Sportinis vairas ir automobilio diagnostika

Automobilių rinkos žinovai teigia, kad daugelį gedimų ar problemų galima atpažinti anksti, atkreipiant dėmesį į neįprastus garsus. Giedrius Matulevičius, UAB „Ferdinand Bilstein“ verslo vystymo vadovas, paaiškina, kad dažnai apie artėjantį gedimą išduoda vairuotojo ausiai neįprasti garsai, kurių anksčiau nebuvo. Šie garsai gali sklisti iš įvairių vietų, tačiau kai kuriuos, dažnesnius, identifikuoti nėra itin sudėtinga.

Dažniausi garsai ir jų priežastys

Cypimo arba metalo trynimosi garsai, girdimi iš ratų

Vienas dažniausių ir lengviausiai identifikuojamų garsų yra cypimas, metalo trintis į metalą arba girgždesys, sklindantis iš ratų. Pasak G. Matulevičiaus, tai dažniausiai reiškia, kad automobilio stabdžių trinkelės yra beveik arba visiškai nusidėvėjusios.

• Stabdžių trinkelių gamintojai dažniausiai jose sumontuoja nedidelį indikatorių, kuris, trinkelėms nusidėvėjus, pradeda skleisti cypimo garsą.
• Jeigu vairuotojas nepaiso šio signalo, visiškai nusidėvėjusios trinkelės ima skleisti metalinio gergždimo garsą.

Toks garsas signalizuoja, kad reikėtų nusiimti ratą ir pasitikrinti stabdžių trinkelių būklę. Ilgai nepaisant iš ratų sklindančių garsų, nusidėvėjusios trinkelės gali sugadinti ir išdėvėti stabdžių diską, tad teks keisti ir jį.

Cypsėjimas, čirpimas iš variklio skyriaus

Jeigu iš variklio skyriaus girdimas cypsėjimas, cypimas arba čirpimas, kuris pasigirsta vos užvedus vidaus degimo variklį (o kartais girdimas ir nuolat jam veikiant), tikėtina, kad jis kyla dėl pernelyg laisvo vieno iš diržų.

G. Matulevičius teigia, kad daugelis prietaisų, tokių kaip kondicionierius, vandens siurblys, vairo stiprintuvo siurblys ir kiti, veikiantys automobilyje, yra valdomi vieno, juostiniu vadinamo, diržo. Įtaisai, tokie kaip generatorius, gali turėti atskirą diržą. Kai šie diržai nusidėvi, pasensta ar sutrūkinėja jų paviršius, jie būna įtempti netinkamai ir pradeda skleisti įvairius garsus.

Užvedus automobilį ir pasigirdus cypimui iš variklio skyriaus, ekspertas pataria pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą. Jeigu garsas keičiasi, tikėtina, kad problema susijusi su diržu, valdančiu vieną iš minėtų prietaisų. Tuomet reikėtų apžiūrėti diržo vidinį paviršių. Jei jis susidėvėjęs, sutrūkinėjęs, arba jei diržą galima lengvai pasukti, tikėtina, kad jis per laisvas. Be to, kai kurie automobiliai turi specialius įtempėjus, tad reikėtų pasitikrinti ir jų veikimą.

Dejavimą, verkšlenimą primenantis garsas sukant vairą

Toks garsas, pasigirstantis sukant vairą, vairuotojui gali sukelti nerimą. Tačiau, pasak G. Matulevičiaus, problema gali būti ir ne itin rimta. „Neretai tokie garsai reiškia, kad paprasčiausiai trūksta vairo stiprintuvo skysčio. Taip pat gali būti, jog vairo stiprintuvo sistemoje yra oro“, - kalba ekspertas.

Patikrinti paprasta: užtenka rasti vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą ir pasižiūrėti, ar skysčio užtenka. Jeigu sistemoje yra oro, tuomet galima užvesti variklį ir atsukus rezervuaro dangtelį pasižiūrėti, ar skystis burbuliuoja. Jeigu jis pabalęs ir, atrodo, kad skystyje yra daugybė mažyčių burbuliukų, reiškia, iš kažkur į vairo stiprintuvo sistemą patenka oro - tokiu atveju teks mėginti ieškoti problemos arba pakeisti visą vairo stiprintuvo siurblį.

Ūžimas iš ratų ar automobilio dugno važiuojant dideliu greičiu

Šis nemalonus ūžimas stiprėja didėjant greičiui. G. Matulevičius komentuoja, kad galimi du variantai: arba ūžia netinkamai, nevienodai nusidėvėjusios automobilio padangos, arba - susidėvėję ratų guoliai.

Norint patikrinti, jei automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima išvažiavus ant lygaus asfalto trumpam įjungti neutralią pavarą ir pasiklausyti, ar garsas dingsta. Jeigu taip, tikėtina, kad ūžimas susijęs su pavarų dėže ar varikliu. Jei ne - verta tikrinti ratų guolius ir padangas.

„Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma. O štai nevienodai nusidėvėjusios, laiptuotos padangos bus matomos ir tiesiog jas patikrinus“, - aiškina G. Matulevičius ir pabrėžia, kad netolygiai nusidėvėjusios padangos signalizuoja, kad automobiliui reikia geometrinio ratų suvedimo - vien pakeisti susidėvėjusių padangų naujomis gali neužtekti.

Traškėjimas, girdimas sukant vairą ir važiuojant

Traškėjimą primenantis garsas, sklindantis iš automobilio priekio (kartais ir iš galo) važiuojant ir sukant vairą, pasak G. Matulevičiaus, greičiausiai gali reikšti, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Be to, neretai drauge su garsais juntamas ir pakabos laisvumas, kartais net ir vibracijos, kai norima pagreitėti ir bandoma įsibėgėti, o vibracija dingsta, vos atleidus akceleratorių.

Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo. Nuo senatvės šios gumos susidėvi, į pusašio lankstų vidų patenka purvo ir šis lemia, kad girdite garsą ir jaučiate vibraciją.

Vairo mechanizmas ir jo konstrukcija

Vairo struktūra ir veikimas

Vairą daugiausia sudaro stebulė, stipinai ir ratlankis. Daugelis šalių reikalauja, kad transporto priemonės važiuotų dešine puse, todėl vairas turėtų būti dedamas kairėje kabinos pusėje. Tokiu būdu vairuotojo kairysis vaizdas yra platesnis, o tai padeda saugiai susitikti su dviem transporto priemonėmis. Priešingai, kai kuriose šalyse, kuriose transporto priemonėms reikia važiuoti kaire automobilio puse, vairas turėtų būti dedamas dešinėje kabinos pusėje (pvz., Jungtinėje Karalystėje).

Daugumoje automobilių ant vairo sumontuotas slydimo žiedas, fiksuoto vairo kolonėlės viršutiniame gale yra apatinis diskas su elastingais kontaktais, o slydimo žiedo gnybtas, prijungtas prie rago jungiklio, yra sumontuotas ant viršutinio disko. Sumontavus vairą ant vairo ašies, viršutiniai ir apatiniai diskai yra glaudžiai susiję, o kolektoriaus žiedo gnybtas yra elektriniame kontakte su elastine kontaktine dalimi. Tačiau toks slydimo žiedas yra mechaninis kontaktas, ilgalaikis naudojimas turės įtakos laidumui dėl kontaktinio nusidėvėjimo, dėl kurio nebus rago garso, ypač dėl to, kad elektrinė oro pagalvė neveikia normaliai, kai automobilis sugenda.

Todėl daugelyje automobilių, kuriuose įrengtos oro pagalvės, pradėjo naudoti kabelių rites. Kabelių ritė suvynioja vielą į ritę, o viela laisvai tiesiasi ant ritės, pasisukus vairo rato diapazonui. Priėmus šį mechanizmą, viela be mechaninio kontakto gali būti naudojama prisijungti prie vairo elektrinio įtaiso, o patikimumas labai pagerėja.

Vairo laisvas judesys (laisvas smūgis)

Kiekvieno vairavimo sistemos varančiojo vairaračio laisvasis judesys: kampas, kurį vairas dirbo tuščiąja eiga, kad pašalintų surinkimo tarpą tarp dalių ir įveiktų elastinę deformaciją, vadinamas vairo laisvu smūgiu. Laisvas vairo judesys palengvina kelio poveikį ir neleidžia vairuotojui per daug nervintis. Jei laisvas smūgis yra per didelis, vairas nėra jautrus. Jei laisvas smūgis yra per mažas, kelias daro didelę įtaką, o vairuotojas pernelyg nervinasi. Todėl atliekant transporto priemonės priežiūrą reikia reguliariai tikrinti laisvą vairo eigą.

Pasirenkamieji važiavimo režimai

Technologijų raida

Pasirenkamieji važiavimo režimai iš pradžių debiutavo pačiuose prabangiausiuose modeliuose, tačiau ilgainiui juos diegti tapo paprasčiau ir pigiau. Iki šiol tai tebėra skiriamoji sportinių modelių ir didesnių visureigių ypatybė, tačiau drauge su kitomis naujovėmis važiavimo parinkčių nustatymai pamažu persikelia ir į mažesnius automobilius. Pavyzdžiui, „Ford Puma“ yra vienas iš nedaugelio B segmento krosoverių, kuriuose diegiami pasirenkamieji važiavimo režimai.

Kaip keičiama automobilio charakteristika?

„Carvertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis primena, kad akceleratoriaus pedalą su varikliu jungusio troso jau seniai neliko - jį pakeitė elektroninė sąsaja. Tai suteikė inžinieriams galimybę užprogramuoti skirtingus variklio darbo režimus, kuriuos kiekvienas vairuotojas gali rinktis pagal poreikį. Skirtinguose modeliuose galima keisti ne tik akceleratoriaus jautrumą, bet ir vairo stiprintuvo ar elektronikos valdomų amortizatorių parinktis.

„Tai tarsi magiškas triukas, leidžiantis papildomai suasmeninti kiekvieną automobilį ir pritaikyti jį savo poreikiams. Vairavimo režimai - tų pokyčių dalis“, - dėsto automobilių ekspertas. Anot socialinių tinklų turinio kūrėjo Dainiaus Leonavičiaus, pasirenkamieji režimai leidžia vairuotojui labiau pasitikėti savimi ir transporto priemone. Visgi žurnalistas atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos nėra visagalės ir labiausiai praverčia specifinėse situacijose.

„Dauguma tų režimų veikia pagal ratų daviklių perduodamą informaciją - kompiuteris nuolatos fiksuoja sukimosi greičių ir kitų rodiklių pokyčius ir pagal tai parenka konkrečioms sąlygoms parinktą važiavimo algoritmą“, - komentuoja automobilių žurnalistas.

Padidintas pravažumas ir „Slippery“ režimas

D. Leonavičius priduria, jog vidutiniam vairuotojui itin naudingi sukibimą sudėtingomis sąlygomis pagerinantys važiavimo režimai. Pavyzdžiui, „Ford Puma“ krosoveryje jų yra net du - žiemos sąlygoms skirtas „Slippery“ ir žvyrkeliams bei laukų keliams labiausiai pritaikytas „Trail“.

„Slippery“ režimas leidžia išvengti ratų prasisukimo pajudant iš vietos, nes riboja variklio galią spaudžiant akceleratorių. Priekiniams ratams neperduodant pernelyg didelio sukimo momento, sumažėja tikimybė, kad jie praslys. Taip pat naudojantis šiuo režimu keičiamos ir vairo stiprintuvo charakteristikos, o automobilis tampa tiksliau valdomas riedant nedideliu greičiu.

„Trail“ vairavimo režimas

„Trail“ vairavimo režimas veikia panašiai, tačiau, skirtingai nei „Slippery“, nustačius šias parinktis, tam tikrose ribose leidžiama automobiliui slystelėti važiuojant žvyro danga. „Tai gali labai praversti ne tik dardant žvyrkeliais, bet ir šlapiais miško keliais, kuriuose likusios anksčiau važiavusių automobilių provėžos. Įsijungęs tikrai pajunti, kad mažiau tenka darbuotis sukinėjant vairą ir apskritai nelieka jokio streso. Patyręs vairuotojas gali išsiversti ir be to, bet aktyvavus šį režimą galima šiek tiek atsipalaiduoti“, - komentuoja D. Leonavičius.

Sportinis režimas

M. Buzelis atkreipia dėmesį, kad senesniuose modeliuose tokie paprasti charakteristikas keičiantys sprendimai buvo tiesiog neįmanomi. Konstrukcija iš esmės buvo mechaninė, todėl bet kokie pakeitimai reikalavo esminių patobulinimų. Įsigalėjus elektronikai, situacija visiškai pasikeitė. „Visos sistemos dabar yra elektroninės - gamintojai netgi nebemontuoja automobiliuose mechaninių riboto praslydimo diferencialų. Ratų sukimosi skirtumai valdomi pasitelkiant ABS stabdžių sistemą. Vairuotojui pasirinkus pravažumą padidinantį režimą, ši įranga atitinkamai imituoja vieną ar kitą mechaninį komponentą ir automobilis lengviau važiuoja per sniegą ar purvą“, - aiškina pašnekovas.

Pasirinkus „Sport“ režimą, pagreitėja reakcija į akceleratoriaus paspaudimą, o modeliuose su automatinėmis transmisijomis pavara į aukštesnę perjungiama esant šiek tiek aukštesniems variklio sūkiams. Didžiausią pagreitėjimą užtikrinanti parinktis itin praverčia lenkiant. „Svarbiausia, kad tas „Sport“ režimas būtų tikras, o ne imitacinis. Kai kuriuose modeliuose prieš perjungiant pavarą pernelyg ilgai išlaikomi variklio sūkiai. Triukšmo gali būti daug, akceleratorių spausite lengvai, tačiau iš to jokios naudos“, - pažymi D. Leonavičius.

Imitacinis „Sport“ režimas - daugiausia mažų miesto modelių skiriamasis bruožas, tačiau „Ford“ inžinieriai vairuotojų nenuvylė. „Puma“ modeliuose ši parinktis užtikrina dinamišką valdymą ir nemažai vartotojų netgi pageidautų, kad tai būtų numatytasis režimas vietoje įprasto „Normal“.

„Eco“ režimas

„Eco“ režimas prislopina reakciją į akceleratoriaus paspaudimą. Patyrę vairuotojai gali apsieiti ir be pastarosios parinkties, tačiau ekonomiškas vairavimas yra įgūdis, kurį būtina tobulinti. Paprastesnė išeitis norint sutaupyti šiek tiek degalų ilgoje kelionėje - aktyvuoti „Eco“ režimą.

D. Leonavičius pastebi, jog daugelyje automobilių „Eco“ parinktis veikia labai panašiai - akceleratoriaus pedalo eiga tarsi pailgėja. Anot žurnalisto, šis vairavimo režimas yra savotiška drausminančioji priemonė - priminimas, jog galima važiuoti ir ekonomiškiau. M. Buzelis pritaria, kad vairuotojui, kurio dešinė koja nėra ypač jautri, ekonominis režimas gali būti naudingas. Eksperto manymu, priklausomai nuo situacijos, elektronikos dirbtinai slopinama reakcija į akceleratoriaus paspaudimą gali leisti sutaupyti iki 0,5 l/100 km degalų.

„Norint pasiekti geriausią rezultatą, neužtenka vien tik paspausti mygtuką - reikalingi ir tam tikri vairavimo įgūdžiai. Pasirinkus „Eco“ režimą, akceleratorius nebus toks jautrus, įsijungs „Start-Stop“ sistema, tačiau verta pasidomėti, ką dar įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, galima aktyvuoti pastovaus greičio palaikymo sistemą arba pratintis prie tolygesnio valdymo“, - reziumuoja ekspertas.

Bendros automobilio priežiūros svarba

Pasak G. Matulevičiaus, daugumos problemų, kylančių eksploatuojant automobilį, pavyktų išvengti, jeigu transporto priemone būtų rūpinamasi reguliariai, o vairuotojai kreiptų dėmesį į atitinkamus mazgus ne tik tuomet, kai šie sugenda. „Pavyzdžiui, vairo stiprintuvo skystis ypač dažnai vairuotojų pamirštamas ir susirūpinama juo tik tada, kai pasigirsta nemalonūs ausiai garsai. Užtektų žinoti, kad šį skystį verta pakeisti nauju kas porą metų, taip ir lygis išliks užtektinas, ir skystis nepraras savo savybių“, - nurodo žinovas.

Reguliari automobilio priežiūra lemia ir tai, kad net senesnė transporto priemonė gali atlaikyti ekstremalias perkrovas. Pavyzdžiui, net ir senu automobiliu galima ramia širdimi varžytis automobilių sporto varžybose.

Praktinio egzamino klausimai ir atsakymai

Šiame skyriuje pateikiami pagrindiniai patikrinimo klausimai, kurie gali būti užduodami praktinio vairavimo egzamino metu, susiję su automobilio būkle ir valdymo sistemomis.

Vairo užrakto tikrinimas

1. Kaip užrakinamas ir atrakinamas vairo užraktas?
   • Užrakinimas (varikliui veikiant): Išjungti (užgesinti) variklį ir ištraukti raktelį iš užvedimo spynelės. Sukant vairą į kairę arba į dešinę pasigirs trakštelėjimas, ir vairo pasukti daugiau nebus galima. Jei automobilis turi beraktę sistemą, išjungus variklį ir atidarius/uždarius vairuotojo dureles, sukant vairą į kurią nors pusę pasigirs trakštelėjimas. Taip pat vairą galima užrakinti užrakinus patį automobilį.
   • Atrakinimas (varikliui neveikiant): Įstatyti užvedimo raktelį į spynelę ir trumpais, greitais judesiais sukinėti vairą į kairę ir į dešinę, tuo pačiu metu sukti užvedimo raktelį. Vairo užraktas atsirakins ir leis užvesti variklį. Kartais vairo sukinėti nereikia, jei užraktas nėra įtemptas.

Alyvos ir skysčių lygio tikrinimas

2. Kaip tikrinsite, ar alyvos lygis variklyje yra pakankamas?
   • Patikrinimą atlikti automobiliui stovint lygioje vietoje, prieš užvedant, kol variklis yra šaltas. Ištraukti variklio alyvos matuoklę, ją nuvalyti ir vėl įstatyti. Pakartotinai ištraukus apžiūrėti, kiek ji buvo panirusi į alyvą (tarp MAX ir MIN žymių).
3. Kaip tikrinsite, ar aušinimo skysčio lygis yra pakankamas?
   • Variklio aušinimo sistemos lygis tikrinamas po variklio gaubtu, specialioje permatomoje skysčio išsiplėtimo talpykloje (bakelyje), kai variklis yra atvėsęs. Lygis turi būti tarp MIN ir MAX žymų.
4. Kaip tikrinsite, ar stabdžių skysčio lygis yra pakankamas?
   • Tinkamas skysčio lygis turi būti tarp MAX ir MIN žymių, esančių ant stabdžių sistemos bakelio šono.
5. Kur pilsite langų plovimo skystį?
   • Langų plovimo skysčio rezervuaras yra po variklio gaubtu.

Vairo stiprintuvo ir stabdžių sistemos tikrinimas

3. Kaip tikrinsite, ar veikia vairo stiprintuvas?
   • Jeigu automobilis užvestas ir vairas sukasi į vieną ar kitą pusę labai lengvai, be didesnių pastangų, tai vairo stiprintuvas veikia. Esant neužvestam automobiliui vairas sukasi labai sunkiai, reikia daug fizinės jėgos, reiškia pats vairo stiprintuvas neveikia.
4. Kaip tikrinsite, ar veikia darbinis stabdys?
   • Darbinis (pagrindinis) stabdys laikomas techniškai tvarkingu, jeigu stabdžio pedalą paspaudus, jis nusileidžia ne daugiau kaip pusę savo eigos. Kiekvieną kartą spaudžiant stabdžių pedalą, jo eiga sutrumpės trečdaliu.
5. Kaip nustatysite ar nėra gedimo stabdžių antiblokavimo sistemoje (ABS)?
   • Apie stabdžių antiblokavimo sistemos gedimą praneš prietaisų skydelyje esanti kontrolinė lemputė ABS. Įjungus automobilio degimą, prietaisų skydelyje užsidegs visos kontrolinės lemputės, tarp jų ir ABS sistemos. Po kelių sekundžių ABS lemputė turi užgesti - tai reiškia, kad ABS sistemoje gedimo nėra ir ji funkcionuoja tinkamai. Jei po įjungto degimo ABS kontrolinė lemputė ir toliau šviečia, reiškia, sistemoje yra gedimas ir sistema neveikia.
6. Kaip tikrinsite, ar veikia stovėjimo stabdys?
   • Įjungti (užtraukti) stovėjimo stabdį tiek, kad bandant jį dar traukti taptų sunku ir reikėtų didelės jėgos. Jei yra elektrinė stovėjimo stabdžio sistema - įjungimas vyksta pakeliant jungiklį aukštyn arba paspaudžiant mygtuką.

Apšvietimo ir signalizacijos tikrinimas

4. Kaip įjungiamas galinio lango šildymas?
   • Norint įjungti galinio lango šildymą, reikia paspausti šildymo mygtuką. Mygtukas yra prie viso salono šildymo, vėdinimo valdymo sistemos mygtukų. Jei salono šildymo sistema valdoma per multimediją, mygtukas dažniausiai būna atskirai po multimedija.
5. Kaip tikrinsite ar veikia priekinio ir galinio (jei yra) langų plovimo sistema?
   • Langų apiplovimo svirtis yra dešinėje vairo pusėje. Jei plovimo sistema veikia, ją patraukus į save, purškiamas langų plovimo skystis ir valytuvais valomas priekinis langas. Galinio lango plovimo sistema įjungiama su ta pačia dešiniąja svirtimi, stumiant ją link automobilio priekio (priklausomai nuo automobilio modelio).
6. Kaip tikrinsite, ar veikia posūkių signalai?
   • Automobilio degimas turi būti įjungtas arba variklis užvestas. Norėdami įjungti ir patikrinti posūkių signalą, paspauskite posūkių svirtelę, esančią kairėje vairo pusėje, aukštyn arba žemyn. Įjungus posūkį, žalios spalvos rodyklė - indikatorius prietaisų skydelyje rodys, kuris posūkio signalas veikia, ir mirksės automobilio tos pusės posūkių lemputės.
7. Kaip patikrinsite, ar veikia stabdžių šviesos signalai?
   • Stabdžių šviesos signalų tikrinimas vyksta vizualiai, nuspaudus stabdžių paminą turi užsidegti automobilio gale stop žibintų šviesos. Galima pasinaudoti sunkesniu daiktu ant stabdžio pedalo arba tamsiu paros metu privažiuoti prie sienos ir stebėti atspindį.
8. Kaip tikrinsite, ar veikia visi žibintai ir šviesos lygio reguliatorius (jei valdomas rankiniu būdu)?
   • Įjungus degimą ar užvedus variklį, įjungiant žibintus, prietaisų skydelyje užsidegs atitinkamos kontrolinės lemputės (gabaritinės, artimosios, tolimosios, priekinės priešrūkinės ar galinės priešrūkinės). Vizualiai apžiūrėkite visus žibintus. Šviesos lygio reguliatorių galima patikrinti tamsoje, stovint priešais sieną ir sukant ratuką - šviesos srautas turėtų kisti.
9. Kaip tikrinsite, ar veikia avarinė šviesos signalizacija?
   • Avarinės šviesos signalizacijos tikrinimas vyksta vizualiai, kai ji yra įjungta. Norėdami įjungti, nuspauskite avarinio signalo jungiklį (raudonas mygtukas su trikampio simboliu). Įjungus prietaisų skydelyje mirksės abiejų posūkių kontrolinės lemputės, o išlipus pamatysite, kad visos keturios posūkių lemputės mirksi kartu.

Padangų tikrinimas

16. Kaip tikrinsite oro slėgį padangose?
    • Paprasčiausias būdas yra vizualiai apžiūrėti padangas, tačiau tikslesniam nustatymui naudojamas manometras. Atsukus padangos ventilio dangtelį, į ventilį įstatomas manometras, paspaudžiamas ir kelias sekundes palaikius atleidžiamas. Manometro skydelyje matysite oro slėgį.
17. Kaip tikrinsite, ar padangų protektoriaus rašto gylio pakanka, kad saugiai važiuotumėte?
    • Vizualiai apžiūrėjus padangas ir matant gilius griovelius bei gylio indikatorių rašto viduje. Taip pat galima išmatuoti specialiu prietaisu arba slankmačiu. Vasarinės padangos protektoriaus gylis turi būti ne mažiau 1.6 mm, žieminės - ne mažiau 3 mm.
18. Kaip tikrinsite, ar bendra padangų būklė tinkama saugiai važiuoti?
    • Vizualiai apžiūrėjus padangas, jos turėtų būti nudilusios tolygiai, be gumbų, atplaišų ar įtrūkimų. Padangos neturi būti subliuškusios. Senos padangos gali kelti pavojų saugiam važiavimui, nes praranda savo savybes ir kietėja. Ant padangos galima rasti pagaminimo metus ir mėnesį.

tags: #masinos #sportinis #vairas #teorija