Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai diskusijų, susijusių su leidimu naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant. Daug kam kyla klausimų, kada galima naudotis mobiliuoju telefonu? Mobiliojo ryšio telefono naudojimas vairuojant išlieka nemaža problema, o diskusijos apie mobiliojo telefono naudojimą vairuojant vis dar neslūgsta. Vairuotojams kyla daug klausimų: ar galima naudotis telefonu stovint spūstyje? O gal laukiant žalio šviesoforo signalo? Mobiliojo ryšio telefono naudojimas vairuojant išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių KET pažeidimų priežasčių. Lietuvos kelių policijos tarnyba pernai fiksavo daugiau negu 42 tūkst. tokių pažeidimų.
Įstatymų pakeitimai ir išimtys
Kelių eismo taisyklių (KET) 20 punkte rašoma: „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.“ Iš šio punkto suprantame, kad mobiliuoju telefonu galima naudotis tik tada, kai stovinčios transporto priemonės (pavyzdžiui, parkavimo vietoje) variklis yra išjungtas.
Nuo 2023 metų gegužės mėnesio transporto priemones vairuojantiems asmenims draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis dalyvaujant viešajame eisme. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 str. formulavimas nuo 2023 m. gegužės mėnesio yra gerokai aiškesnis, dar labiau apibrėžiantis mobiliųjų telefonų naudojimo transporto priemonėje supratimą. Pagal naują apibrėžimą, suprantame, kad judant, dalyvaujant eisme, bet kokiu atveju negalima naudotis telefonu, nesvarbu, variklis išjungtas ar ne.
Naujajame pakeitime vienintelė išimtis, kad mobiliojo ryšio priemonėmis galima naudotis, bus tik tada, kai mobiliojo ryšio priemonės valdymas vyks naudojant laisvų rankų įrangą. Teisės aktai numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jei vairavimo metu yra naudojamasi telefonu, laikant jį rankose. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vairavimo metu galima naudoti garsiakalbio funkciją, padėjus telefoną ant šalia esančios sėdynės arba ant automobilio prietaisų skydelio. Teisės aktai nedraudžia naudotis telefonu ir tais atvejais, jei jis yra specialiame laikiklyje.
Draudimas naudotis telefonu spūsties ir šviesoforo metu
Socialiniuose tinkluose didžiausios diskusijos vyksta dėl mobiliojo telefono naudojimo spūsties metu. Stovėjimas spūstyje nėra prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme. Stovėjimas yra tada, kai ji nedalyvauja eisme, t. y. ne tik spūsties metu, bet ir stovint prie šviesoforo, mobiliuoju telefonu naudotis yra draudžiama. Net jei stovite spūstyje ar prie šviesoforo su iš tiesų išjungtu varikliu, tokia situacija vis tiek neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Kelių eismo taisyklių sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu automobilyje, kadangi naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas, t. y. transporto priemonė nedalyvauja eisme.
Policijos atstovė Jorūnė Liutkienė primena, kad išimtis - naudotis mobiliuoju telefonu, kai transporto priemonė stovi - reiškia, kad, sustojus spūstyje ar prie raudono šviesoforo signalo, draudžiama imti į rankas mobilųjį telefoną ir juo naudotis.
Navigacijos naudojimas
Navigacija vairuojant Lietuvoje yra leidžiama. Telefonas turi būti tvirtai pritvirtintas laikiklyje - prie prietaisų skydelio arba priekinio stiklo. Vairuotojas gali žiūrėti į ekraną, keisti garsą ar sekti maršrutą - jei nesiekia telefono ranka. Balso komandos yra saugiausias ir patikimiausias variantas.
Naudojimosi telefonu pasekmės ir baudos
Naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis blaško vairuotojų dėmesį, nesusikoncentruodami jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, paskaičiuokime: jei važiuojate gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu, per 2 sekundes, praleistas telefone, jūs nuvažiuosite net 27 metrus! Ar tokį atstumą rizikuotumėte važiuoti visiškai užsimerkę?
J. Liutkienė nurodė, kad, jeigu vairuodami asmenys netinkamai naudojasi mobiliuoju telefonu, jiems gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Už pakartotinį pažeidimą gali būti taikomas net ir teisės vairuoti atėmimas laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių.
Statistika rodo, kad per pastaruosius metus pažeidimų skaičius išlieka itin didelis: 2024 m. užfiksuota 44 760 pažeidimų, 2023 m. - 46 026, o 2022 m. - 51 362. Nors 2023 m. gegužės 1 d. buvo sugriežtinta draudimo naudotis mobiliuoju telefonu rankomis formuluotė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, per metus vis dar nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų. Tai rodo, kad dalis vairuotojų vis dar nesuvokia, kokį pavojų kelia telefonas vairuojant. Net ir trumpalaikis dėmesio nukreipimas gali sukelti eismo įvykį, todėl būtina laikytis įstatymų ir atsakingai elgtis kelyje.
Teismų praktika: atvejai ir interpretacijos
Olandijos teismo precedentas
Nors daugumos Europos šalių įstatymų formuluotės iš pirmo žvilgsnio yra panašios, neseniai vienas Olandijos krovininio automobilio vairuotojas įsitikino, kad teismas šiuo klausimu gali būti kitos nuomonės. Sujudimas kilo dėl Leuvardeno miesto teismo priimto procesinio sprendimo. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos skyrimo krovininio automobilio vairuotojui. Pastarasis 2016 m. gruodžio 7 d. naudojosi telefonu vairavimo metu. Įdomiausia šioje situacijoje yra tai, kad Olandijos teisės aktuose kalbama apie telefono laikymą rankoje. Tačiau, vairuotojo nuostabai, teismas nusprendė, kad vairuotojas nėra teisus. Bylą nagrinėjęs teisėjas konstatavo, kad vyras sukėlė pavojingą situaciją kelyje, viena ranka vairuodamas, o kita naudodamasis telefonu.
Lietuvos teismų praktika ir V. Junevičiaus atvejis
Vienas Kauno gyventojas, V. Junevičius, pasidalino savo patirtimi, kai buvo nubaustas už tariamą naudojimąsi telefonu vairuojant, nors teigė to nedaręs. Jo istorija atspindi daug kitų Lietuvos teismuose nagrinėtų bylų, kuriose žmonės ginčija policijos skirtas nuobaudas. V. Junevičiaus situacija įdomi tuo, jog jis pateikė nemažai įrodymų, turėjusių liudyti jo nekaltumą, tačiau teismo motyvai buvo prieštaringi.
Įvykio aplinkybės
Įvykis nutiko 2020 metų vasario 28 dieną Kaune, Panerių gatvėje. V. Junevičius savo automobiliu „Mercedes Benz“ buvo sustabdytas policijos patrulių. Jam buvo pareikšta, kad vairuodamas naudojosi mobiliuoju ryšio telefonu, ir surašytas protokolas. Savo kaltę neigęs vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą.
Ginčijimas ir įrodymai
Policijos nutarimą skirti 75 eurų baudą verslininkas apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Jis prašė pateikti vaizdo įrašus, darytus policijos automobilyje ir patrulio asmenine vaizdo kamera, tačiau įrašai nebuvo pateikti, motyvuojant asmens duomenų apsauga. V. Junevičius teigė, kad policininkai tarnybinius pranešimus dėl įvykio pateikė tik po 19 dienų nuo nusižengimo, o ne tą pačią dieną.
V. Junevičius pateikė nemažai argumentų, kad ne tik nesinaudojo telefonu, bet ir neturėjo tikslo tai daryti. Jis akcentavo, kad jo „S“ klasės „Mercedes - Benz“ automobilyje yra sumontuota gamyklinė laisvų rankų įranga, tad į skambutį galima atsiliepti paspaudus mygtuką, o žinutės bei kita informacija rodoma automobilio ekrane. Vairuotojas pateikė mobiliojo ryšio operatoriaus detalią ataskaitą, liudijančią, kad tuo metu jis neskambino, skambučių nepriėmė, nerašė ir negavo SMS žinučių, nesinaudojo internetu. Be to, jis pateikė teismui nuotrauką, kurioje matyti jo „Mercedes“ salone, šalia vairo esantis laikiklis telefonui.
Policijos argumentai ir teismo sprendimas
Atsiliepime į skundą policijos atstovai akcentavo, jog byloje nesama duomenų, kad kaunietį sustabdę pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti apkalbėti šį žmogų. Policininkai tvirtino aiškiai matę, kaip vairuotojas ranka naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, galimai rašydamas trumpąją SMS žinutę ar kitaip liesdamas telefono ekraną. Policininkas minėjo vairuotojo neprašęs parodyti telefono, kadangi nebuvo jokių abejonių, kad jis galėjo naudoti ne telefoną, o rankoje laikyti kažką kito.
Kauno apylinkės teismas atmetė V. Junevičiaus skundą. Nors rėmėsi tik policijos pareigūnų liudijimais ir jie nepateikė jokių vaizdo įrašų, konstatuota, jog netikėti policininkais pagrindo nėra. Teismas taip pat laikė nustatyta aplinkybe, kad telefonas pareiškėjo automobilyje laikomas specialiai jam skirtoje vietoje, esančioje ant automobilio prietaisų skydelio, vairuotojui lengvai ranka pasiekiamoje vietoje. Šios aplinkybės, teismo nuomone, laikytinos svarbiomis sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Teismo neįtikino ir V. Junevičiaus pateikta detali ataskaita, kurioje aiškiai matoma, kad stabdymo metu vairuotojas telefonu nesinaudojo, nes esą jis galėjo naudotis ir kitomis telefono funkcijomis.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme.
Pergalė aukštesnės instancijos teisme
Bylą pirmosios instancijos teisme pralaimėjęs V. Junevičius nepasidavė ir šį verdiktą skundė aukštesnės instancijos, Kauno apygardos teismui. Apygardos teismas į situaciją pažvelgė kiek kitaip, konstatavęs, kad vairuotojas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik neabejotinai nustačius, kad jis vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Teismas pripažino, kad šioje situacijoje vien pareigūnų parodymų nepakanka nustatant žmogaus kaltę, juolab dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo pateikti tarnybinio pareigūnų automobilio ir asmeninės patrulio vaizdo kamerų įrašai, dėl ko atsiranda pagrįsta abejonė pačių pareigūnų parodymais.
Kauno apygardos teismas kritiškai įvertino ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ryšio operatoriaus išklotinė, kurioje aiškiai matyti, kad stabdymo metu vairuotojas telefonu nesinaudojo, jo kaltės dar nepaneigia. Teismas pažymėjo, kad bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. Dėl prieštaringų bylos įrodymų V. Junevičiaus kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Galiausiai Kauno apygardos teismas nutraukė bylą ir išteisino vairuotoją.
Įrodymų rinkimas ir ginčo eiga
Kai policijos pareigūnai pričiumpa pažeidžiant tam tikras taisykles, būna nemalonu. Dar nemaloniau, jei apkaltinę paskiria baudą, nors iš tiesų pažeidimo nepadarei. Policijos atstovė J. Liutkienė atsakė, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Ji įvardijo, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Skambučių išklotinės kaip įrodymas
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Jauniaus Špakausko teigimu, patikrinti, ar žmogus konkrečiu metu kalbėjo telefonu, ar ne, galima patikrinus skambučių išklotinę. Tačiau tokia išklotinė yra gaunama tik su teismo sankcija. Keli komentatoriai atkreipė dėmesį, kad išrašas iš ryšio operatoriaus yra niekinis įrodymas, mat vien telefono laikymas rankose yra pažeidimas. Tad nebūtinai naudojimasis telefonu yra būtent dėl skambučio: „Galima ir žaidimukus, išsaugotus telefone, važiuojant žaisti, knygas skaityti ir t. t.“
Vaizdo įrašai ir liudijimai
Vienas vilnietis komentaruose tikino, kad kiekviena pareigūno „baudžiava“ privalo būti užfiksuota asmeninėje vaizdo kameroje: „Jeigu jie to neužfiksavo (gal pamatė sėdėdami mašinoje ar pan.), jūs galite skųsti baudą ir 100 proc. laimėsite.“ Kitas komentatorius patarė per „ePolicija“ užsisakyti bylos išrašą, kuriame bus galima matyti, kokia medžiaga yra byloje, kokiais įrodymais remiamasi: „Tada bus aiškiau, ką daryti toliau.“ Keletas gyventojų teigė, kad buvo panašiose situacijose ir jiems pavyko pasiekti, kad bauda būtų anuliuota.
Saugumo rekomendacijos ir atsakingas elgesys
Siekiant išvengti pagundos naudotis telefonu vairuojant, rekomenduojama išjungti garsinius pranešimus arba padėti telefoną nepasiekiamoje vietoje. Vytautas Grašys, Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro vadovas, akcentuoja: „Jokiu būdu nesinaudokite mobiliuoju telefonu ne dėl to, kad bus paskirta bauda, bet tam, kad išsaugotumėte savo ir kitų gyvybę". Vairuotojai turi suprasti, kad telefonas gali palaukti, tačiau gyvybė - ne. Atsakingas elgesys kelyje padės sumažinti eismo įvykių skaičių ir užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą.
Nors laisvų rankų įrangos naudojimas tampa vis populiaresnis, vis dar fiksuojama daug pažeidimų dėl neteisingo mobiliųjų telefonų naudojimo. Telefonas, naudojamas stovint ar sustojus, taip pat blaško vairuotojo dėmesį. Skambučiai, SMS žinutės, gaunami laiškai, nuotraukos ar socialinių tinklų turinys gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio, didindami avarijų riziką. Pagal galiojančius įstatymus, vairuotojas gali naudotis telefonu tik keliais atvejais: kai transporto priemonė stovi ir nedalyvauja viešajame eisme, kai naudojama laisvų rankų įranga arba kai telefonas yra specialiame laikiklyje. Tačiau net ir šiais atvejais rekomenduojama apsvarstyti, ar tikrai būtina skirti dėmesį telefonui, o ne keliui. Policija pabrėžia, kad net ir minimalus dėmesio atitraukimas gali sukelti skaudžias pasekmes.
Elektronikos atliekų tvarkymas ir vartotojų įpročiai
„Priklausomybė nuo telefonų kelyje ir daiktų kaupimo yra ne tik neatsakinga, bet ir parodo, kaip daiktai mus valdo“, - teigia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas. - Turime rasti balansą tarp technologijų naudojimo ir atsakingo vartojimo. Vis dažniau tenka matyti vairuotojus, įnikusius į telefonus, tarsi jie kelią pažinotų mintinai ir net nesusimąstytų apie netikėtas kliūtis. Toks elgesys didina pavojų eismo saugumui ir dar kartą patvirtina, kaip stipriai esame priklausomi nuo technologijų.
EPA inicijuoti tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją - Lietuvos gyventojai ir toliau linkę kaupti senus elektronikos prietaisus, nepaisant edukacinių kampanijų ir patogios atliekų surinkimo infrastruktūros. 2022-2024 metais atliktos apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų namuose laiko senus mobiliuosius telefonus ir kompiuterius. Naujausias 2024 m. liepos tyrimas atskleidė, jog net 74 proc. respondentų turi bent vieną nenaudojamą telefoną, o 15 proc. jų namuose yra net keturi ar daugiau tokių įrenginių.
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau priklausoma nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, o naujų prietaisų įsigijimas dažnai skatina senų kaupimą. Nors technologijos nuolat tobulėja ir gamintojai kasmet pristato naujus modelius, senesni įrenginiai lieka namuose nenaudojami. Elektronikos atliekų surinkimo rodikliai vis dar per maži, o senų įrenginių kaupimas stabdo žiedinės ekonomikos vystymąsi. Nenaudojami prietaisai neretai guli stalčiuose ar spintose, jie praranda vertingas medžiagas, kurias būtų galima panaudoti naujiems produktams gaminti. Perdirbimui neskiriamas pakankamas dėmesys, nors šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai turi retųjų metalų, kuriuos galima pakartotinai panaudoti. Be to, nuolatinis telefonų naudojimas formuoja tam tikrą psichologinę priklausomybę - be telefono daugelis žmonių jaučiasi nesaugiai ar nerimauja.
„Vartotojai įpratę keisti telefonus kas kelerius metus, tačiau retai susimąsto, kur dingsta jų seni prietaisai“, - sako Linas Ivanauskas. EPA tyrimai rodo, kad dažnas vartotojas neturi aiškaus plano, ką daryti su nebenaudojama elektronika, todėl ji tiesiog lieka dulkėti namuose. Tokia situacija ypač būdinga išmaniesiems telefonams, kuriuos žmonės linkę keisti ne dėl jų gedimų, o dėl mados, naujų funkcijų ar prestižo. Toks elgesys skatina ne tik elektronikos atliekų augimą, bet ir perteklinį gamtos išteklių naudojimą. L. Ivanauskas pabrėžia, kad technologijų perteklius ir per didelis jų vartojimas turi neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių psichologinei gerovei. Todėl būtina skatinti sąmoningesnį vartojimą ir atsakingą požiūrį į elektronikos atliekų tvarkymą.
ES duomenys rodo, kad mobiliųjų telefonų surenkama mažiau nei 5 proc., o likę milijonai įrenginių lieka nenaudojami arba išmetami netinkamai. Vien tik ES šalyse gyventojų namuose laikoma apie 700 mln. nebenaudojamų telefonų - beveik po du kiekvienam gyventojui. „Siekiant sumažinti elektronikos atliekų kaupimą, būtinos papildomos paskatos vartotojams - nuo finansinių kompensacijų už perdirbtus prietaisus iki patogesnių surinkimo sistemų“, - teigia Linas Ivanauskas.
Didesniam tvarumui pasiekti Lietuvoje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, per kurį elektronikos atliekos nukreipiamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose, arba užsisakyti atliekų išvežimą skambinant +370 695 55111 arba registruotis svetainėje.
tags: #naudojimasis #telefonu #vairuojant #bylu #praktika