Dizaineriui Tomui Fordui pastaruoju metu teko patirti nelengvų išbandymų. Neseniai palaidojęs savo vyrą, 60-metis kūrėjas liko vienišu tėvu. Tačiau tai - ne pirmasis iššūkis jo gyvenime.
Ankstyvieji metai ir karjeros pradžia
Mados dizaineris ir kino kūrėjas Thomas Carlyle'as Fordas gimė 1961 metais Teksase, JAV, finansų maklerių šeimoje. Kalbama, jog T. Fordas nuo pat vaikystės sunkiai dirbo. Baigęs mokyklą, T. Fordas išvyko į Niujorką, kur ėmė studijuoti meno istoriją.
Po metų studijas metė, tačiau pradėjo kitas - ėmė mokytis interjero architektūros. Į Niujorką atvykęs studentas žavėjosi didmiesčiu, mėgo lankytis garsiame Brodvėjaus teatre „Studio 54“ - jame pirmą sykį apsilankė su rašytoju Ianu Falconeriu.
Po mokslų T. Fordas ėmė ieškoti darbo. Vėliau dizainerė Cathy Hardwick knygoje „Newsmakers“ prisiminė: „Žadėjau jam nesuteikti jokių vilčių. Paklausiau, kokie jo mėgstamiausi Europos dizaineriai. Jis man atsakė, kad „Armani“ ir „Chanel“. Po kelių mėnesių paklausiau, kodėl būtent jie. Jis atšovė: „Todėl, kad tuo metu vilkėjai kažką iš „Armani“. Ji įdarbino T. Fordą.
Po poros metų T. Fordas pradėjo dirbti su prekės ženklu „Perry Ellis“, tačiau ir čia užsibuvo vos porą metų. Kita jo stotele tapo Milanas ir mados namai „Gucci“, kurie 1990 metais išgyveno smarkią krizę.
„Gucci“ išgelbėjimas ir nuosavo prekės ženklo kūrimas
Įsidarbinęs dizaineriu, jau 1992 metais T. Fordas tapo „Gucci“ dizaino vadovu. Po poros metų jis dar sykį pakilo pareigose, o „Gucci“ pardavimai 1995-1996 metais išaugo.
Visgi, 2005 metais dizaineris įkūrė savo prekės ženklą „Tom Ford“. Jis ėmė kurti drabužius ir aksesuarus, skirtus „kultūringiems, daug keliaujantiems ir pasiturintiems“ vyrams bei moterims, kaip 2015 metais skelbė CNBC.
T. Fordo kurtais rūbais puošėsi daugybė garsenybių: pavyzdžiui, 2011 metais dramblio kaulo spalvos derinį vilkėjo pirmoji JAV ponia Michelle Obama.
Kino kūryba
Mados pasaulio aukštumas pasiekusiam T. Fordui sekėsi kurti ne tik drabužius, bet ir kiną. 2005 metais jis įsteigė filmų gamybos įmonę „Fade to Black“, o 2009 metais debiutavo su pirmąja režisuota juosta „A Single Man“.
Joje pasirodė ir T. Fordo augintiniai - 6 trumpaplaukių foksterjerų veislės šunys, skelbė „ABC News“. 2016 metais T. Fordas režisavo filmą „Nocturnal Animals“.
Tom Ford on his film & fashion workload | CNBC International
Asmeninis gyvenimas ir seksualinė tapatybė
Žiniasklaidą neseniai apskriejo liūdna žinia, kad T. Fordas palaidojo savo vyrą. Tiesa, seksualinės tapatybės garsus dizaineris ėmė ieškoti tik studijų metais.
„Tik būdamas 17-os ir atvykęs į Niujorką supratau, kad esu gėjus. Iki tol turėjau merginų, buvau su jomis laimingas, o jos buvo laimingos su manimi. Ko gero, tada net nežinojau, kad homoseksualumas egzistuoja“, - atviravo T. Fordas.
1989 metais T. Fordas susipažino su žurnalistu Richardu Buckley. Tuo metu T. Fordui buvo 25-eri, o R. Buckley - 38-eri. Vyrai iš karto krito vienas kitam į akį ir ėmė susitikinėti. 2012 metais surogatinė motina mylimiesiems pagimdė sūnų, kuriam tėvai suteikė Alexanderio Johno „Jacko“ vardą.
2014 metais, kai JAV buvo įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka, T. Fordas ir R. Buckley susituokė. Santuokoje jie pragyveno septynerius metus - 2021-ųjų rugsėjį, būdamas 72-ejų, R. Buckley mirė.
Nors ilgus metus gyveno su vyru, 2019 metais leidiniui „Vogue“ T. Fordas prisipažino pasvarstantis, kad yra biseksualus. „Nežinau, ar esu biseksualus, tačiau žinau, kad nesu vien gėjus. Mano seksualinė tapatybė nėra nekintanti. Su Richardu gyvenu 23-ejus metus, myliu jį ir esu jam ištikimas, tad šiame gyvenimo etape nemiegu su moterimis. Nors nežinau, kaip būtų, jei būčiau vienišas - yra daug man patrauklių moterų“, - su „Vogue“ žurnalistu Olivier Lalanne kalbėjo T. Fordas.
Kova su priklausomybėmis ir sveika gyvensena
Dizaineris visada buvo atviras su žiniasklaida - jis be užuolankų kalba apie savo seksualinį gyvenimą, o pastaruoju metu vis garsiau pasidžiaugia dėl to, jog jau ilgiau nei dešimtmetį nebegeria. Praeityje T. Fordas kentėjo nuo depresijos ir alkoholizmo.
„Man užėjo depresija. Kai sergi depresija, imi daugiau gerti, o kai pradedi daugiau gerti, depresija tik gilėja. <...> Tada dar neturėjau vaiko, porą metų man nesisekė karjeroje. Nuoširdžiai manau, kad jei nebūčiau nustojęs gerti, manęs nebebūtų tarp gyvųjų“, - „Harper`s Bazaar“ 2015 metais sakė T. Fordas.
2019 metais, kalbėdamas su „Vogue“ žurnalistu Robu Haskelliu, T. Fordas prisipažino galvojęs, kad alkoholis jam padėdavo palaikyti kūrybinį įkvėpimą ir energiją. „Visada maniau, kad jeigu esi laimingas, vadinasi, tu kvailas. Gėrimas ir narkotikai padėjo man patirti pačius kūrybiškiausius momentus. Siaubingai bijojau, kad išsiblaivęs nebegalėsiu kurti. Užtrunka laiko, kol vėl tampi, koks buvęs. Dabar mano priklausomybė - darbas, bet ji man teikia didžiulį pasitenkinimą. Darbas padeda man negalvoti apie tai, kad esame tik mažytė šios planetos dėmė tarp galybės kitų planetų“, - leidiniui kalbėjo T. Fordas.
Išsikapstęs iš alkoholizmo liūno, T. Fordas ėmė laikytis sveikesnės gyvensenos principų. „Yahoo Media“ jis kalbėjo, kad pažiūrėjęs „Netflix“ dokumentinį filmą „What the Health“ nutarė tapti veganu, o 2019 metais tai teigė ir „Vogue“.
Tomas Fordas ir parfumerija
Mados namų parfumerijos klasifikacija
Klasifikuojant mados namų ir dizainerių parfumeriją, galima pritaikyti mados pasaulyje gerai žinomą klasifikaciją į pret-a-porter (masinės gamybos produkcija, paprastai skirstoma į rudens-žiemos ir pavasario-vasaros kolekcijas) bei haute couture (aukštoji mada - kai drabužis tampa rankomis siūtu meno kūriniu).
- Pret-a-porter - populiarioji mados namų ar dizainerių vardu pavadinta „įperkama“ parfumerija, atitinkanti vyraujančias mados tendencijas ir aromatu iliustruojanti tam tikrą mados namų ar dizainerio braižą.
- Haute couture - tik garsiausiuose mados namų ar dizainerių butikuose arba nišinės parfumerijos parduotuvėse parduodami ypatingos vertės, kainos ir kokybės kvepalai, paprastai priskiriami nišinei parfumerijai.
Išpopuliarėjus nišinei parfumerijai, savo parfumerines haute couture linijas sukūrė bene visi populiariausi mados namai, į parfumerijos klasifikacijas įnešdami visišką painiavą.
Parfumerinės „haute couture“ pavyzdžiai:
- Chanel „Les Exclusifs“
- Van Cleef and Arpels „Collection Extraordinaire“
- Guerlain „L’Art et la Matiere“
- Hermes „Hermessence“
- Dior „La Collection Privée“
- Giorgio Armani „Armani Prive“
- Tom Ford „Private Blend“
Už visų garsiųjų mados namų kvepalų stovi juos sukūrusios „nosys“ - parfumerijos kūrėjai, kuriantys gražiausius šio pasaulio aromatus. Didiesiems mados namams kvepalus kuria didieji šiuolaikinio pasaulio parfumeriai, tyčia ar netyčia diktuojantys parfumerines madas: pavyzdžiui, bene visus šiuolaikinius Chanel kvepalus sukūrė Jacques Polge, o Jean-Claude Ellena yra pagrindinis Hermes kvepalų kūrėjas. Atskleisti mados namų ar dizainerio kūrybos braižą parfumerijos pagalba, išsaugant bendrąsias mados namų parfumerijos aromatines tendencijas, tuo pačiu neprarandant savo kaip parfumerijos kūrėjo aromatinio braižo - uždavinys itin įdomus, nors ir nelengvas.
Nišinės ir populiariosios parfumerijos skirtumai
Pasauliui keičiantis beprotiškais tempais, senoji parfumerijos terminologija, parfumeriją suskirsčiusi į populiariąją (mainstream) ir nišinę (niche) visų pirma pagal prekybos vietas, kur nišine parfumerija prekiaujama tik nedaugelyje „rinktinių“ prekybos vietų, tampa šiek tiek nebeaktuali: jeigu, pavyzdžiui, internetinė parduotuvė prekiauja ir Versace, ir Annick Goutal, ji yra nišinės ar populiariosios parfumerijos parduotuvė?
Laikai, kai bene populiariausia nišine parfumerija buvo prekiaujama tik butikuose ar vos keliose itin prabangiose parduotuvėse, irgi tolsta - taip, galbūt „Douglas“ ir neprekiaus Hermes „Hermessence“ linija, bet Tom Ford „Neroli Portofino“ iš „Private Blend“ jau turime. Kainos klausimas skirstant parfumeriją į populiariąją ir nišinę taip pat nėra geras rodiklis: pavyzdžiui, Olfactive Studio kvepalai „Still Life“, priskiriami nišinei parfumerijai, kainuoja mažiau nei Chanel „Chance“, priskiriami populiariai parfumerijai. Dar didesnį galvosūkį sukelia, pavyzdžiui, Chanel ir Guerlain kvepalų namai, tradiciškai kuriantys populiariai parfumerijai priskiriamus kvepalus, išleisdami nišinės parfumerijos linijas.
Pagrindiniai nišinės parfumerijos bruožai:
- Pagrindinė aromato idėja.
- Aromato kūrimo principai ir medžiagos. Novatoriška sintetika, geriausios kokybės natūralūs aliejai, netradicinės aromato natos ar kompozicijos kūrimo principai, kai idėja ir meninio kūrinio sukūrimas yra svarbiau už greitą komercinę sėkmę - nišinės parfumerijos atvejis.
- Drąsa būti komerciškai nesėkmingiems. Akivaizdu, bet kuris sukuriamas produktas siekia komercinės sėkmės, tačiau nišinėje parfumerijoje visų pirma siekiama kūrinio išskirtinumo ir meninio įspūdžio - ne paslaptis, kartais tas išskirtinumas ir įspūdis nėra tinkamas dažnam kvėpinimuisi. Visų pirma yra menas, komercinė sėkmė - arba ateina, arba ne.
Besąlygiškai žavimasi nišine parfumerija: jos dėka su parfumerija susipažįstama kaip su meno rūšimi, o ne neprivalomomis kūno priežiūros priemonėmis. Visiškai pateisinamos aukštos ir beprotiškai aukštos nišinės parfumerijos kainos, žinant sudėtinių dalių sudėtingumą ir kainą, aromato bei idėjos „išgryninimo“ kaštus ir tikėtiną kūrinio komercinę nesėkmę.