struktūriniuose komponentuose, kurie įvykus avarijai sugeria smūgį, įsivešėjusios rūdys, gniuždymo zonos nebeveikia taip, kaip jas suprojektavo inžinieriai. Techninių apžiūrų centruose nėra vertinamos ir tikrinamos uždaros automobilių ertmės, todėl paslėpta korozija yra pavojingiausia, nes jos požymiai automobilio išorėje pasirodo žymiai vėliau (po 4-5 metų).
Korozija ir automobilio elektronika
Korozija gali sukelti neigiamų pasekmių ir kitose automobilio vietose, ne tik kėbule. Netikėti ir erzinantys elektronikos sutrikimai gali būti būtent korozijos pasekmė. Korozija pažeidžia automobilio elektros sistemos laidus ar jungtis, todėl identifikuoti tokias problemas ne visada lengva. Pavyzdžiui, jeigu automobilio prietaisų skydelyje išnyra pranešimas apie perdegusią lemputę, tikroji priežastis gali būti ne lemputė, o korodavusi ir tinkamos elektros srovės neperduodanti jungtis. Korozija taip pat gali sukelti problemų ir su akumuliatoriumi. Nuo drėgmės neapsaugotos jungtys ilgainiui pažeidžiamos korozijos, dėl ko gali tinkamai neveikti starteris, centrinis užraktas ar kitos elektroninės sistemos. Vis dažniau elektroninių sistemų gedimai sulaukia didelio dėmesio vertinant automobilių patikimumą apskritai.
Naudotų automobilių patikimumas ir apsauga nuo korozijos
Automobilių gamintojai nuolat tobulina technologijas, imasi įvairių priemonių, kad jų gaminamų automobilių atsparumas korozijai didėtų ir ilgėtų antikorozijos garantijos laikas. Tačiau dėl gamybos specifikos bei būtinybės siekti savikainos minimumo, gamybos metu niekada nei vienas gamintojas neišnaudoja visų savo galimybių saugant automobilį nuo korozijos. Nė vienas gamintojas neapsimoka kurti amžino automobilio. Švedijos korozijos instituto mokslininkai, kurie jau 25 m. tyrinėja serijinių automobilių koroziją, nustatė, kad po 3 metų eksploatacijos ant visų be išimties automobilių yra randama korozijos pėdsakų.
Gamyklinė apsauga ir cinkavimas
Specialus metalo apdirbimas antikorozinėmis medžiagomis dar automobilio gamybos proceso metu padeda prailginti metalo tarnavimo laiką. Tačiau nepagrįstai pervertinamas ir cinkavimas, kaip viena iš gamyklinių priemonių didinti atsparumą korozijai. Automobilių pramonės standartai bei ekonominė logika apsprendžia, kad cinko ar jo lydinių dangų storis neviršija 6 mkm. Mūsų klimatinėse sąlygose cinko korozijos greitis yra apie 1 mkm per metus. Akivaizdu, kad po 6 metų net ir cinkuotos kėbulo skardos bus neapsaugotos nuo korozijos. Štai kodėl arčiausiai tiesos yra būtent 5 metų garantija nuo korozijos. Tiesa, kai duodama 12 metų garantija nuo korozijos, tai nurodoma kiauryminė korozija, tačiau ar mus tai tenkina?
Antikorozinės garantijos ir jų apribojimai
Gana drąsūs kai kurių automobilių gamintojų dilerių reklaminiai teiginiai, neva gamintojas suteikia kėbului 8 ar net 12 metų garantiją nuo kiauryminės korozijos, dažnai klaidina pirkėjus. Tokių garantijų raštu nepatvirtina nei vienas gamintojas ir realiai automobilio techniniuose dokumentuose dažniausiai galima rasti žymiai kuklesnį 2 ar 3 metų garantijos laiką arba tas laikas susiejamas su automobilio rida. Ilgesnė garantija tėra tik rinkodaros ir reklamos instrumentas. Būtina labai atidžiai skaityti garantijos dėl korozijos sąlygas - yra labai daug apribojimų, kada tokia garantija negalioja. Todėl pareikšti pardavėjui pretenzijas dėl kėbulo korozijos nėra paprasta.
Papildoma antikorozinė apsauga - kada ir kodėl ji būtina?
Kuo anksčiau pasirūpinama papildoma antikorozine apsauga, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Pavyzdžiui, Švedijoje, jei į antikorozinę stotį atvažiuoja naujas (iki 4 mėn.) automobilis, tai firminėje DINITROL stotyje padengus jį pagal individualią tam modeliui technologiją, suteikiama 12 metų garantija. Jei automobilis vienerių metų - jau tik 8 metų, jei dvejų metų - 3 metai. Be to, yra būtina nurodytu laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų "vaistų" porcijos. Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija.
Antikorozinio centro paslaugos
Antikorozinių centrų specialistai į visas gamybos metu neprieinamas automobilio vietas, naudodami specialius antgalius bei aukšto slėgio beorio purškimo įrangą, įveda tiksliai apskaičiuotą antikorozinės medžiagos kiekį. Pagal labai tikslias individualias schemas automobilio korpuse, reikalui esant, gręžiamos nedidelės kiaurymės, pro kurias visi uždarų „kišenių“ paviršiai padengiami apsauginėmis medžiagomis. Tos kiaurymės gręžiamos griežtai pagal schemą, kuri atitinka konkretaus automobilio konstrukcijos ypatumus, todėl nėra jokio pavojaus nei automobilio kėbulo tvirtumui, nei atskiriems elementams, paslėptiems uždarose kėbulo ertmėse. Platus DINITROL medžiagų spektras leidžia optimaliai parinkti medžiagas, kurios geriausiai tinka kiekvienu konkrečiu atveju. Taip senesniems automobiliams, kurie neišvengiamai jau pažeisti korozijos, reikia vienų medžiagų, o naujiems, dar be korozijos pėdsakų, parenkamos kitokių savybių medžiagos.
Antikorozinės apsaugos privalumai
Jei papildomas padengimas atliekamas laiku bei kokybiškomis medžiagomis, pagal griežtai reglamentuotą technologiją, automobilių tarnavimo laiką galima prailginti iki 2 kartų. Būtent dėl šios priežasties papildomas antikorozinis automobilio padengimas prailgina jo tarnavimo laiką bei didina likutinę vertę. Ypač stipriai rūdija intensyviai eksploatuojami automobiliai, kaip pavyzdžiui - taksi, paštą vežiojantys, kurjerių, taip pat miesto autobusai, troleibusai. Šiaurės šalyse, kur itin gerai sprendžiama automobilių korozijos problema, galioja net Šiaurės šalių korozijos kodeksas, įpareigojantis automobilių pardavėjus garantuoti, kiek turi tarnauti tam tikros detalės. Tokį reikalavimą galima įvykdyti tik vienu būdu - visiškai naują automobilį nedelsiant padengus antikorozine danga.
Dažniausios klaidos perkant naudotą automobilį
Pirkdami naudotą automobilį, lietuviai dažnai daro keletą klaidų, kurios gali brangiai kainuoti. Prevencija visada pigesnė už remontą. Pagailėsite pinigų automobilio apsaugai nuo korozijos, prarasite žymiai daugiau, kai reikės remontuoti ar parduoti surūdijusį.
1. Tikėjimas pardavėju
Niekada nepasitikėkite pardavėju, kad ir koks malonus jis bebūtų. Pardavėjai linkę sakyti tai, ką pirkėjai nori girdėti, dažnai nuslėpdami rimtus gedimus. Reikalaukite serviso istorijos, sąskaitų, remonto kvitų. Jei jų nėra - tai ženklas, kad automobilio praeitis miglota. Patikrinkite automobilio istoriją pagal kėbulo numerį.
2. Pirkimas be patikros
Pasitikėjimas savo ar draugo nuomone, kuris "truputį išmano apie automobilius", yra didelė klaida. Šiuolaikiniai automobiliai yra sudėtinga technika. Pardavėjai moka paslėpti problemas: išvalo, pripila priedų į variklį, greitai ir nekokybiškai užmaskuoja rūdis, nuplauna varvančius skysčius. Visada atlikite automobilio patikrą autorizuotame servise. Jei pardavėjas nesutinka važiuoti į servisą - rekomenduojama automobilio nepirkti. Naudokite diagnostikos įrangą, kad aptiktumėte paslėptas problemas, tokias kaip korozija ant slenksčių ar dugno, variklio, pavarų dėžės ar elektronikos gedimai.
3. Nepastebėta, suklastota rida
Ridos klastojimas Lietuvoje vis dar labai paplitęs. Automobilio rida tiesiogiai susijusi su nusidėvėjimu ir remonto kaštais. „Numušus“ ridą, automobilis atrodo patrauklesnis, tačiau realiai gali turėti didelių paslėptų problemų. Tikrinkite ridą naudodamiesi VIN patikros paslaugomis, techninės apžiūros istorija (Regitros svetainėje) ir atidžiai apžiūrėkite automobilio saloną - nusitrynęs vairas, pavarų svirtis, centrinė konsolė ar sėdynės gali pasakyti daugiau nei spidometras.
4. Emocinis sprendimas
Automobilio pirkimas dažnai būna emocinis sprendimas, kai logika išsijungia pamačius patrauklų modelį. Tai gali lemti skubotus sprendimus, smulkių problemų ignoravimą ir mažesnį pardavėjo lankstumą derybose. Pirkimą planuokite racionaliai: sudarykite kriterijų sąrašą, apžiūrėkite bent kelis parduodamus modelius ir, jei emocijos ima viršų, padarykite pauzę ir gerai apgalvokite sprendimą.
5. Pamirštami išlaikymo kaštai
Automobilio pirkimo kaina yra tik ledkalnio viršūnė. Pirkėjai neretai pamiršta įvertinti draudimo, degalų, remonto, padangų ir registracijos mokesčių kaštus. Pasidomėkite pasirinkto modelio draudimo, detalių ir remonto kainomis iš anksto, sužinokite tikslias sąnaudas, skaičiuokite ne tik pirkimo, bet ir kasmetines išlaidas, įvertindami, ar įsigytas automobilis netaps finansine našta.
Naudoto automobilio pirkimo teisiniai aspektai
Teisės aktuose nurodyta, jog parduodant naudotą automobilį, pardavėjas privalo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje aptarti parduodamo automobilio kokybę. Pardavėjo garantija dėl perduodamo automobilio kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija sutartyje nustatyta, ar ne, t. y. pirkėjui suteikiama garantija pagal įstatymą. Vienintelė galimybė pardavėjui išvengti atsakomybės dėl netinkamos parduodamo automobilio kokybės yra nurodyti sutartyje visus jam žinomus automobilio defektus. Tačiau pirkėjas privalo per protingą laiką po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti automobilio defektus, nenurodytus sutartyje, pranešti apie tai pardavėjui ir nurodyti, kokie konkrečiai defektai pastebėti.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas, kurių pirkėjas neturėtų patirti įprastomis aplinkybėmis. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir automobilio defektai paaiškėja po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai tokie automobilio defektai gali būti laikomos paslėptais automobilio trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis automobiliu ar sumažina automobilio naudingumą. Pirkėjas, įsigijęs automobilį, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises, kreipdamasis į pardavėją bei pradėdamas bylą teisme. Jei defektai yra esminiai ir automobilio naudojimas yra negalimas, apsunkintas ar brangus jo remontas, pirkėjas gali reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus ir atsisakyti sutarties.
tags: #naudoti #automobiliai #atsparumas #korozijai #kti #gedimai