Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja apie nuo 2025 m. liepos 1 d. papildomai apmokestinamus krašto kelius. Šis pakeitimas reiškia, kad Lietuvoje plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui dar 1151 kilometru.
Mokamų kelių tinklo plėtra ir priežastys
Nuo 2025 m. liepos 1 d. mokamų kelių sąrašas bus papildytas 21 krašto keliu, kurių bendras ilgis - 1151 km. Iki šiol kelių naudotojo mokestis Lietuvoje buvo taikomas 19 pagrindiniams šalies keliams (A1-A18 ir A20), o nauja plėtra padidins bendrą mokamų kelių ilgį nuo 1 700 km iki 2 851 km.
Lietuvos kelių agentūra „Via Lietuva“ informuoja, kad sprendimą išplėsti apmokestinamus kelius lėmė poreikis gauti papildomų pajamų kelių priežiūrai ir plėtrai bei geresniam krovinių transporto srautų valdymui. Vienas iš pagrindinių motyvų - prasta daugelio kelių techninė būklė. Šiuo metu tik 56,4 proc. pagrindinių kelių ir 57,4 proc. krašto kelių atitinka kokybės standartus.
Bendrovė „Via Lietuva“ komentuoja, kad sunkusis transportas dažnai važiuodavo šiam transportui nepritaikytais krašto, rajoniniais ir vietinės reikšmės keliais, dėl to stipriai gadinama infrastruktūra, ženkliai trumpėja kelių tarnavimo laikas ir keliamas nepatogumas vietiniams gyventojams. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pabrėžė: „Iš merų regionuose girdėdavome aiškią žinią - sunkiasvoris transportas, norėdamas išvengti mokesčių, niokoja krašto kelius, kurie itin svarbūs susisiekimui tarp miestelių ir kaimų. Tokie keliai nėra pritaikyti tokiam srautui ir apkrovai.“
Tikimasi teigiamų pokyčių
Pažymėtina, kad apmokestinus papildomus krašto kelius, kuriais važiuojant akivaizdžiai išvengiama važiavimo mokamais magistraliniais keliais, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas padidės magistraliniuose keliuose, kurie pritaikyti ir intensyvesniam eismui, ir sunkesniam transportui. Tai padės kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą, labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus ir užtikrinti sąžiningą transporto įmonių konkurenciją.
„Mokamų kelių sistemos praplėtimas yra šioks toks sąžiningumo ir teisingumo atstatymas. Tikimės, kad tai grąžins Lietuvos gyventojams tą viltį, kad valdžia kreips dėmesį į jų problemas, ypač tas, kurios susijusios su keliais“, - teigė E. Sabutis.
Kam taikomi pakeitimai?
Naujosios taisyklės taikomos tik komerciniam krovinių ir keleivių vežimui. Kelių naudotojo mokestį turės mokėti M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai. Tai reiškia, kad lengvųjų automobilių (M1) valdytojams kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas. Ministras ramina: „Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės.“
Išimtys
Išimtys išlieka galioti tam tikroms transporto priemonėms, kurioms nereikia mokėti rinkliavos:
- Greitosios pagalbos automobiliams;
- Tam tikram švietimo ir sveikatos priežiūros transportui;
- Neįgaliųjų transporto priemonėms;
- Kariniams transporto priemonėms;
- Viešajam transportui, važiuojančiam reguliariais miesto / priemiesčio maršrutais.
Elektromobiliai ir vandenilio varikliai taip pat atleidžiami nuo mokesčio iki 2025 m.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalioja lengvatiniai tarifai transporto priemonėms iki 16 tonų, naudojamoms žemės ūkyje. Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.
Visas paveiktų kelių, rinkliavų sąlygų ir išimčių sąrašas paskelbtas oficialioje svetainėje keliumokestis.lt, DUK skiltyje.
Finansiniai lūkesčiai ir būsima „e-tolling“ sistema
Antroje 2025 m. pusėje Lietuvos transporto ministerija tikisi gauti 3,5 mln. Eur papildomų pajamų, o 2026 m. ši suma gali siekti net 77 mln. Eur. E. Sabutis skaičiuoja, kad vien per antrą šių metų pusmetį papildomai bus surinkta apie 3,5 mln. eurų ir jie bus skirti keliams. Planuojama, kad 2026 m. surinkta suma iš vinječių sieks 77 mln. eurų.
Ministras E. Sabutis manymu, dabar galiojančia vinječių sistema surinkta suma yra nepakankama (apie 70 mln. eurų per metus), todėl jis tikisi, kad planuojama „e-tolling“ sistema bus įvesta kuo greičiau. „Įvedus naują, atstuminę mokėjimo sistemą („e-tolling“), mes norėtume kiekvienais metais surinkti 200 mln. eurų ir daugiau“, - kalbėjo ministras.
Seimas ketina svarstyti Valstybinio kelių fondo projektą, kurio esminė dalis yra minėtoji „e-tolling“ sistema. Planuojamos 400 mln. eurų vertės fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad fondas veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus. Planuojama, kad Kelių fondas veiktų šalia jau egzistuojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).
Kontrolės intensyvinimas ir baudos
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius teigia, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo užfiksuota apie 150 tūkst. atvejų, kai nebuvo sumokėtas kelių mokestis. Anot jo, pusė iš nesusimokėjusių žmonių - užsieniečiai.
„Mūsų inspektoriai, kartu su policijos ir muitinės pareigūnais atlieka vinječių kontrolę. Baudos tikrai yra pakankamai didelės - nuo 700 iki 1 tūkst. eurų ir manome, kad jos paskatina vairuotojus ir savininkus susimokėti mokestį, tačiau vis dar atsiranda tikrai daug pažeidėjų“, - teigė G. Lukošius.
LTSA direktorius pažymi, kad nuo liepos 1 d., kai oficialiai prasiplės mokamų kelių sąrašas, juose padaugės kontrolės ir LTSA inspektorių autobusiukų. „Reaguojame į gyventojų ir bendruomenių skundus. Būtent šie bandymai vengti mokesčių daro didelę žalą kitiems keliams, kuriais važiuojant išvengiama mokesčių. Manome, kad pokyčiai bus teigiami ir prisidės prie geresnių bei saugesnių kelių“, - sakė G. Lukošius.