Sustojusių transporto priemonių lenkimo taisyklės ir ypatumai

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato vieningą eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Svarbu paminėti, kad kiti įstatymai, reglamentuojantys eismą keliuose, negali prieštarauti KET nuostatoms. Eismo dalyvių elgesys kelyje turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti ir laikytis KET reikalavimų.

Sąvokos, susijusios su eismu

Siekiant užtikrinti tikslų KET supratimą, svarbu žinoti pagrindines sąvokas:

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims, arba atvežančios į tą zoną krovinius, arba atvykstančios jų paimti. Prie šio transporto priskiriami ir taksi ar keleivių vežimo už atlygį lengvieji automobiliai, atvežantys ar paimantys keleivius iš tos zonos.
• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti arba nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
• Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga kelio su biriąja danga ar kelio be dangos atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
• Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau - stovėjimo aikštelė) - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau - važiuojamųjų dalių sankirta) - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Lenkimo ir apvažiavimo skirtumai

Viena iš sudėtingiausių ir dažnai painiavą sukeliančių situacijų Lietuvos keliuose yra susijusi su lenkimu ir apvažiavimu. Atnaujintos Kelių eismo taisyklės nustato konkrečias pareigas tiek sukantiems, tiek lenkiantiems vairuotojams, siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti avarijų. Lenkimas ir apvažiavimas yra atidumo reikalaujantys manevrai, jie turi vykti atsakingai.

Lenkimas - tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (KET 3.9 p.). Lenkimas galimas tik keliuose su viena eismo juosta kiekvienai kryptimi. Lenkimas yra vienas pavojingiausių manevrų kelyje, todėl Kelių eismo taisyklėse numatyta daugybė apribojimų, kada lenkti draudžiama.

Apvažiavimas - tai kliūties apvažiavimas ta pačia arba kita, tos pačios krypties eismo juosta. Kliūtys yra ne aplenkiamos, bet apvažiuojamos, o kiti eismo dalyviai yra aplenkiami. Kliūtimis gali būti laikomos stovinčios transporto priemonės, važiuojamojoje kelio dalyje esančios talpyklos, atitvarai ir kiti objektai, kurie nedalyvauja eisme.

Lenkimo ir posūkio į kairę taisyklės

Daugelis pavojingų situacijų ir susidūrimų įvyksta dėl to, kad vairuotojai, atliekantys posūkį, laiku nepastebi juos lenkiančios transporto priemonės. Eismo saugumo specialistai pabrėžia, kad viena iš dažniausių klaidų yra bandymas aplenkti automobilį, kuris jau pradėjo sukti į kairę. Tokiu atveju lenkti iš kairės yra griežtai draudžiama.

Pagal KET 109 straipsnį, vairuotojas, sukantis į kairę (arba apsisukantis) už sankryžos ribų, privalo duoti kelią ne tik tiesiai važiuojančiam arba į dešinę sukančiam priešpriešiais atvažiuojančiam eismui, bet ir transporto priemonėms, kurios jį teisėtai lenkia. KET 157 straipsnis nustato analogišką prievolę vairuotojams sankryžose. Trumpai tariant, vairuotojas, sukantis į kairę, privalo duoti kelią lenkiančioms transporto priemonėms. Lenkiantis vairuotojas niekada neturi bandyti aplenkti automobilio, kuris jau yra įjungęs kairįjį posūkio signalą.

Kaip teisingai atlikti lenkimo manevrą?

Lenkimas yra vienas pavojingiausių manevrų, todėl prieš jį atliekant būtina užtikrinti saugumą. Lenkimo manevras neturėtų trukti ilgiau, nei reikia.

Prieš pradedant lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:

• Nė vienas iš paskui važiuojančių transporto priemonių nepradėjo jo lenkti.
• Transporto priemonės, važiuojančios ta pačia eismo juosta (priekyje ar gale), nerodo kairiojo posūkio signalo. Tokiu atveju galima apvažiuoti priekyje esančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol ji atlaisvins eismo juostą.
• Lenkimui būtina eismo juosta yra ir bus laisva, kol bus baigtas lenkimo manevras.
• Lenkiant bus galima išlaikyti saugų atstumą nuo lenkiamos transporto priemonės.
• Baigiant lenkti, bus galima saugiai grįžti į savo eismo juostą, nesukliudant lenkiamai transporto priemonei.

Svarbu: Jei transporto priemonė priekyje rodo kairįjį posūkį, negalima jos lenkti, o privalu laukti, kol ji atlaisvins kelią. Taip pat, jei jus lenkia, draudžiama trukdyti lenkiančiai transporto priemonei atlikti šį manevrą didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.

Patarimai lenkiant:

• Planuokite lenkimo vietą: Aiškiai numatykite vietą, kur atsidursite po lenkimo. Jei tos vietos numatyti negalite arba ji yra už kalno, posūkio ar kt., lenkimo net nepradėkite.
• Įvertinkite priešpriešinį eismą: Aiškiai įvertinkite iš priekio atvažiuojančius automobilius. Jei nespėsite jiems atvažiavus grįžti į savo eismo juostą, nepradėkite lenkimo.
• Laiku nutraukite lenkimą: Jei neteisingai apskaičiavote lenkimą, geriau ne didinkite greičio, o pristabdykite ir grįžkite į savo eismo juostą, nepabaigę lenkimo.

Draudžiama lenkti

Lenkimas yra vienas pavojingiausių manevrų kelyje, todėl Kelių eismo taisyklėse numatyta daugybė apribojimų, kada lenkti draudžiama. „Lenkti draudžiama“ gali būti tiek kaip specialus kelio ženklas, tiek kaip bendros taisyklės tam tikrose situacijose.

Draudžiama lenkti:

• Sankryžose: Išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
• Geležinkelio pervažose ir likus 100 m iki jų: Griežtai draudžiama lenkti važiuojant per geležinkelio pervažą ir likus 100 metrų iki jos.
• Ten, kur prastai matomas kelias priekyje: Dėl staigaus vingio, pastatų, kalvų ir t.t.
• Pėsčiųjų perėjose: Negalima lenkti kitos transporto priemonės ties pėsčiųjų perėja. Net jei automobilis priekyje važiuoja lėtai per zebro perėją, jūs privalote laikytis iš paskos.
• Keliuose, kuriuose važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta: Kur reikėtų išvažiuoti į priešingą eismo juostą, kertant viengubą arba dvigubą ištisinę liniją.
• Nuolatinė ištisinė linija: Jei jūsų eismo juostą skiria ištisinė ženklinimo linija, draudžiama ją kirsti ir tokiu būdu lenkti.

Taip pat svarbu žinoti, kad lenkti draudžiama, kai tai gali sukelti pavojų: pavyzdžiui, jei pradėjus lenkti, priekyje esantis vairuotojas rodo kairį posūkį (ketina sukti ar lenkti pats) - tokiu atveju privalote palaukti. Žinodami šias taisykles, išvengsite skaudžių klaidų kelyje. Lenkimo draudimų laikymasis gelbsti gyvybes - tiek jūsų, tiek kitų eismo dalyvių.

Išimtis lenkiant per ištisinę liniją

Kelių eismo taisyklėse yra viena išimtis, kurios dauguma vairuotojų nežino, susijusi su lenkimu per ištisinę liniją, kai galioja ženklas „Lenkti draudžiama“ (325). Šis ženklas turi patikslinimą: „Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu“. Tai reiškia, kad vairuotojai, pasiviję iš tiesų lėtai judančią ūkio ar kitą techniką ir važiuodami ruožuose, kur yra ne tik ištisinė kelio ženklinimo linija, bet ir galioja ženklas „Lenkti draudžiama“, turėtų vadovautis pranašumą turinčiais ženklais. Įsitikinę, kad lenkti iš tiesų yra saugu, jie gali lėtai judantį transportą aplenkti net ir kirsdami ištisinę liniją.

Būtina įsidėmėti: Ši išimtis galioja tik tuomet, kai galioja ženklas „Lenkti draudžiama“ ir transporto priemonė iš tiesų važiuoja lėtai (mažesniu nei 30 km/h greičiu). Jei matote ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau minėto ženklo nėra, net ir labai lėtai judančios transporto priemonės lenkti, kai yra ištisinė linija, negalite.

Greitis lenkiant ir apvažiuojant

Lenkti reikia tokiu greičiu, kad lenkimo manevras būtų kuo trumpesnis. Pavojus kitiems eismo dalyviams dėl per lėtai atliekamo manevro kyla tada, kai lenkiant išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą. Kai transporto priemonės apvažiuojamos išvažiuojant į kitą tos pačios krypties eismo juostą, pavojus kitiems eismo dalyviams yra mažesnis.

Ruošiantis lenkti, reikia padidinti važiavimo greitį vos tik atsiranda proga aplenkti kitą transporto priemonę. Tai reiškia, kad greitis turi būti didesnis dar prieš išvažiuojant į kitą tos pačios ar priešingos krypties eismo juostą. Didinant važiavimo greitį, reikia nepamiršti išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir iki šone esančių transporto priemonių. Tai ypač svarbu, kai greta automobiliams skirtos eismo juostos eina dviračių juosta.

Jeigu lenkiant paaiškėja, kad reikia sumažinti važiavimo greitį, pirmenybė teikiama greičio mažinimui atleidžiant greičio pedalą ir mažinant degalų perdavimą, o ne staigiam stabdymui.

Lenkiamo vairuotojo vaidmuo

Lenkiamo vairuotojo vaidmuo prasilenkimo metu yra svarbus siekiant užtikrinti saugų eismą. Jeigu lenkiant kitą transporto priemonę kyla pavojus ar nepatogumų priešpriešine eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, lenkiamo transporto priemonės vairuotojas turi stengtis išvengti nesaugios situacijos:

• Sumažinti greitį.
• Pasukti į šoną (jei tai įmanoma ir saugu).
• Jei reikia, sustoti.

Draudžiama trukdyti lenkiančiam vairuotojui didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Jei vairuotojas lenkiamas iš kairės, jis turi pasukti truputėlį į dešinę (jei to reikia ir jei tai yra įmanoma). Jeigu vairuotojas lenkiamas iš dešinės, jis turi pasukti truputėlį į kairę (jei to reikia ir jei tai yra įmanoma). Jeigu šalia automobilio esančios erdvės nepakaktų kitai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą, reikia važiuoti taip, kad aplenkti nebūtų įmanoma. Ši taisyklė galioja tada, kai dėl lenkimo susidarytų pavojinga situacija kelyje.

Kaip tinkamai atlikti prasilenkimo manevrą?

Prasilenkimas yra svarbus manevras, ypač siauruose keliuose.

Prasilenkimo metu:

• Palaikykite tinkamą greitį: Atkreipkite dėmesį į kelio sąlygas, eismo intensyvumą ir pasirinkite greitį, kuris užtikrintų tinkamą kontrolę ir manevravimo galimybę.
• Laikykitės taisyklių: Būkite tikslus ir disciplinuotas, laikydamasis eismo taisyklių. Laikykitės savo kelio juostos ir tinkamai informuokite apie savo ketinimus.
• Būkite dėmesingas ir lankstus: Nuolat stebėkite eismą aplink save ir būkite pasiruošęs prisitaikyti prie netikėtų situacijų.
• Laikykitės atstumo: Laikykitės saugaus atstumo nuo kito automobilio.
• Nebūkite impulsyvus: Išlikite ramus ir nereaguokite impulsyviai į netikėtus veiksmus ar provokacijas.
• Sudėliokite prioritetus: Jei yra nepastebimas susitarimas dėl prasilenkimo, laikytis pagrindinių eismo taisyklių, pvz., suteikti pirmenybę iš dešinės.
• Stebėkite aplinką: Atidžiai stebėkite aplinką, tikrindami veidrodėlius ir per petį.
• Palikite erdvės: Kai iš priekio artėja automobilis, stenkitės važiuoti taip, kad tarp abiejų automobilių liktų kuo daugiau erdvės. Siauresnėse kelio dalyse reikia važiuoti mažesniu greičiu. Kiek sumažinti greitį, kai iš priekio artėja kita transporto priemonė, priklauso nuo važiuojamosios kelio dalies pločio.

Aplankymo ir apvažiavimo manevrų detalės

Atliekant aplenkimo manevrą (dažniausiai aplenkiama iš kairės), reikia atsižvelgti į:

• Kelio situaciją: plotį, dangą ir t.t.
• Kelio matomumą.
• Atstumą iki kitų eismo dalyvių.
• Galimybę didinti greitį, kad manevras būtų atliktas per kuo trumpesnį laiką.

Jokiu būdu negalima trukdyti kitiems eismo dalyviams ir kelti jiems pavojų.

Aplenkiant transporto priemonę, kurios vairuotojas ribotai mato už jo vykstantį eismą, reikia pasirūpinti, kad pastarasis laiku pastebėtų jus aplenkiantį automobilį. Dėl to reikia anksčiau išvažiuoti iš savo juostos ir, važiuojant keliu su viena juosta abiem kryptimis, laikytis didesnio atstumo iki transporto priemonės, kurią norima aplenkti.

Aplenkiant automobilį iš kairės pusės, reikia apsidairyti tokia tvarka: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį. Prieš pat pasukant vairą, reikia dar kartą patikrinti, ar manevras bus saugus ir dirstelėti į galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.

Aplenkus transporto priemonę, galima grįžti į eismo juostą tik tada, kai šoniniame veidrodėlyje matyti visas aplenktos transporto priemonės priekis. Tada nebus trukdoma važiuoti aplenktam vairuotojui.

Dėl ko reikia dirstelėti per petį atliekant aplenkimo manevrą? Per petį reikia dirstelėti tam, kad būtų patikrinta zona šalia transporto priemonės, kurios nematyti veidrodėlyje. Dirstelėjimas per petį nereiškia ilgo ir dažno žiūrėjimo, nes taip galima lengvai iškrypti iš važiavimo trajektorijos.

Atliekant apvažiavimo manevrą, reikia įvertinti eismą transporto priemonei iš dešinės ir apsidairyti tokia tvarka: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į dešinės pusės veidrodėlį. Prieš pasukant vairą, reikia dar kartą patikrinti, ar manevras bus saugus ir dirstelėti į galinio vaizdo veidrodėlį, dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.

Apvažiavus kliūtį, prieš grįžtant į savo eismo juostą, turi būti įjungiamas atitinkamas posūkio signalas. Tiek aplenkiant, tiek apvažiuojant posūkio signalas išjungiamas tik visiškai užbaigus manevrą.

Sustojimas ir stovėjimas

Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sustoti leidžiama įjungus avarinę šviesos signalizaciją, o stovėti leidžiama tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.

Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile. Motociklus be priekabos, mopedus, dviračius ir elektrines mikrojudumo priemones leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.

Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.

Vietos, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti

Sustoti ir stovėti draudžiama:

1. Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
2. Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
3. Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
4. Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
5. Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
6. Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
7. Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
8. Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
9. Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
10. Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
11. Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
12. Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
13. Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
14. Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
15. Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
16. Kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
17. Kelio pusėje, kurioje yra dvi ir daugiau eismo juostų ir nustatytas važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu, arba sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse ar kelkraštyje.

Kelio ženklai ir ženklinimas, susijęs su lenkimu

Kelyje esantys kelio ženklai ir ženklinimas yra svarbūs nustatant lenkimo taisykles. Kelio ženklai turi pranašumą prieš kelio ženklinimą.

Kelio ženklinimas, susijęs su lenkimu:

tags: #lenkti #sustojusias #transporto #priemones