Renkantis tvirtinimo detales naujo objekto statybai ar esamo renovacijai, dažnas statytojas prioritetą teikia mažiausiai kainai. Netrukus toks pasirinkimas primena apie save įvairių pastato dalių ir konstrukcijų defektais. Tvirtinimo detalės gaminamos iš įvairios žaliavos, gali turėti (ir atskirais atvejais, privalo turėti) tam tikras apsaugines antikorozines dangas.
Apie šių detalių tinkamumą skirtingoms konstrukcijoms, montuojamoms skirtingo klimato ir aplinkos sąlygomis, turi nusimanyti kiekvienas statytojas. Atsakymą į klausimą „Kokias tvirtinimo detales pasirinkti?‟ - visų pirmą apsprendžia aplinka, kurioje jos bus eksploatuojamos.
Aplinkos kategorijos pagal korozijos lygį
Antikorozinių dangų pasirinkimą taip pat lemia ir tvirtinimo detalių naudojimo ilgaamžiškumas bei estetiniai reikalavimai. Svarbu atsižvelgti į aplinkos sąlygas, kuriose bus naudojamos tvirtinimo detalės. Aplinkos agresyvumas tiesiogiai veikia korozijos procesus, todėl būtina parinkti tinkamą dangą, atsižvelgiant į šiuos faktorius:
- C3 - lauke, kaimo arba miesto aplinka, kur tarša maža.
- C4 - lauke, kaimo arba miesto aplinka, kur teršalų koncentracija vidutinė ir/arba jūros vandens druska.
- C5-M - pajūrio zonos.
- C5-I - lauke, teritorijos, kur yra didelė pramoninė tarša. Netoli gamyklų < 1 km (pvz., naftos chemijos, anglies pramonės); arti kelių, barstomų ledo tirpinimo druskomis.
Populiariausios antikorozinės dangos
Šiuo metu kovai su korozija yra naudojamos įvairios priemonės. Gaunami chemiškai atsparūs lydiniai, metalų paviršius padengiamas metalinėmis ir nemetalinėmis dangomis. Populiariausios, be abejo, yra tradicinės cinkuotos plieninės tvirtinimo detalės. Antikorozinės cinko dangos veikimo principas pagrįstas cinko sluoksnio plonėjimu, priklausomai nuo aplinkos agresyvumo. Detalių ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo cinko storio.
Dangos vidaus patalpoms ir estetiniai reikalavimai
Parenkant tvirtinimo detales naudojimui vidaus patalpose, dažnai atsižvelgiama į estetinius reikalavimus. Tokiais atvejais parenkamos plieninės tvirtinimo detalės su spalvoto metalo dangomis (Cinkas, Kadmis, Alavas, Nikelis, Chromas) ar nemetalinėmis (dažai, emalė, lakai, polimerai) dangomis. Estetiniai reikalavimai lauko tvirtinimo sąlygomis dažniausiai lemia blizgaus cinkavimo EN ISO 2081 su papildoma dažų danga detalių pasirinkimą.
Dėl elektrocheminės korozijos, tvirtinamų metalinių statybos elementų ir tvirtinimo detalų metalas turi būti vienodas. Nerūdijantis plienas, kurio lydinyje esantis chromas sukuria chromo oksidą - savaime atsinaujinančią metalo paviršiaus plėvelę, yra visiškai atsparus korozijai.
Alternatyvūs sprendimai: „M-Fussion‟ ir „CorrSeal‟
Yra ir pažangių antikorozinių dangų, kurios siūlo aukštesnę kokybę už cinkuotų detalių kainą.
M-Fusion technologija
„M-Fussion‟ ir „CorrSeal‟ - kaina kaip cinkuotų detalių, o kokybė aukštesnė. „M-Fusion‟ - tai aplinkai nekenksminga gamybos technologija ir saugesnė apsauga nuo rūdžių. Skirtingai nuo tradicinės apsaugos nuo rūdžių - cinkavimo, „M-Fusion‟ technologijoje nenaudojamas chromas ir kiti toksiški šlako produktai, kenkiantys aplinkai.
„M-Fusion‟ technologijos principas: tvirtinimo detalės kartu su cinko milteliais įdedamos į būgną, veikiant slėgiui geležis ir cinkas pasiekia tą pačią temperatūrą, cinkas tirpsta geležyje ir sukuria itin patvarią apsaugą nuo rūdžių. „M-Fusion‟ danga tinkama naudojimui C4 aplinkoje. Šio produkto kaina atitinka karšto cinkavimo detalių kainą, tačiau užtikrina didesnę apsaugą nuo rūdžių ir ilgesnį tarnavimo periodą.
CorrSeal danga
Kokybiška alternatyva A2 klasės nerūdijančio plieno sraigtams C4 aplinkoje yra antikorozinė danga „CorrSeal‟.
Antikorozinė apsauga automobiliams su KROWN
Rūdys yra vienas didžiausių automobilių ir kitų metalinių konstrukcijų priešų. Jos ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir silpnina struktūrą, mažina saugumą ir patikimumą. KROWN siūlo sprendimą, kuris padeda apsaugoti automobilio kėbulą nuo korozijos.
KROWN privalumai
- Kasmet padengiant automobilio kėbulą KROWN antikorozine danga, kėbulas išliks puikios būsenos net ir po daugelio metų.
- KROWN priemonės apsaugo visas judančias detales, elektrinius jungimus bei kitus elementus, todėl jūsų automobilis dažniau bus kelyje, o ne autoserviso garaže.
- Rūdžių sukeltų pažeidimų remontas yra labai brangi paslauga. Kasmetinis automobilio padengimas KROWN antikorozinėmis priemonėmis atsiperka, nes jos ne tik apsaugo, bet ir sumažina rūdžių sukeltus pažeidimus.
- Naudojant KROWN priemones, rūdys negali prasiskverbti iki svarbiausių transporto priemonės kėbulo vietų ir jų pažeisti, todėl KROWN klientai išvengia brangaus kėbulo remonto išlaidų.
- KROWN produktai ne tik apsaugo kėbulą ir kitas svarbias transporto priemonės struktūrines dalis, bet ir suteikia apsaugą visai elektros instaliacijai automobilyje, prailgindami automobilio ilgaamžiškumą ir išvengiant brangaus elektros sistemos remonto.
Saugumas ir ilgaamžiškumas
Rūdys per ilgą laiką gali susilpninti svarbius struktūrinius elementus - taip sumažėja transporto priemonės stabilumas ir tuo pačiu jos saugumas. KROWN paslaugų centrų technikai yra apmokomi, kaip antikorozinėmis priemonėmis padengti tokias gyvybiškai svarbias kėbulo dalis, kaip važiuoklės pakaba, durelių staktos bei tūkstančiai suvirinimo taškų, kurie tvirtai laiko visas transporto priemonės dalis kartu. Šis kruopščiai atliekamas procesas yra būtinas, norint išlaikyti jūsų automobilio saugumą ir išskiria KROWN iš kitų konkurentų, teikiančių antikorozinio padengimo paslaugas.
Aiškus ženklas, rodantis, kad automobilis yra senas - tai įvairiose vietose pasirodžiusios rūdys. Kasmet atliekamas KROWN antikorozinis padengimas padeda ilgiau išlaikyti ne tik automobilio patikimumą bei saugumą, bet ir gražią jo išvaizdą. KROWN padeda ilgiau išlaikyti pamėgtą automobilį bei taupyti pinigus.
Vidutinis lietuvis per gyvenimą nusiperka 6-7 automobilius. Įsivaizduokite, jei galėtumėte transporto priemonėmis naudotis ilgiau - automobilių per gyvenimą tereiktų įsigyti perpus mažiau. Tai leistų sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų, kurių nereikėtų išleisti naujų automobilių pirkimui ar senų remontavimui. Šie pinigai virstų geresniu išsilavinimu jūsų vaikams, didesnėmis santaupomis senatvei ar greičiau grąžinta būsto paskola.
Iš pirmo žvilgsnio KROWN priemonės tik apsaugo automobilius nuo rūdžių, tačiau ilgiau tarnaujanti mašina, kuriai reikia mažiau remontų, duoda daug daugiau naudos. Tad viena valanda, sugaišta KROWN centre, atliekant antikorozinį padengimą, leidžia sutaupyti tūkstančius eurų.
Betoninių kelių kokybės standartai ir korozija
Lietuvoje, kur daugelis kelių yra asfaltuoti, betoninis kelias ilgą laiką buvo nuvertinamas kaip nekokybiškas. Ūkio kelių betonavimas prasidėjo dar XX a. 6 dešimtmetyje ir suklestėjo 7 ir 8 dešimtmečiais. Voluojamas, klojamas, liejamas betonas jau dabar plačiai naudojamas kelio dangoms bei šalikelių elementams gaminti. „RCC dangos sujungia įvairius įprastų betoninių dangų medžiagų praktikos aspektus su kai kuriomis asfalto dangoms būdingomis statybos praktikomis.“
Lietuvoje betoninių kelių vertinimas buvo klaidingas dėl netinkamai pakloto Vilniaus-Molėtų plento, kuris buvo prastas pavyzdys dėl technologinių klaidų. Tačiau Lenkijoje ir Vokietijoje yra daug autostradų, kuriose naudojamos betoninės dangos. Augant betoninių kelių poreikiui, 2022 m. kilo klausimas, kaip vertinti šių kelių kokybę. Taip buvo pradėti taikyti dar 2013 m. patvirtinti LST EN 13877-1:2023 „Betono dangos. 1 dalis. Medžiagos“ ir 13877-2:2023 „Betoninės kelio dangos. 2 dalis. Betoninių kelio dangų funkciniai reikalavimai“ standartai, pagal kuriuos apibrėžiami reikalavimai medžiagoms ir konstrukcijoms.
Betono kokybė keliams yra itin svarbi, nes tai dangos, turinčios atlaikyti dideles apkrovas, aplinkos poveikį, temperatūrų svyravimą ir net cheminius pažeidimus.
Betono korozija ir jos priežastys
2016 m. KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras sukūrė ir akreditavo betono šarminės korozijos (BŠK) nustatymo metodiką „BŠK-1/2016‟.
„Šarminė betono korozija su Lietuvos karjerų užpildais nėra tipinė, t. y. ji nepasižymi didelėmis tūrinėmis betono deformacijomis, tačiau gali įvykti betono paviršiuje, sukeldama vadinamuosius paviršiaus atšokimus (angl. pop out) ties reaktyviuoju užpildu. Jei betono sudėtyje yra reaktyviųjų užpildų, kuriuose yra amorfinio SiO2 (opokos ar titnago), ties pastaraisiais betono paviršiuje gali įvykti lokali šarminė betono korozija atskeliant betono paviršiaus dalį.“ Pagal šią metodiką, siekiant nustatyti, ar gamintojo pateikta betono sudėtis yra atspari BŠK, suformuoti betono bandiniai yra laikomi sočiųjų garų aplinkoje apie 60 °C temperatūroje.
Po 20 savaičių išlaikymo klimatinėje kameroje vizualiai apžiūrimos visos šešių (trijų) betono bandinių šoninės plokštumos (jos sudaro apytikriai 0,50/0,25 m² plotą).
Tiltai, viadukai, estakados, įvairios nuotekų surinkimo sistemos dažnai veikiamos aplinkos drėgmės, šalčio ir įvairių druskų tirpalų - chloridų, kurie žiemą naudojami ledui tirpinti. Būtent chloridai yra agresyvios medžiagos, kurios prasiskverbdamos į betoną ir, priklausomai nuo betono struktūros ir aplinkos agresyvumo, pasiekdamos betone esančią armatūrą inicijuoja jos korozijos procesą - rūdžių susidarymą.
„Būtent chloridų migracija šiuo metu yra viena svarbiausių tyrimų sričių betono ilgaamžiškumui įvertinti. Armatūrą veikiantys chloridai ardo oksiduotos geležies paviršių, paskui vyksta tolesnė oksidacija. Svarbu izoliuoti betoną nuo drėgmės, nes vanduo - agresyvių komponentų katalizatorius. Norint numatyti tinkamą betono sudėtį, labai svarbu įvertinti šį aplinkos poveikį.“
„Dėl neigiamos Cl jonų įtakos armatūros elementams yra ribojamas Cl kiekis betono sudėtyje. Nurodomas bendras chloridų kiekis betono mišinyje, procentais nuo cemento masės, kuris neturi būti viršytas, kad būtų užtikrinta armatūros korozijos prevencija.“
Pasak E. Ivanausko, chloridų migracija yra vienas svarbiausių parametrų, apibrėžiančių gelžbetonio ilgaamžiškumą, nes nuo to priklauso, kaip greitai prasidės armatūros korozijos procesai, dėl kurių atsiras įtrūkimų, paskui ims atskilinėti dalys betono apsauginio sluoksnio, saugančio armavimo elementus nuo išorinės aplinkos. Atsidengus armatūrai, reikšmingai pagreitės jos korozijos ir atitinkamai betono struktūros ardymo procesai.
Atliekami tyrimai pagal LST EN 12390-11:2015 „Sukietėjusio betono bandymai. 11 dalis.“ ir LST EN 12390-18:2021+A1:2024 „Sukietėjusio betono bandymai. 18 dalis.‟
KTU atlikti tyrimai rodo, kad betono mišiniai, kurių gamyboje naudojamas maltas dolomitas ar opokinis cementas CEM II/A-P 52.5 N, yra atsparesni chloridų įsiskverbimui.
Antikorozinių dangų standartai ir klasifikacija
Automobilių savininkų rūpestis dėl transporto priemonių ilgaamžiškumo nėra naujas reiškinys, tačiau šiuolaikinės technologijos ir medžiagos siūlo vis pažangesnius sprendimus. Tarp svarbiausių klausimų, kuriuos užduoda vairuotojai, dažnai pasitaiko - kokią antikorozinę dangą automobiliui pasirinkti? Antikorozinės apsaugos istorija prasidėjo nuo paprastų dervų ir aliejų, tačiau per pastaruosius dešimtmečius šis sektorius patyrė tikrą revoliuciją. Nanotechnologijų integravimas į antikorozines dangas leido sukurti produktus, kurie formuoja itin ploną, bet ypač atsparų sluoksnį. Modernioji antikorozinė apsauga evoliucionuoja ne tik efektyvumo, bet ir aplinkosaugos kryptimi. Viena perspektyviausių krypčių - savaiminės regeneracijos (angl. self-healing) dangos.
Antikorozinės dangos pasirinkimas šiuolaikiniam automobiliui yra kompleksinis sprendimas, apimantis technologinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus. Technologinė pažanga siūlo vis efektyvesnius sprendimus, o ekonominė analizė patvirtina, kad tinkamai parinkta antikorozinė apsauga yra ne tik techniškai naudinga, bet ir finansiškai prasminga investicija.
ISO 12944 standartas
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengtas standartas „ISO 12944 Dažai ir lakai. Korozijos apsauga plieno konstrukcijų dažų sistemomis“ apima įvairius antikorozinės apsaugos aspektus:
- ISO 12944-1 „1 dalis: Bendrasis įvadas“: Jame pateikiami keli pagrindiniai terminai ir apibrėžimai bei bendras įvadas į kitas ISO 12944 standarto dalis. Taip pat pateikiamas bendras sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos aprašymas bei ISO 12944 standarto (visų dalių) naudojimo konkrečiam projektui gairės.
- ISO 12944-2 „2 dalis: Aplinkų klasifikavimas“: aprašoma pagrindinių aplinkų, kurioms yra veikiamos plieninės konstrukcijos, klasifikacija ir šių aplinkų koroziškumas.
- ISO 12944-3 „3 dalis: Projektavimo aspektai“: apima pagrindinius plieninių konstrukcijų, kurios bus padengtos apsauginėmis dažų sistemomis, siekiant išvengti priešlaikinės korozijos ir dangos ar konstrukcijos gedimų, projektavimo principus.
Plieninės konstrukcijos yra plačiai naudojamos pramonės ir statybų srityse, inžinerinėse sistemose bei įrenginiuose. Neapsaugotos plieninės konstrukcijos yra veikiamos aplinkos ir greitai koroduoja, praranda savo storį bei savybes. Dėl šios priežasties, jų naudingas tarnavimas sparčiai trumpėja. Priklausomai nuo eksploatacinės aplinkos, plienas per metus gali netekti iki kelių milimetrų storio. Apsaugant konstrukcijas nuo korozijos, padengiant antikorozinėmis dangomis, apsaugomas užsakovų turtas ir užtikrinama plieninių konstrukcijų kokybė.
Metalo paviršiaus paruošimas ir metalizavimas
Antikorozinės apsaugos įrengimas apima šiuos etapus:
- Plovimas aukšto slėgio vandens srove.
- Smėliavimas iki Sa 3 švarumo klasės.
- Metalizavimas karštu cinku.
- Plieninių paviršių ir trosų dažymas.
Pavyzdžiai, kur buvo įrengta metalinių konstrukcijų antikorozinė apsauga:
- Ilgiausio Norvegijoje pantoninio automobilių tilto Bergsøysund (931 m.) metalinių konstrukcijų antikorozinė apsauga.
- Didžiausio Lietuvoje geležinkelio tilto (50.000 m²) pažeistų konstrukcijų keitimas ir antikorozinė apsauga.
- Paviršiaus srautinis valymas ir antikorozinės dangos įrengimas 8 talpose virš 18 000 m².
Karštas metalo cinkavimas - vienas patikimiausių būdų apsaugoti metalinius gaminius nuo korozijos. Cinkavimo metu metalas padengiamas išlydyto cinko sluoksniu, kuris suformuoja tvirtą ir ilgaamžę apsaugą. Metalo paviršiaus metalizavimui gali būti naudojami įvairūs metalai - cinkas, aliuminis, varis, nerūdijantis plienas ar jų lydiniai. Metalo cinkavimas yra ekonomiškai naudingesnis sprendimas nei įprastas dažymas, ypač tais atvejais, kai konstrukcijų tarnavimo laikas planuojamas ilgesnis nei 15 metų. Cinko danga veikia kaip aktyvi apsauga nuo korozijos. Kadangi cinkas turi neigiamą elektrocheminį potencialą, jis veikia kaip anodas ir apsaugo pagrindinį metalą nuo oksidacijos. Metalizavimo procesą reglamentuoja tarptautiniai standartai, tokie kaip EN ISO 22063. Metalizavimo procese dažniausiai naudojami chemiškai aktyvūs metalai, tokie kaip cinkas, aliuminis ar jų lydiniai. Šie metalai veikia kaip apsauginis anodas plienui.
tags: #metalo #konstrukciju #antikorozine #danga