Didžioji Britanija ėmėsi gelbėti ne tik nukentėjusius nuo gaisro, bet ir kitus galimai pavojuje atsidūrusius britus. Ekspertai nustatė, kad tokiomis plokštėmis, kurios neišlaikė priešgaisrinio saugumo bandymų, yra padengti dar 60 miesto namų. Susirūpino ir kitos valstybės. O kaip Lietuvoje - ar turime ko bijoti? Priklauso nuo to, kam užduosi šį klausimą. Jeigu brangesnės mažiau degios medžiagos atstovų, tai sakys, kad taip, ir parodys pirštu į pigesnės medžiagos gamintojus. Pastarieji kartos, kad tai mitas.
"Grenfell Tower" tragedija ir jos priežastys
Kaip aiškino „The Guardian“, „Grenfell Tower“ izoliacijai buvo panaudotos dvi medžiagos - „Reynobond PE“ ir „Celotex RS5000“. „Arconic“, gaminanti „Reynobond PE“, medžiagą jau išėmė iš prekybos, nors ji ir yra sertifikuota ir leidžiama naudoti renovacijoje.
„Arconic“ savo informaciniuose lankstinukuose tikino, kad „Reynobond PE“ turėtų būti naudojama ne didesniems nei 10 metrų aukščio pastatams renovuoti, aukštesniems reikėtų rinktis labiau ugniai atsparias medžiagas.
Reagavimas į Londono gaisrą: institucijų pozicija ir tarptautiniai pavyzdžiai
Ar gali būti tokia arba į ją panaši naudojama renovuojant namus Lietuvoje? Kaip atsakingos šalies institucijos sureaguos į Londono gaisrą?
„Pagal šiuo metu turimus duomenis negalėtume tvirtinti, kad šalyje statomuose pastatuose yra naudojamos tokios pačios vėdinamos fasadų sistemos, kurios buvo panaudotos minėtame Londono daugiaaukštyje“, - 15min rašo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento specialistai.
„Be abejonės, ir tokie skaudūs įvykiai, kaip jūsų minimas gaisras Londone įpareigoja iš naujo įvertinti šios sistemos (statinių projektavimo, statybos, statybinių medžiagų tiekimo rinkai, reikalavimų ir šių procesų kontrolės) ar atskirų jos dalių patikimumą. Tai kompleksinis klausimas, iš esmės susijęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris atsakingas už statinių gaisrinės saugos reikalavimų nustatymą, kompetencijos sritimi.
2015 metais Dubajuje degė vienas aukščiausių pasaulyje gyvenamųjų namų, tų pačių metų pabaigoje Dubajuje liepsnojo viešbutis. Tų pačių metų gegužę keliolika gyvybių nusinešė didžiulis daugiabučio gaisras Baku, 2013 metais Grozne, Čečėnijoje, liepsnojo aukštuminių pastatų kompleksas.
Statybinių medžiagų diskusija: polistireninis putplastis prieš mineralinę vatą
„Norint galima sudeginti bet kokią medžiagą, tereikia atitinkamų sąlygų. Nors ir labai skirtingos, tiek polistireninis putplastis, tiek ir mineralinė vata yra degumo nepalaikančios medžiagos. Tačiau įsimintinuose Lietuvos gaisruose degė būtent pastatai, apšiltinti mineraline vata.
Jos prezidento Česlovo Ignatavičiaus teigimu, dažnai putplastis pasirenkamas dėl to, kad yra pigus, tačiau „esama ir kitų reikšmingų polistireninio putplasčio privalumų“. Tačiau konkurentai, gaminantys mineralinę vatą, nepraleidžia progos įkirsti - esą pigesnė, bet ir degesnė izoliacinė medžiaga.
Su Č.Ignatavičiumi 15min susisiekti ir pasikalbėti nepavyko, tačiau „Statybos naujienoms“ jis yra sakęs, kad Lietuvoje pagamintas putplastis atitinka visus reikalavimus.
„Yra atvejų, kuomet statybose panaudojus prastos kokybės polistireninį putplastį stipresnis vėjas tiesiog atplėšė nuo pastato visą termoizoliacinį sluoksnį. Asociacija yra atlikusi iš užsienio atvežto polistireninio putplasčio bandymą, kuris parodė, jog medžiaga neatitiko nurodomų charakteristikų.
Gintautas Babravičius, Mineralinės vatos asociacijos prezidentas, aiškino, kad nėra netinkamų medžiagų pastato izoliacijai, tačiau jos gali būti panaudojamos netinkamai. „Mineralinė vata yra atsparesnė degumui - įsidega prie atsparesnės temperatūros, ir keliskart vėliau nei organinės medžiagos. Daugumoje Europos šalių yra reikalavimai virš tam tikro aukštingumo (dažniausiai 8 aukštai), tai turi būti daromos nedegumo juostos iš mineralinės vatos. Mineraline vata šiltinti pastatus yra kiek brangiau. Renovacijos išlaidos, G.Babravičiaus teigimu, išauga 2-3 proc.
Kitos medžiagos, be to, kad greitai užsidega, turi ir kitą neigiamą savybę. Jos degimo metu išskiria labai daug nuodingų toksinių medžiagų. „2010 metais normos buvo smarkiai liberalizuotos. Nebėra daromas skirtumas tarp bet kokių gamintojų medžiagų - ar tai būtų organinės, ar neorganinės medžiagos. Kitos medžiagos, be to, kad greitai užsidega, turi ir kitą neigiamą savybę. Jos degimo metu išskiria labai daug nuodingų toksinių medžiagų.
„Įvairios polimerinės medžiagos įgauna priešgaisrinį standartą po to, kai yra nutinkuojamos, kai yra pabaigiamas visas procesas iki galo. Akivaizdu, kad renovuojant pastatus būna jie apsiūti medžiagomis, o tinkuojama tik tada, kai yra įrengiama šiluminė izoliacija. Jis taip pat kalbėjo apie daugumoje Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Liuksemburgą, Lietuvą ir Ispaniją, galiojantį reikalavimą, kai, esant tam tikram pastato aukštingumui, iš nedegių medžiagų yra privaloma daryti saugumo juostas.
Gaisrinės saugos inžinieriaus įžvalgos ir Lietuvos realybė
Anonimu norėjęs likti gaisrinės saugos inžinierius (tapatybė redakcijai žinoma) 15min pasakojo, kad tokio tipo plokštės, kokios buvo panaudotos Londone, Lietuvoje nėra ypač populiarios. Tačiau labai populiarus polistireninis putplastis, kuris nuo ugnies yra saugomas specialiu tinko skiediniu. Pasak eksperto, laboratorijoje atliekami bandymai su kuo plonesniais izoliacinės medžiagos sluoksniais, nes taip yra sumažinama kvadratinio metro renovacijos savikaina.
„Buvau statybose ir man statybininkai pasakojo, kad 3 milimetrai yra bazinis sluoksnis ir dar 2 milimetrai yra dekoro sluoksnis. Taigi iš viso 5 milimetrai. Laboratorijose yra atliekami mažos skalės testai - apie pusantro metro aukščio plokštės dedamos kampu ir jos išbandomos su pakankamai maža liepsna.
„Degių medžiagų sudėtyje negalima naudoti tuomet, kai renovuoji darželį, bet kai tu renovuoji daugiabutį, tai ten galima. „Polisterolininkai šitų testų ypač nelaukia, dėl to vyksta dideli lobistų karai. Natūralu, kad tada apsauginiai sluoksniai turės didėti ir niekas lengvai nepraeis didelio mastelio testų. Natūralu, kad degias medžiagas reikia apsaugoti - arba dėti į sudėtį, arba ant jų.
Pasak jo, griežtinti priešgaisrinės apsaugos normų neskubama, mat Lietuvoje gaisrų pasitaiko, tačiau be aukų. Be to, šalyje nėra labai aukštų pastatų ir todėl niekas dėl to nedaro didelės problemos.
Literatūrinis kontekstas: Marguerite Duras ir jos kūrybos paralėlės
Nors pagrindinė straipsnio tema yra gaisrinė sauga, rastas tekstas taip pat apima platesnį kontekstą, įtraukiant literatūrines ir istorines refleksijas. Kai kurios citatos ir fragmentai yra susiję su prancūzų rašytojos Marguerite Duras gyvenimu ir kūryba, kas gali būti interpretuojama kaip bandymas praplėsti temos suvokimą arba kaip atsitiktinis informacijos junginys.
Pavyzdžiui, minimos jos knygos „Užtvanka Ramiajam vandenynui“ ir „Meilužis“, aprašomi jos santykiai su vyrais, jos politiniai įsitikinimai ir kūrybos procesas. Taip pat minimi jos ryšiai su kitais intelektualais ir menininkais.
Šie fragmentai, nors ir ne tiesiogiai susiję su gaisrine sauga, gali būti vertinami kaip bandymas parodyti, kaip skirtingi visuomenės aspektai ir istorinės epochos persipina, o didelės tragedijos gali atsiliepti įvairiose srityse.
Sovietų Sąjungos paslaptys ir katastrofos
Didelė dalis pateikto teksto yra skirta Sovietų Sąjungos istorijos, jos paslapčių, karinių technologijų, politinių sprendimų ir katastrofų analizei. Šie fragmentai apima įvairias temas:
- Karibų krizė (1962 m.): Detalus aprašymas, kaip Sovietų Sąjunga dislokavo raketas Kuboje, JAV reakcija ir krizės suvaldymas. Pabrėžiama informacijos slaptumas ir neaiškumai.
- Černobylio atominės elektrinės avarija (1986 m.): Aptariamas avarijos mastas, sovietų valdžios gebėjimas slėpti informaciją, vėlavimas evakuoti žmones ir tarptautinės reakcijos svarba (Švedijos vaidmuo).
- KGB ir biologinis ginklas: Remiamasi Ken'o Alibeko knyga apie sovietų mokslininkų darbą kuriant biologinį ginklą ir jo prieštaringą informaciją.
- Sovietų Sąjungos karinis ir ekonominis palikimas: Aprašomos slapta povandeninių laivų bazė Balaklavoje, raketų kompleksų likučiai, nebaigtas statyti dalelių greitintuvas, naftos platformos ir miestai, jonosferos tyrimų stotis.
- SSRS technologijų plėtra ir adaptacija: Aptariamas sovietų gebėjimas kopijuoti ir adaptuoti užsienio technologijas, ypač paminint atominės bombos, tankų ir aviacinių variklių gamybą.
- Sovietų politinis režimas ir visuomenės kontrolė: Nagrinėjami Stalino ir Chruščiovo valdymo laikotarpiai, kolektyvizacija, bado metai, cenzūra, disidentų persekiojimas ir visuomenės prisitaikymas prie režimo.
Šie fragmentai, nors ir labai informatyvūs, yra nutolę nuo pirminės temos apie gaisrinę saugą, tačiau gali būti interpretuojami kaip platesnis kontekstas apie valstybės gebėjimą valdyti rizikas ir informaciją, kas netiesiogiai siejasi su saugumo klausimais.
Černobylio mūšis
