Lietuvos aviacijos istorijoje 2013 metai, kaip ir kiti, neapsiėjo be incidentų. Nors apskritai pastarieji dešimtmečiai šalies aviacijoje buvo palyginti ramūs, žūčių skaičius orlaivių avarijose svyruodavo nuo nulio iki penkių per metus.
2013 m. gegužės 3 d. incidentas Trakuose
2013 m. gegužės 3 d., penktadienio vakarą, Trakų rajone, Paluknio kaime, nukrito motorinė skraidyklė. Šios nelaimės metu žuvo 55 metų Rimantas Dudas, buvęs VSAT Aviacijos rinktinės Orlaivių priežiūros skyriaus vadovas. R. Dudo motoskraidyklė nukrito Paluknio aerodromo pakilimo-nusileidimo tako viduryje, pievoje.
Bendras aviacijos saugumo kontekstas
Teisingumo ministerijos duomenimis, renkamais nuo 2000 m., daugiausiai vienos orlaivio avarijos Lietuvoje metu yra žuvę du asmenys. Šios tendencijos rodo, kad aviacijos saugumo lygis Lietuvoje, lyginant su XX amžiumi, yra gerokai pagerėjęs. Tačiau didžiausia su Lietuva susijusi katastrofa įvyko 1973 m.
Ankstesnės avarijos (nuo 2000 m.)
- 2007 m. birželio 2 d.: nukrito dvivietis ultralengvasis lėktuvas „TL 2000“, žuvo du žmonės.
- 2009 m. rugpjūčio 8 d.: Paluknio aerodrome nukrito lėktuvas „AN-2“, žuvo du žmonės (pilotas ir keleivis). Incidentas įvyko, kai pilotas, skrisdamas žemame aukštyje prieš saulę, nepastebėjo elektros laidų ir į juos atsitrenkė.
- 2009 m. rugpjūčio 25 d.: prie Kauno nukrito nedidelis lėktuvas „Sky Arrow 650 TCN“, vienas žmogus žuvo (pilotas Leonas Sakalauskas), o keleivis Gintautas Mozginis išgyveno. Lėktuvas po smūgio į žemę visiškai sudegė. Svarstyta, kad avariją galėjo lemti techninės problemos, nes dar ore buvo matyti dūmų kamuoliai.
- 2009 m. liepos 18 d.: Nidos oro uoste nesėkmingai nusileido prabangus keturvietis lėktuvas „Cirrus SR22“, priklausantis Lino Tado Karoso picerijų tinklui „Čili“ savininkui. Lėktuvas buvo apgadintas (nulaužti ratai, sulankstytos sraigto mentės), tačiau žmonės nesusižalojo.
- 2008 m. rugsėjo 6 d.: Kėdainiuose, Daukšių aerodrome, sudužus lėktuvui žuvo jį pilotavęs „Linavos“ atstovybės Maskvoje vadovas Rimantas Budrevičius. Jis pasirinko sudėtingą pilotažo figūrą, kurios metu lėktuvas nukrito ir užsidegė.
- 2008 m. sausio 14 d.: Panevėžio rajone, netoli Rojūnų aerodromo, per aviakastrofą žuvo buvęs Seimo narys, 1989 metų Europos akrobatinio skraidymo čempionas lakūnas Vytautas Lapėnas. Specialistai nustatė, kad lėktuvas nukrito dėl paties piloto kaltės, jam įvedus malūnsparnį į labai gilų posūkį, kuriame prarado nešančiojo sraigto greitį ir neteko keliamosios jėgos.
- 2006 m. spalio 21 d.: Prienų rajone, Pociūnuose, nukritus nedideliam lėktuvui žuvo kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys. Pagrindinė nelaimės priežastis - per mažas intervalas tarp dviejų orlaivių, leidžiantis tūpti H. Grušnys kliudė krentantį sklandytuvo trosą, kuris nurėžė lėktuvo sparną.
- 2004 m.: Panevėžyje žuvo 30-metis akrobatinio skraidymo Europos vicečempionas Darius Išganaitis. Avariją lėmė užblokuotas lėktuvo vairas.
Kiti reikšmingi incidentai po 2013 metų
- 2014 m. balandžio 19 d.: Trakų rajone, Madžiūnų miške, sudužus ultralengvajam orlaiviui, žuvo du Lietuvos piliečiai (pilotas ir keleivis). Orlaivis pateko į plokščiąjį suktuką netrukus po pakilimo iš Paluknio aerodromo.
- 2015 m. gegužės 16 d.: incidentas Baltijos jūroje, kai dingo lėktuvas „An-2“ su dviem įgulos nariais, skridęs iš Danijos į Klaipėdą. Po intensyvių paieškų, gegužės 19 d. buvo rastos lėktuvo nuolaužos ir vieno iš pilotų palaikai.
- 2019 m. gruodžio 8 d.: Kauno rajone, Noreikiškių kaime, netoli S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, nukrito lėktuvas, mirtinai sužalodamas instruktorių ir studentą. Tyrimo metu nustatyta, kad lėktuvo valdymo kontrolė buvo prarasta dėl didinamo polinkio kampo aukštyn esant nepakankamai variklio traukai ir netinkamai reaguojant į neveikiantį variklį bei išleistą važiuoklę. Abiejuose varikliuose nustatytas degalų trūkumas.
- 2022 m. rugpjūčio 8 d.: Kauno rajone lėktuvas pateko į suktuką ir trenkėsi į žemę po kelių ratų aerodrome.
- 2023 m. lapkričio 25 d.: netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto, Žirnių gatvėje, nukrito krovininis lėktuvas „Boeing 737-400“, priklausantis bendrovei „Swiftair“ ir gabenęs DHL krovinius. Incidento metu žuvo vienas pilotas (Ispanijos pilietis), sužaloti trys įgulos nariai (du Ispanijos ir vienas Vokietijos pilietis), kurie vėliau išgyveno. Lėktuvas kliudė gyvenamojo namo dalį, užsidegė sandėliukai ir automobilis. Iš įvykio vietos evakuota 13 žmonių.
Lėktuvo avarija Vilniuje užfiksuota stebėjimo kamerose: vaizdai iš Liepkalnio slidinėjimo trasos
Tyrimo metu nustatyta, kad lėktuvo avarija galimai įvyko dėl išjungtos hidraulikos sistemos, kuri atsakinga už užsparnių išskleidimą. Nukentėjęs ispanų pilotas yra įtariamasis ikiteisminiame tyrime.
Vienas iš nukentėjusio namo bendrasavininkų, buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas Vitalijus, atstato apgriautą namą. Jis pabrėžia, kad prie ekstremalių situacijų yra pripratęs ir žiūri optimistiškai į ateitį. Vitalijaus teigimu, jo gyvybę galėjo išgelbėti kieme stovėjęs asmeninis mikroautobusas, kuris, metamas smūgio bangos, uždengė pirmo aukšto langą, pro kurį vyras miegojo. Su bendrove „Switftair“ buvo pasiektas taikus susitarimas dėl piniginių kompensacijų už patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Po katastrofos vienas iš dviejų sklype stovėjusių namų (apie 100 kv. m) buvo visiškai suniokotas ir nugriautas. Kaimynų šeima atsisakė atstatyti namą ir įsigijo kitą būstą. Vilniaus miesto savivaldybė atliko aplinkos švarinimo darbus ir artimiausiu metu planuoja atšaukti ekstremaliąją situaciją avarijos vietoje.
Didžiausios aviakatastrofos pasaulyje, susijusios su terorizmu ar techniniais gedimais
Orlaiviai, oro navigacijos prietaisai ir skrydžių saugumą užtikrinančių tarnybų darbas nuolat tobulinami, tačiau katastrofų išvengti nepavyksta. Jas lemia įvairios priežastys - techniniai gedimai, itin prastos oro sąlygos, pilotų, aptarnaujančio personalo ar aviacijos dispečerių klaidos. Kone kasmet orlaiviuose surengiama ir teroro aktų.
- 1973 m. gruodžio 16 d.: „Aeroflot“ skrydis iš Vilniaus į Maskvą (Vnukovo oro uostą) nepasiekė tikslo. Avarijos priežastis buvo nustatyta kaip specialus trimeris prie lėktuvo „Tu-124“ aukštumos vairo, kuris buvo valdomas mechaniškai arba elektriniu varikliu.
- 1977 m. kovo 27 d.: Kanarų salose, Los Rodeoso oro uoste Tenerifės saloje, susidūrus dviem „Boeing 747“ lėktuvams (Nyderlandų „KLM“ ir amerikiečių „Pan American“), žuvo net 583 žmonės. Šiai tragedijai, nors ir netiesiogiai, prisidėjo teroro aktas Las Palmaso oro uoste, dėl kurio lėktuvai buvo nukreipti į Los Rodeoso, sukeldami didelę spūstį. Avariją lėmė dispečerių ir pilotų bendravimo klaidos, blogas matomumas dėl rūko ir „Pan American“ įgulos savavališkas sprendimas sukti į kitą takelį.
- 1985 m. rugpjūčio 12 d.: Japonijoje sudužo „Japan Airlines“ lėktuvas „Boeing 747“, skridęs iš Tokijo į Osaką. Žuvo 520 iš 524 lėktuve buvusių žmonių. Avarijos priežastis buvo nevykęs remontas, atliktas 1978 m., po to, kai laineris galu kliudė tūpimo taką.
- 1996 m. lapkričio 12 d.: Indijoje, virš Čarki Dadrio vietovės, susidūrė „Saudi Arabian Airlines“ laineris „Boeing 747“ ir „Air Kazakhstan“ transportinis lėktuvas „Il-76“. Žuvo visi 349 orlaiviuose buvę žmonės. Avariją lėmė Kazachstano aviatorių pilotavimo klaidos ir prastas anglų kalbos mokėjimas.
- 1974 m. kovo 3 d.: netoli Paryžiaus sudužo „Turkish Airlines“ lėktuvas „McDonnell Douglas DC-10“, skridęs iš Stambulo į Londoną. Žuvo visi 346 lėktuvu skridę žmonės. Avariją sukėlė nutrūkusios bagažo skyriaus durys ir defektuotas durų uždarymo mechanizmas, kurį turkų inžinieriai neteisingai suremontavo.
- 2001 m. rugsėjo 11 d.: teroro aktų metu keturi užgrobti lėktuvai (du „Boeing 767“ ir du „Boeing 757“) buvo panaudoti kaip ginklai JAV. Trys iš jų rėžėsi į Pasaulio prekybos centro bokštus Niujorke ir Pentagoną Vašingtone, ketvirtas nukrito Pensilvanijos valstijoje po keleivių pasipriešinimo. Šių atakų metu žuvo tūkstančiai žmonių.