Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti keli incidentai, susiję su automobilių stovėjimo aikštelėmis ir jų saugumu, kurie sukėlė visuomenės diskusijas ir atskleidė esamas problemas. Šie įvykiai apima tiek neaiškumus dėl parkavimo taisyklių laikymosi, tiek ir rimtas avarijas dėl saugumo spragų infrastruktūroje.
Nepagrįsta bauda už parkavimą: paini tvarka ir pasitikėjimo klausimai
Viena moteris susidūrė su problemomis dėl parkavimo Vilniaus senamiestyje, Radvilų gatvėje. Jos teigimu, ji reguliariai veža sunkiai sergantį, neįgalų tėvą pas gydytojus, ir dažnai tenka ieškoti vietos automobiliui pastatyti. Nors visada rasdavo vietą, susimokėdavo už parkavimą ir viskas būdavo gerai, paskutinį kartą, grįžusi su tėvu iš gydytojo, prie savo automobilio rado baudos pranešimą.
Bauda buvo skirta dėl to, kad automobilis buvo pastatytas riboto stovėjimo trukmę nustatanties kelio ženklo galiojimo zonoje, o gerai matomoje vietoje nebuvo paliktas laikrodukas su atvykimo laiku. Pašnekovė nustebo, nes buvo sumokėjusi už parkavimą, be to, gydytojo kabinete praleido vos 30 minučių - būtent tiek laiko, kiek leista stovėti šioje vietoje. Paskambinusi nurodytu telefonu, moteris išgirdo, kad mokėjimo kvitas negali būti traktuojamas kaip laiko nurodymas, juolab kad toje vietoje parkavimas yra nemokamas.
Po dviejų savaičių moteris elektroniniu paštu gavo administracinio nusižengimo protokolą ir lydraštį apie paskirtą baudą, pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus viršininko. Nukentėjusioji piktinosi, kad jos elektroninio pašto adresas nebuvo duotas savivaldybei, o rinkliavos sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes mokėjimo kvitas, kaip informacija apie atvykimo laiką, netinka. Kelių lapų smulkiai surašytas tekstas su detaliais duomenimis ir specialistų pavardėmis leido moteriai ironiškai pastebėti, kad „susimokėjusį už parkavimą senamiestyje pažeidėją gaudė didelis būrys pareigūnų“.
Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), ženklas, nustatantis ribotą stovėjimo trukmę, įpareigoja vairuotoją palikti informaciją apie transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio automobilio stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims. Stovėjimo laiko pradžią galima nurodyti ir elementariu būdu - užrašant laiką ant popieriaus lapelio. Patogiausia ir aiškiausia yra automobilio pastatymo laiką fiksuoti specialaus laikroduko pagalba, kurį galima įsigyti JUDU klientų aptarnavimo centruose, knygynuose arba specializuotose parduotuvėse.
JUDU klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė paaiškino, kad „automobilyje palikta informacija apie automobilio pastatymo laiką kontrolieriams padeda nustatyti, ar automobilis stovi pagal KET taisykles, t. y., neviršija nustatyto termino. To nepadarius, kontrolė negali nustatyti stovėjimo trukmės, todėl fiksuojamas automobilio statymo pažeidimas ir paliekamas pranešimas.“
Kada skiriama bauda ir kodėl netinka mokėjimo kvitas?
Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dikinis patvirtino, kad daugelis vairuotojų vis dar nežino ar pamiršta, jog palikus automobilį riboto stovėjimo laiko vietoje būtina nurodyti atvykimo laiką. Jis pabrėžė, kad savivaldybė negali taikyti sankcijų dėl nepalikto nurodyto laiko, nes tai yra kitokio pobūdžio nusižengimas, o ne kelio ženklo pažeidimas. Nepalikus laikroduko situaciją tiria ir baudą skiria policija. Savivaldybė fiksuoja stovėjimo laiko pažeidimus, kai automobilis stovi ilgiau nei leidžiama, ir tokiu atveju skiria baudas už kelio ženklo pažeidimą.
Klausiant, kodėl netinka mokėjimo kvitas, A. Dikinis sutiko, kad tai galėtų būti įrodinėjimo objektas, į kurį pareigūnai galėtų atsižvelgti. Vis dėlto, kontrolieriai, ieškodami aiškiai nurodyto laiko, į kvituką gali neatkreipti dėmesio. Svarbu nepiktnaudžiauti: „Mes to ir neginčijame, bet Kelių eismo taisyklėse numatyta prievolė laiką nurodyti, net jeigu nelabai kas ją prisimena ar žino.“
M. Dikinio išaiškinimu, minėtai vairuotojai bauda buvo skirta ne už kelio ženklo pažeidimą, o už tai, kad nebuvo įvykdyta prievolė palikti nurodytą atvykimo laiką, t.y. atvejis buvo perduotas policijai, kuri ir skyrė baudą. Specialistas paminėjo, kad gyventojai per ePolicija sistemą gali pranešti apie padarytus pažeidimus, todėl vairuotojas, nepalikdamas laiko, rizikuoja gauti baudą net ir po ilgesnio laiko.
Ar reikia mokėti už privačių aikštelių išrašytus parkavimo bilietus?
Tragedija prekybos centro „Europa“ aikštelėje: saugumo spragos ir atsakomybė
Vilniuje, prekybos centro „Europa“ daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, įvyko itin sunki nelaimė: iš penkto aukšto iškrito automobilis su vairuotoja. Šis įvykis atskleidė akivaizdžias saugumo spragas aikštelėje, kurias, anot ekspertų ir nukentėjusiosios atstovų, institucijos ignoravo ilgus metus.
Nelaimės aplinkybės ir pasekmės
Nelaimė įvyko balandžio pabaigoje, kai iš penkto aukšto iškritęs automobilis „BMW X6“, vairuojamas 1979 metais gimusios moters, vertėsi ir liko gulėti ant stogo. Pirminiais duomenimis, BMW visureigį vairavusi moteris galėjo supainioti pedalus ir stipriai spustelėjusi akceleratorių tiesiog išlėkė per daugiaaukštės aikštelės sieną. Vairuotoja patyrė sunkių sužalojimų: jai diagnozuotas kepenų plyšimas, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, patyrė daugybę sumušimų ir kraujosruvų. Moteris ilgą laiką gydėsi ligoninėje, o jos būklė buvo kritinė.
Vilniaus apylinkės teismas pripažino, kad prekybos centro „Europa“ daugiaaukštė parkavimo aikštelė yra nesaugi. Teismas priteisė iš statytojos „Hanner“ teisių perėmėjos „Prime Location Property Fund“ nukentėjusiajai daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Ši suma apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, patirtą dėl nesaugiai įrengtos aikštelės. Be civilinio ieškinio, prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iš neatsargumo.
Saugumo spragų ignoravimas ir projekto neatitikimai
Pagrindinė nelaimės priežastis - nesaugiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nors aikštelės statybos projekte buvo numatyti apsauginiai atitvarai beveik per visą išorinį sienos perimetrą - beveik 1 kilometrą - per visus aukštus, jie iki šiol nebuvo įrengti. Šie atitvarai, kurių aukštis turėjo būti 1,2 metro, yra esminis saugumo elementas, skirtas užtikrinti žmonių ir automobilių saugumą.
Advokatas Marius Barisevičius, atstovaujantis nukentėjusiąją, pabrėžė, kad institucijos, tikrinančios pastato saugumą 15 metų, nematė šios esminės saugumo spragos. Jis teigia, kad aikštelės projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, apsauginiai atitvarai yra aiškiai nurodyti, tačiau realybėje jų neatsispindi. „Automobilių aikštelė yra akivaizdžiai nesaugi, nuo nelaimės skiria tik dekoratyvinė fasado apdaila. Saugumo spragas aikštelėje viešai yra akcentavę ir nešališki ekspertai bei statybų inžinieriai“, - cituojamas advokatas.
Architektas Audrius Ambrasas, projektavęs „Europa“ statinį, teisme patvirtino, kad projekte buvo numatyti apsauginiai turėklai, siekiant užtikrinti, kad automobilis neišvažiuotų, o žmogus neiškristų. Teismas byloje akcentavo, kad negalima nuvertinti statinio valdytojo atsakomybės, kai sąmoningai neįrengiant apsauginių turėklų sukeliamas pavojus nukentėti tiek besiparkuojantiems aikštelėje, tiek greta pastato judantiems pėstiesiems ar vairuotojams.
„Europa“ atstovai vengė pateikti išsamią su parkingo statyba susijusią dokumentaciją, dėl ko teismas pripažino, jog atsakovai negali būti laikomi sąžininga bylos šalimi. Šiuo metu tikimasi, kad prekybos centro „Europa“ kapitalinės renovacijos metu bus pašalintas pavojus parkavimo aikštelės lankytojams ir pagaliau įrengti apsauginiai atitvarai.
Ar reikia mokėti už privačių aikštelių išrašytus parkavimo bilietus?
Teismo sprendimas ir ateities perspektyvos
Teismas priteisė nukentėjusiai visą jos prašytą neturtinės žalos atlyginimą - 200 tūkst. eurų, kaip minimalią kompensaciją už suluošintą gyvenimą. Nukentėjusioji, turinti 20 metų vairavimo stažą ir auginanti mažametį vaiką, dėl patirtų sužalojimų jaučia nuolatinį skausmą, jai apribotos galimybės sportuoti, dirbti ir laisvai judėti. Teismas kategoriškai atmetė oponentų argumentus, jog nukentėjusioji yra visiškai pasveikusi, nes akivaizdu, kad jos gyvenimas po įvykio niekada nebebus toks kaip anksčiau.
Policijos atstovė informavo, kad nelaimės metu BMW automobilį valdžiusiai vairuotojai skirta minimali 5 eurų bauda remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 dalimi: „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius“. Ši dalis numato, kad vairuotojui yra užtraukiama administracinė atsakomybė ir piniginė bauda nuo 10 iki 12 eurų. Vis tik bauda buvo sumažinta, nes vairuotoja nusižengė pirmą kartą arba pripažino savo kaltę.
Asociatyvi iliustracija FOTO: DELFI / Modesta Meškė.
Skaudi nelaimė nuotykių parke „77“: nutylėtas incidentas
Laugaliuose, Klaipėdos rajono savivaldybėje, esančiame nuotykių parke „77“ gegužės 12 dieną įvyko skaudi nelaimė: iš didelio aukščio krito ir stipriai susižalojo mažametis. Šis įvykis nutylėtas, apie jį net šiandien atsisako kalbėti parko atstovai. Su „Delfi“ susisiekęs žmogus pasakojo, kad mažametis nuotykių parke sužalotas per klasės ekskursiją. Nepatvirtintais duomenimis, vaikas parke suposi ant virvės, ši trūko ir jis krito iš didelio aukščio. Mažametis išgyveno, bet buvo sunkiai sužeistas. Apie nelaimę „Delfi“ pranešę žmonės baiminosi, kad įvykį bandoma nuslėpti.
Tyrimo kol kas nepradėjo
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė informavo, kad toks įvykis užfiksuotas, bet tyrimas nepradėtas. „Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai nurodė, kad pranešimas apie Jūsų minimą įvykį gautas. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, policijos pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes, renka medžiagą“, - lakonišką komentarą perdavė A. Grauslienė. Ji neatsakė į klausimą, kokios pirminės šios nelaimės detalės užfiksuotos. Parko atstovai atsisakė komentuoti incidentą, teigdami, kad bendrauja tik su policija ir viską tiria.
Registrų centro duomenimis, mažajai bendrijai „77 nuotykiai“, kuriai priklauso parkas, vadovauja Patricija Šiaulytė. Bendrija įkurta 2021 metais.
Tragedija Vokietijoje: moteris žuvo iškritus iš amerikietiškų kalnelių
Pasak valdžios institucijų, moteris mirė nukritusi iš 8 metrų aukščio nuo judančių amerikietiškų kalnelių Vokietijoje. Neįvardinta mirusioji šeštadienį, maždaug 16:30, nukrito nuo kalnelių Klotti laukinės gamtos ir laisvalaikio parke Klotene, Reino krašte-Pfalce. Koblenco prokuratūra sakė, kad nėra visiškai aišku, kaip 57 metų moteris iš Šv. Vendelio, Saro krašto, išslydo iš sėdynės, skelbia independent.co.uk.
Pareigūnai sakė, kad prieš nukrisdama nuo bėgių, kuris buvo maždaug 8 metrų (26 pėdų) aukščio, ji išslydo iš savo sėdynės ties posūkiu. Nors greitosios pagalbos darbuotojai sureagavo greitai, moteris jau parke buvo paskelbta negyva. Dabar tyrėjai stengiasi nustatyti mirties priežastį, o autopsija jau turėjo būti atlikta. Inžinerijos ekspertai tirs amerikietiškus kalnelius ir sėdynę dėl galimų incidento priežasčių. Prokuratūra teigė, kad pirminiai tyrimai rodo, jog nėra įtarimų dėl nusikalstamos veikos. Po incidento parkas buvo uždarytas, o kiek vėliau jis liko uždarytas visam laikui.
Klotti parko atstovai kalbėjo: „Norėtume pasinaudoti proga ir nuoširdžiai užjausti šeimą, giminaičius ir draugus. Mūsų KLOTTI komanda vis dar sukrėsta ir priblokšta. Kadangi avarijos priežastis vis dar neaiški, dar negalime įvertinti, kokios operacijos bus vykdomos per artimiausias kelias dienas. Ačiū už supratimą.” Klotti iš pradžių buvo pastatytas kaip laukinių gyvūnų parkas aštuntajame dešimtmetyje. Nuo tada savininkai vietą pavertė pramogų ir nuotykių parku, skirtu šeimoms.
