Materialinės Atsakomybės Sutartis Su Vairuotoju

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja darbuotojų materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą turtinę žalą. Darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visa materialinė atsakomybė, priklausomai nuo teisės aktų nustatytų pareigų ir situacijos aplinkybių.

Ribotos ir visos materialinės atsakomybės samprata

Ribota materialinė atsakomybė

Ribota materialinė atsakomybė taikoma tuomet, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visa apimtimi atsakyti prieš darbdavį už jam padarytą turtinę žalą. Pagal DK 254 straipsnį, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, tačiau ši suma negali viršyti trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, numatytus DK 255 straipsnyje. Kitais atvejais darbuotojo materialinė atsakomybė laikytina ribota (DK 253, 254 straipsniai).

Visa materialinė atsakomybė

DK 255 straipsnis numato atvejus, kai darbuotojui taikoma visa materialinė atsakomybė. Svarbu pastebėti, kad DK neišvardija visų galimų visiško materialinės atsakomybės atvejų. Papildomi atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, gali būti nustatyti įmonės kolektyvinėje sutartyje. Šią sutartį rengia darbdavio įgalioti asmenys ir darbuotojų kolektyvo (profsąjungos ar darbo tarybos) atstovai, o po to ji tvirtinama darbuotojų kolektyvo pritarimu. Pavyzdžiui, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta visiška materialinė atsakomybė už turtines vertybes, gautas pagal važtaraštį ar vienkartinį įgaliojimą, jei darbuotojas su jomis tinkamai neatsiskaito.

Net ir nesudarius visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, atsiradusią dėl veikų, nustatytų DK 255 straipsnio dispozicijoje. Atskirais atvejais, DK normomis gali būti nustatomos ir kitokios materialinės atsakomybės ribos.

Naujajame Darbo kodekse nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbdaviai, kurie yra pasirašę visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam DK „pakimba ore“. Labiau tikėtina, kad įsigaliojus naujajam DK, anksčiau sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais nebegalės būti taikomos, tai yra, nustos galioti. Anot teisininkės, dabar bene vienintelė galimybė darbdaviams - sudaryti kolektyvines sutartis ir jose numatyti, kad tam tikras pareigas užimantys darbuotojai privalės visiškai atsakyti už žalą, kurią dėl jų kaltės patirs darbdavys.

Vidutinio darbo užmokesčio ir žalos nustatymo tvarka

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas

Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką (2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“).

Turtinės žalos nustatymas

Darbuotojo padaryta turtinė žala nustatoma remiantis revizijos aktais, inventorizacijos žiniaraščiais ar kitais dokumentais. Nuo šių dokumentų įforminimo dienos pradedamas skaičiuoti ir terminas nuostoliams išieškoti (ieškinio senaties termino pradžia). Svarbus teisės aktas, reglamentuojantis inventorizacijos procedūras, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės nustato privalomus reikalavimus inventorizacijai juridiniams asmenims, o taip pat yra rekomenduojamos kitoms organizacijoms ir fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą.

Darbuotojo padaryti nuostoliai nustatomi pagal darbdavio patirtą žalą, kuri apima ir jo negautas pajamas (DK 257 straipsnio 1 dalis). Turtinės žalos dydis nustatomas pagal prarasto ar sugadinto turto faktinę vertę rinkos kainomis.

Žala, padaryta tretiesiems asmenims

Darbuotojas, vykdydamas savo darbines pareigas, gali padaryti turtinę žalą ne tik tiesiogiai darbdaviui, bet ir pašaliniams fiziniams ar juridiniams asmenims (tretiesiems asmenims). Tokiu atveju, pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.

Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas, pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Tai reiškia, kad jeigu trečiajam asmeniui geruoju nėra atlyginta žala ir yra inicijuojama civilinė byla dėl žalos atlyginimo, atsakovu tokioje byloje bus būtent darbdavys, t.y. įmonė, kurioje dirba žalą padaręs asmuo.

Atlyginęs turtinę žalą tretiesiems asmenims, darbdavys įgyja regreso teisę išieškoti patirtus nuostolius iš kalto darbuotojo DK nustatyta tvarka. Šiuo atveju atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo iš darbuotojo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Atlyginęs žalą, darbdavys įgyja regreso teisę į darbuotoją, tačiau ne daugiau negu trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tokia darbdavio teisė yra pirmiausia reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse bei išplaukia iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.

Kelių darbuotojų atsakomybė ir žalos dydžio nustatymas

Jei žalą kartu padaro keli darbuotojai, jiems taikoma bendra dalinė atsakomybė. Nuostoliai nustatomi kiekvienam darbuotojui atskirai, atsižvelgiant į jo kaltės laipsnį ir taikytinos materialinės atsakomybės rūšį bei ribas. Solidariai (visi bendrai) darbuotojai atsako tik tuomet, kai žalą padaro bendrais nusikalstamais veiksmais, kuriuos nuosprendžiu konstatuoja teismas.

Žalos atlyginimo būdai ir išskaitos iš darbo užmokesčio

Žalos atlyginimo būdai

Žalą padaręs darbuotojas gali ją savo noru atlyginti. Esant darbdavio sutikimui, jis gali neatlygintinai perduoti lygiavertį turtą, sugadintą daiktą pataisyti arba žalą atlyginti pinigais. Jei žala gera valia neatlyginama, jos piniginė išraiška išieškoma priverstine tvarka.

Išskaitos iš darbo užmokesčio

Pagal DK 224 straipsnį, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. Išskaita, padaryta be darbuotojo sutikimo ir nesant įstatyme numatytų priežasčių, laikytina neteisėta.

DK 258 straipsnis numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala, neviršijanti jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Toks nurodymas gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos ir jam nereikalingas darbuotojo sutikimas. Išimtys, kai negali būti duodamas rašytinis nurodymas išskaitai: praleistas vieno mėnesio terminas, darbuotojas nutraukė darbo santykius, žala viršija vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl materialinės žalos atlyginimo, gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, bei atsakovo (darbuotojo) turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

DK 225 straipsnis nustato išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimus:

• Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), išskaitų dydis negali viršyti 20%.
• Atvejais, kai išieškoma išlaikymui ar žalos atlyginimui, išskaitų dydis gali siekti iki 50%.
• Jei išskaitos daromos pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, darbuotojui turi būti paliekama 50% darbo užmokesčio.
• Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, gali būti išskaitoma 70%.

Darbdavio iniciatyva nukreipiant išieškojimą į darbuotojo darbo užmokestį, vienkartiniu nurodymu negalima išskaičiuoti daugiau kaip 20% jo darbo užmokesčio. Bendras išskaitos dydis ad hoc negali viršyti jo vieno vidutinio darbo užmokesčio. Teismo ar darbo ginčo komisijos priteisti nuostoliai išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jei skolininkas nuostolių pats neatlygina, antstolis jų išieškojimą nukreipia į jo turtą, o jei turto nėra - į skolininko darbo užmokestį.

Vairuotojų materialinė atsakomybė transporto įmonėse

Transporto įmonės, patikėdamos vairuotojams brangias transporto priemones, susiduria su situacijomis, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį.

Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atsargumo taisyklių ignoravimas. Teritorinė ar šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.).

Visiškos žalos atlyginimo išimtys

Naujajame Darbo kodekse kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo, vardijami atvejai:

• Darbuotojas žalą padarė tyčia.
• Žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių. Tai reiškia, kad darbuotojo atžvilgiu priimamas teismo nuosprendis (dažniausiai apkaltinamasis), kuriuo darbuotojas nuteisiamas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju asmeniui kyla pareiga atlyginti visą padarytą žalą, nepaisant to, kad jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes konstatuojama, kad jis padarė nusikalstamą veiką, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neeliminuoja nusikalstamos veikos padarymo fakto.
• Žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.

Atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymas

Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1. Netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę (atskaičius nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas - tiesioginius nuostolius).
2. Žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo.
3. Faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė bei gamybinė rizika.

Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą. Teismas, nors ir egzistuoja pagrindas taikyti darbuotojui visišką materialinę atsakomybę, turi teisę sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą.

Kaltės formos

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis:

1. Tiesioginė tyčia (sąmoningai siekiama padaryti žalos).
2. Netiesioginė tyčia (sąmoningai leidžiama žalai atsirasti).
3. Neatsargumas dėl perdėto pasitikėjimo.
4. Neatsargumas dėl nerūpestingumo.

Siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo, darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius, neblaivumą. Su neblaivumu kiek paprasčiau - administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas iš sveikatos priežiūros įstaigos. Sunkiausia įrodyti vairuotojo tyčią.

Darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse atsirado naujovė - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Rekomenduojama susipažinti su draudimo taisyklėmis ir apsidrausti pagal visos žalos atlyginimo sąlygas, drausti vairuotojo atsakomybę ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (pvz., sugadintas krovinys). Darbdavio arba nukentėjusio trečiojo asmens atveju dėl draudimo išmokos reikėtų kreiptis tiesiogiai į draudiką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo sutartimis retai būna apdrausti visi galimi atvejai, ir gali egzistuoti nedraudiminiai įvykiai arba sąlygos, kada draudimo išmoka gali būti mažinama. Net ir išmokėjus draudimo išmoką, darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo (esant jo materialinės atsakomybės sąlygoms) draudimo išmoka nekompensuotos žalos likučio.

Žalos atlyginimo išskaitos iš vairuotojo darbo užmokesčio

Žalos atlyginimas, išskaitant iš vairuotojo darbo užmokesčio, turi tam tikrus apribojimus:

• Iš darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, išskaitų dydis negali viršyti 20%.
• Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70%, jeigu darbo ginčą nagrinėjusi institucija nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str.).

Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, terminas nuo žalos paaiškėjimo dienos yra trys mėnesiai. Advokatas pabrėžia, kad tiek darbdavio rašytiniu nurodymu, tiek darbo ginčus nagrinėjančio organo nustatyta žala iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaitoma ribotai, laikantis nurodytų procentinių apribojimų.

Vežėjo ir vairuotojo atsakomybės skirtumai

Vežėjo (darbdavio) atsakomybė prieš siuntėją ir vairuotojo atsakomybė prieš vežimo įmonę ne visada sutampa. Vairuotojas neatlieka sargo ar apsaugos funkcijų; jo pagrindinė pareiga yra saugiai vairuoti ir nepalikti transporto priemonės bei krovinio be priežiūros. Vežėjas turi platesnį pareigų ir priemonių spektrą krovinio išsaugojimui (instruktavimas, maršrutų planavimas, saugomų aikštelių parinkimas ir kt.).

Jei vairuotojas tinkamai neatlieka pareigų ir padaro žalą kroviniui, atsakomybė tenka vežėjui. Tačiau vežėjas gali prarasti ar sugadinti krovinį ne dėl vairuotojo kaltės, pavyzdžiui, netinkamai pasirinkus subrangovą ar sandėlius kroviniui iškrauti, praradus transportavimo dokumentus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2018 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-225-690/2018).

Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad darbdavio vykdomos veiklos pobūdis (pavojingumas) (logistikos paslaugų teikimas, kai vairuotojai krovininėmis transporto priemonėmis veža krovinius), yra neatsiejamai susijęs su žalos atsiradimo tikimybe, todėl pripažintina, kad darbuotojui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Tad tais atvejais, kai darbdavys reikalauja iš darbuotojo atlyginti visą darbuotojo tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią valdant didesnio pavojaus šaltinį (automobilį, laivą, lėktuvą, motociklą ir pan.), darbuotojas visiškai pagrįstai gali atsisakyti tą padaryti, t.y. atsisakyti atlyginti visą nuostolių sumą, argumentuodamas tuo, kad darbdavys turi prisiimti nuostolių atsiradimo rizikos dalį, atsižvelgiant į darbdavio pasirinktos veiklos pavojingumą.

Siekiant sumažinti ginčus dėl žalos, teisininkas rekomenduoja apdrausti vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.

tags: #materialines #atsakomybes #sutartis #su #vairuotoju