Leistinas Greitis Keliuose: Taisyklės Pradedantiesiems Vairuotojams ir Sezoniniai Pokyčiai

Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose. Ypač svarbu žinoti šias taisykles naujiems vairuotojams, kurie turi mažiau patirties. Šiame straipsnyje apžvelgsime, koks greitis yra leistinas automagistralėse ir kituose keliuose, atsižvelgiant į vairavimo stažą, ir kokie sezoniniai pokyčiai įsigalioja.

Sezoniniai greičio apribojimai patyrusiems vairuotojams

Kelių eismo taisyklės nustato skirtingus greičio apribojimus priklausomai nuo to, ar kelias yra gyvenvietėje, ar už jos ribų, taip pat atsižvelgiama ir į kelio rūšį bei dangą. Bendrosios greičio ribos keičiasi priklausomai nuo metų laiko:

• Šiltasis metų laikas (vasara) - nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.
  • Lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu.
  • Greitkeliuose - ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.
  • Keliuose su asfalto ar betono danga visus metus leidžiama važiuoti neviršijant 90 km/val. greičio.
  • Kituose keliuose leistinas greitis išlieka 70 km/val.
• Šaltasis metų laikas (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.
  • Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu.
  • Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia - išlieka 90 km/val.
  • Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs - 70 km/val.

Valstybės kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad kartu su pasikeitimais prasideda ir intensyvesnis eismas, ir teigia, jog būtent šiuo laikotarpiu didėja nelaimių rizika, o vairuotojų sprendimai tampa dar svarbesni nei bet kada.

Eksperimentinis greitis automagistralėse

Šią žiemą automagistralėse A1 Vilnius-Kaunas ir A5 nuo Garliavos iki Marijampolės buvo taikytas eksperimentinis sprendimas - esant tinkamoms sąlygoms leistas 130 km/val. greitis. Skaičiuojama, kad šiemet toks režimas buvo aktyvuotas 20 dienų, tai yra beveik visą kovo mėnesį. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pažymėjo, kad esant palankioms oro sąlygoms ir pasitelkus išmaniuosius kelio ženklus, vairuotojai galėjo važiuoti greičiau ir tai darė saugiai, įrodydami savo sąmoningumą. Šiuos sprendimus nuosekliai diegsime ir kituose keliuose.

Specialūs apribojimai pradedantiesiems vairuotojams

Automobilių vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties, taikomi kitokie greičio apribojimai. Remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, nepriklausomai nuo sezono, jie automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, o kituose keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu. Kituose keliuose (pvz.: vieškeliuose) jiems taikomas 70 km/val. greitis.

Šios taisyklės taikomos A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėms, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, taip pat autobusams (įskaitant mokyklinius).

Greičio ribos kitoms transporto priemonėms

Kelių eismo taisyklės taip pat nustato greičio ribas kitoms transporto priemonėms:

1. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais:
   • Automagistralėse balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
   • Greitkeliuose balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
   • Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
   • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
2. Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis:
   • Automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
   • Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
   • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
3. Lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis:
   • Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
   • Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
4. Velkant motorines transporto priemones:
   • Standžia vilktimi - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
   • Lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
5. Keturračiais, galingaisiais keturračiais - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
6. Traktoriais ir savaeigėmis mašinomis - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais. Vis dėlto, vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už KET nustatytą maksimalų leistiną greitį atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba.

Greičio ribos gyvenvietėse ir gyvenamosiose zonose

• Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
• Žvyrkeliuose - ne didesniu nei 70 km/val. greičiu.
• Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
• Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.

Saugus greitis ir jį lemiantys veiksniai

„Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris dažnai būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

„Raginame vairuotojus visada rinktis saugų važiavimo greitį. Jį lemia daugybė veiksnių - vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną maksimalų. Kiekvienas iš mūsų kelyje yra atsakingas ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius, todėl vairuokime atsakingai, geriau važiuokime lėčiau, bet saugiau“, - kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Svarba laikytis saugaus atstumo

Nepamirškime, kad svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. greičiu, privalomas minimalus 60 metrų atstumas.

Daugelis vairuotojų klausia: kam reikalingas toks didelis paliekamas atstumas? Atsakymas paprastas: laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs.

Transporto priemonei susidūrus važiuojant 90 km/val. greičiu, transporto priemonės vairuotojas ir keleiviai gali patirti smūgį, atitinkantį kritimą iš 10-o pastato aukšto. Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi).

Padangų reikalavimai ir sezoniniai pokyčiai

Mažesnis maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose - ne vienintelis sezoninis pasikeitimas.

• Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones (išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius) ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
• Mopedais, motociklais, triračiais, visų rūšių keturračiais su vasarinėmis padangomis draudžiama važiuoti gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
• Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis. Draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos.

Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemiančių jo padarinius. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos.

• Žieminių padangų protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, turi būti ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm.
• Vasarinių padangų atveju minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3-4 mm - tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.

Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.

Dygliuotos padangos

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Primename, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.

Kiti svarbūs reikalavimai ir patarimai

Eismo sąlygos vėlyvą rudenį ar žiemos sezonu būna permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio ir pan.

• Atkreipiame dėmesį, kad rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius - ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
• Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jos prireiks, jei sustojus teks išlipti iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

Draudimai ir atsakomybė

Vairuotojui draudžiama:

1. viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis;
2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Gyvenamojoje zonoje draudžiama:

1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai);
3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;
4. mokyti vairuoti.

„Šie KET pasikeitimai nėra vien formalūs - jie sutampa su realiais pokyčiais keliuose. Vairuotojams tenka prisitaikyti prie greitesnio eismo, įvairesnių eismo dalyvių ir po žiemos pakitusios kelių būklės“, - rašoma „Via Lietuva“ pranešime.

tags: #leistinas #greitis #automagistraleje #naujiems #vairuotojams #nuo