Lėktuvo ratai danguje: priežastys ir paaiškinimai

Aviacija yra sudėtinga sritis, kurioje saugumas yra prioritetas. Todėl, kai lėktuvas danguje apsuka kelis ratus, tai visuomet sukelia susirūpinimą ir klausimų. Toks elgesys, nors ir retas, dažniausiai yra susijęs su konkrečiomis procedūromis ir saugumo reikalavimais.

Dažniausios lėktuvo apsukimo danguje priežastys

1. Laukiama tūpimo eilės

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl lėktuvas sukasi ratais, yra laukimas tūpimo eilėje. Dideliuose oro uostuose, ypač piko valandomis, ore gali būti daug lėktuvų, norinčių nusileisti. Oro eismo kontrolė (OEK) nurodo lėktuvams skristi tam tikrais ratais arba laukimo zonose, kad būtų išlaikytas saugus atstumas tarp orlaivių ir sureguliuotas tūpimo grafikas.

• Vilniaus oro uostas per pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinį keleivių skaičių - aptarnauta 1,349 mln. Tai yra žemesnis tempas negu 2012 m. ir 2013 m., kuomet augimas buvo atitinkamai 36% ir 25%.
• Keleivių skaičius per pirmąjį pusmetį augo 11%.
• Vilniaus oro uoste metų pradžia prasidėjo lėtu augimu (sausis - 1,29%, vasaris - 2,24%), tačiau pavasarį augimas įsibėgėjo ir gegužės mėn. pasiekė 21% tempą, o birželį augimas buvo 18%.
• Skrydžių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį augo 17%, t.y. didesniu tempu negu keleivių skaičius.

2. Techniniai gedimai arba nepalankios oro sąlygos

Lėktuvai taip pat gali sukti ratus dėl techninių gedimų arba nepalankių oro sąlygų oro uosto apylinkėse. Pavyzdžiui, jei tūpimo take yra pašalinių objektų, stiprus šoninis vėjas, rūkas ar žaibas, lėktuvas gali būti nukreiptas į laukimo zoną, kol sąlygos pagerės. Tokiais atvejais, pilotams gali prireikti laiko įvertinti situaciją, atlikti patikrinimus ar sudeginti degalus, kad sumažintų tūpimo svorį.

3. Medicininės pagalbos poreikis

Retesniais atvejais, jei keleiviui prireikia skubios medicininės pagalbos ir reikia greitai nusileisti, lėktuvas gali apsukti kelis ratus, kol bus paruoštas tūpimo takas ir atvyks medikai. Tai užtikrina saugų ir efektyvų nusileidimą ekstremalios situacijos atveju.

4. Kiti incidentai

Oro uostų veikla gali būti paveikta įvairių incidentų, dėl kurių lėktuvams tenka keisti maršrutus arba laukti ore. Pavyzdžiui, jei take ar netoli oro uosto įvyksta avarija ar incidentas, OEK gali nurodyti lėktuvams likti laukimo zonoje, kol situacija bus išspręsta.

Lėktuvo sukimasis virš Vilniaus oro uosto: kontekstas

Vilniaus oro uostas, kaip didžiausias Lietuvoje, nuolat plėtėsi ir aptarnavo vis daugiau keleivių. Ši plėtra lėmė ir tam tikrus pokyčius skrydžių pobūdyje:

• Dalį skrydžių skaičiaus augimo galima paaiškinti šį pusmetį atsiradusiais reisais, vykdomais sąlyginiais nedideliais lėktuvais ir dideliu skrydžių skaičiumi (pirmiausia - visos „Air Lituanica” kryptys, taip pat SAS reisas į Stokholmą).
• Tuo pat metu atsirado ir dideliais lėktuvais aptarnaujamų reisų (trečias „Wizz Air” bazėje atsiradęs lėktuvas, „Norwegian” reisas į Stokholmą).
• Didelę rinkos dalį Vilniuje užimantis „airBaltic” atsisakė mažiausių „Fokker 50” lėktuvų ir juos pakeitė didesniais.
• 2014 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai vienam reisui teko 76 keleiviai.

Reguliarūs ir nereguliarūs skrydžiai

Pirmąjį šių metų pusmetį augo visi trys reguliarius skrydžius aptarnaujantys Lietuvos oro uostai. Sparčiausiai keleivių skaičius augo Kauno oro uoste - 14%. Palangos oro uoste keleivių skaičius padidėjo 4%. Visi Lietuvos oro uostai pagal augimą lenkė kitus Baltijos šalių oro uostus, nes Rygos oro uoste per pirmąjį pusmetį keleivių skaičius nukrito 1,8%.

Pastaruosius trejus metus Vilniaus oro uosto augimą pirmiausia lemdavo dviejų žemų sąnaudų aviakompanijų („Ryanair” ir „Wizz Air”) augimas, tačiau šiemet jų kartu aptarnaujamas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste ėmė kristi. „Ryanair” padidino pervežtų keleivių skaičių Kauno oro uoste (taip ir lėmė 14% bendrą oro uosto augimą), tačiau pirmą kartą nuo savo veiklos pradžios Lietuvoje (2005 m.) aptarnavo mažiau keleivių negu atitinkamu laikotarpiu prieš tai. Nors žemų sąnaudų aviakompanijoms Vilniaus oro uoste keleivių skaičius krito, oro uosto augimą lėmė kitos priežastys:

• 2014 m. užfiksuotas rekordinis nereguliariaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Lietuvoje nuo 2009-ųjų.
• Tokį staigų augimą pirmiausia lėmė dviejų naujų turizmo operatorių atsiradimas ir ypatingai arši konkurencija.
• „Air Lituanica” per pirmąjį metų pusmetį aptarnavo beveik 50 tūkst. keleivių.
• Taip pat birželio mėnesį „Air Lituanica” pasiekė tokią pačią rinkos dalį Vilniaus oro uoste kaip ir 2013 m.

Kryptys ir plėtra

Nepaisant pasiūlos sumažėjimo („utair” nuo 2 skrydžių per dieną sumažino iki 1), augimą išlaiko Maskvos kryptis. Už dešimtuko ribų likęs Stokholmas demonstruoja sparčiausią augimą šiemet, tačiau šiek tiek žemyn tempė kitą SAS kryptį į Kopenhagą. Pagal tokį augimo tempą, kurį Vilniaus oro uostas išvystė gegužę ir birželį, egzistuoja teorinė galimybė peršokti simbolinę 3 mln. keleivių ribą.

Nuo vasario 14 d. iki balandžio 27 dienos skrydis į Paryžių bus vykdomas su trumpu 20 min. sustojimu Prahoje, dėl ko skrydžio trukmė pailgės iki 3 val. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Paryžių truks 2 val. 45 min. Skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę - pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Paryžiaus CDG oro uostas yra antras didžiausias oro uostas Europoje ir septintas pagal dydį oro uostas Pasaulyje pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Tai pats didžiausias oro uostas, į kurį bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus.

tags: #lektuvas #padangeje #apsuko #kelis