Leistinas dyzelinio automobilio dūmingumas: reikalavimai ir normos

Nuo 2020 m. kovo mėnesio sugriežtinta dyzelinių automobilių variklių dūmingumo patikra tapo svarbiu iššūkiu daugeliui šių automobilių vairuotojų, siekiant sumažinti aplinkos taršą. Dyzelinių automobilių dūmingumas yra dažnas rūpestis tiek automobilių savininkams, tiek aplinkosaugos specialistams, nes dūmingi automobiliai ne tik teršia aplinką, bet ir signalizuoja apie galimas technines problemas, galinčias sukelti rimtesnius gedimus ir padidintas eksploatacijos išlaidas.

Dyzelinių automobilių dūmingumo patikros evoliucija ir reikalavimai

Dyzeliniai automobiliai sudaro reikšmingą transporto priemonių parko dalį. Nuo 2012 m. kovo 1 d. Lietuvoje registruoti dyzeliniai automobiliai sudarė 48% viso šalies transporto priemonių parko. Tai paskatino Europos Sąjungą ir atskiras šalis griežtinti išmetamųjų teršalų kontrolę. Dūmingumo patikra yra būtina procedūra, atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą. Taip nustatoma, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje.

Reikalavimų diferenciacija pagal transporto priemonės registracijos metus

Reikalavimai dyzelinių automobilių dūmingumui skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės registracijos datos:

• Reikalavimai dėl dūmingumo nebus taikomi motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d.
• Mažiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Priklausomai nuo to, ar variklis be turbopripūtimo ar su turbopripūtimu, jų maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės atitinkamai neturės viršyti 2,5 m⁻¹ ir 3,0 m⁻¹.
• Griežtesni reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šiems automobiliams maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės siekia 1,5 m⁻¹.
• Griežčiausi reikalavimai taikomi automobiliams, įregistruotiems nuo 2012 m. sausio 1 d. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu, kitaip sakant, neturi viršyti gamintojo deklaruotos maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės.
• Automobiliams, pagamintiems nuo 2015 m., taikomas absorbcijos koeficientas siekia 0,7 m⁻¹.

Naujausia dyzelinių automobilių dūmingumo tikrinimo procedūra

Nuo 2020 m. kovo 1 d. dyzelinių variklių dūmingumas techninėje apžiūroje tikrinamas taikant naują procedūrą. Tikrinimo metu bus privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, t. y. iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleratoriaus pedalas turės būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sekundę. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu. Ši tikrinimo technologija leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą apie bendrą variklio techninę būklę ir nuspręsti, ar tikrinamas automobilis nebus pernelyg didelis aplinkos teršėjas. Galima prognozuoti, kad pradėjus taikyti naują dyzelinių variklių dūmingumo matavimą procedūrą, TA techninių reikalavimų netenkins daugiau transporto priemonių, ypač tos, kurios nebuvo tinkamai prižiūrimos. Techninės apžiūros metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, daroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą.

Technologijos, mažinančios išmetamųjų dujų kenksmingumą

Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką.

Katalizatorių sandara ir veikimo principas

Vienas iš pagrindinių elementų automobiliuose, mažinančių išmetamųjų dujų kenksmingumą, yra katalizatorius. Nuodingųjų medžiagų kiekis (CO, CH, NOx) sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje. Katalizatoriai skiriasi pagal pagrindo, kuris dengiamas katalitiniu sluoksniu, tipus. Tai gali būti keraminis korėtas blokas arba metalo lakštai, kurių paviršius padengtas platina, paladžiu ir rodžiu. Šie taurieji metalai suaktyvina cheminius procesus, neutralizuojančius kenksmingas medžiagas. Jau 1965 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo priimtas įstatymas, reglamentuojantis sustiprintą kontrolę mažinant automobilių išmetamųjų dujų taršą.

Problemos, susijusios su katalizatorių pašalinimu

Daugelis vairuotojų, siekdami sutaupyti ar parduoti automobilį brangiau, pašalina katalizatorių. Tokios „gudrybės“ turi neigiamų pasekmių:

• Padidėja automobilio triukšmingumas.
• Automobiliuose su „Lambda“ zondu prieš pat katalizatorių, pašalinus jį, zondas gali siųsti į valdymo bloką klaidinamą informaciją.
• Pažeidžiamas išmetamosios sistemos temperatūros režimas, nes katalizatorius atlieka ir dujų vėsinimo funkciją. Tai gali lemti greitesnį kitų išmetamosios sistemos dalių degimą.

Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti, ir jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra.

Diagnostika ir galimi gedimai, lemiantys dūmingumą

Dūmai yra aiškus automobilio gedimo signalas. Ignoruodami šį signalą, vairuotojai rizikuoja patirti didelių nuostolių. Dūmingumą gali lemti netinkamas degalų mišinys, prasta mazgų būklė, nusidėvėjimas ar netinkami automobilio parametrai.

Dažniausios išmetamųjų dujų spalvos ir jų reikšmės

• Juodas dūmas: Dažniausiai pasitaikanti dyzelinių variklių išmetimo spalva. Paprastai juodos spalvos išmetamųjų dujų priežastis yra didelis suodžių kiekis, t. y. nepilnai sudegęs, apanglėjęs kuras. Juodi dūmai dažniausiai rodo nesudegintus kuro likučius. Dažniausia priežastis - užsikimšęs oro filtras.
• Melsvas, baltas dūmas: Dažniausiai perspėja, kad dega tepalai. Svarbu atskirti nuo vandens kondensato arba AdBlue skysčio garų. Melsvi dūmai gali rodyti, kad variklyje dega tepalai.
• Pilki dūmai: Gali reikšti neteisingą degalų mišinį.

Pagrindinės dūmingumo priežastys

Dyzelinių variklių dūmingumas gali būti ne tik aplinkos taršos šaltinis, bet ir rodiklis, signalizuojantis apie variklio vidines problemas. Pagrindinės dūmingumo priežastys yra šios:

• Oro filtras: Dyzeliniam varikliui pirmiausia reikia tam tikro oro kiekio, kad jis patektų į degimo kamerą, o tada kuro purkštukai purškia dyzelinį kurą, kad susimaišytų su juo. Jei orui sunku prasiskverbti pro oro filtrą, nes jis užsikimšęs, tada kameroje jo nebus pakankamai. Taip susidarys mišinys, kuriame bus daugiau degalų nei oro, o tai reiškia, kad sudeginama daugiau kuro. Jei sudegs daugiau degalų, bus daugiau matomų dūmų.
• EGR vožtuvas: Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas naudojamas naujesniuose dyzeliniuose automobiliuose. Šio vožtuvo paskirtis - grąžinti išmetamąsias dujas iš variklio atgal į degimo kamerą, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti ir sudeginti. Tai galiausiai sumažina transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį. Tačiau jei EGR vožtuvas blogai veikia, jis nesugebės recirkuliuoti išmetamųjų teršalų, dėl to automobilis skleis daugiau matomų dūmų.
• Degalų įpurškimo laikas ir purkštukai: Dyzeliniu varikliu varomos transporto priemonės purkštukai turi būti subalansuoti ir sureguliuoti tinkamai. Purkštukai yra esminiai komponentai, reguliuojantys kuro įpurškimą į cilindrus. Jei purkštukas nesugeba išpurkšti reikiamo kuro kiekio į kamerą tiksliai tinkamu laiku arba purkštukai yra nešvarūs ar sugadinti, degimo procesas sutrinka, sukeldamas dūmus.
• Variklyje susikaupusios nuosėdos: Jei varikliui jau daug metų ir „solidus“ kilometražas, greičiausiai variklio degimo kameroje susikaupė anglies nuosėdos.
• Turbokompresorius: Turbina padidina galią, nes į degimo kamerą patenka daugiau oro. Tačiau turbokompresoriui taip pat reikia daugiau degalų, ypač kai bandote įsibėgėti. Kartais dėl viso šio papildomo kuro akceleravimo metu išmetami dūmai. Serviso meistrai pastebi, kad dūmingumas ne retai būna padidėjęs dėl turbinos problemų.
• Dyzelinis kuras: Nors brangesnis, kokybiškas dyzelinas yra švaresnis ir kokybiškesnis, todėl ilgainiui tikrai atsiperka.
• Važiavimo įpročiai: Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais (pvz., kai automobilis daugiausia naudojamas mieste) ir (arba) važinėjimas mažais sūkiais.
• Variklio valdymo kompiuterio perprogramavimas: Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiama, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą.

Techninės apžiūros procedūros ir jų tikslas

Techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, tikrinama, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje, o ne tiksliai, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis. Tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą.

Matavimo kolboje, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos, yra šviesos šaltinis, o kitame gale - imtuvas. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę. Pati procedūra yra brangi ir labai ilga. Techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas - įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę.

Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė.

Jei automobilis neatitinka normų, gali prireikti atlikti šiuos patikrinimus:

1. Patikrinti oro filtrą. Jei jis labai užsiteršęs, būtina jį pakeisti.
2. Jei juodi dūmai atsiranda pakeitus paskirstymo diržą, veikiausiai reikėtų patikrinti ir sureguliuoti degalų įpurškimo kampą.
3. Nepamiršti patikrinti, ar nepažeistas katalizatorius (DPF filtras ir katalizatorius - skirtingi mazgai).

Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas.

Europos Sąjungoje atliekant techninę apžiūrą vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės visur tokie patys.

Europos Sąjungos standartai ir nauji matavimo metodai

Europos Sąjunga nuolat siekia mažinti automobilių taršą, diegiant naujus standartus ir matavimo metodus.

Euro 6 standartas ir kietųjų dalelių kiekio matavimas

Netolimoje ateityje Euro 6 taršos standarto lengviesiems dyzelinu varomiems automobiliams techninėje apžiūroje bus pradėtas matuoti kietųjų dalelių kiekis (PM - Particulate Matter). Naujasis PN (Particle Number) matavimas parodo, kiek kietųjų dalelių yra kubiniame centimetre išmetamųjų dujų.

Euro 5b standartas ir pereinamieji laikotarpiai

Euro 5b standartas (dar vadinamas Euro 5+; įsigaliojo 2011 m. rugsėjį naujiems modeliams, 2013 m. visiems parduodamiems) yra pereinamoji stadija tarp Euro 5 ir Euro 6, apibrėžiantis kietųjų dalelių skaičiaus (PN) limitą.

PN matavimo diegimas įvairiose šalyse

Nuo 2022-2025 m. Europos šalys palaipsniui diegia PN matavimus techninėse apžiūrose:

• Vokietija: nuo 2023 m.
• Nyderlandai: nuo 2022 m.
• Belgija: nuo 2022 m.
• Šveicarija: nuo 2023 m.
• Latvija: PN matavimus pradėjo nuo 2025 m. sausio 1 d., su 12 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu.

Kietųjų dalelių (PM) ir azoto oksidų (NOx) matavimo svarba

Kietųjų dalelių (PM) matavimas atliekamas specialiais prietaisais, nustatančiais dalelių koncentraciją išmetamosiose dujose. Azoto oksidų (NOx) matavimas taip pat yra svarbus, nes NOx yra vienas iš pagrindinių dyzelinių variklių teršalų. Dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtrai (DPF) yra labai veiksmingi mažinant kietųjų dalelių emisiją.

PN matavimo įranga ir procedūra

PN (particle number) matavimo įranga yra brangi (7000-12000+ EUR) ir veikia sudėtingu būdu. Matuojamas kietųjų dalelių skaičius (#/cm³) dyzelinio automobilio išmetamosiose dujose. Dujų paėmimas apima filtravimą ir praleidimą per kondensato surinkimo bloką, siekiant pašalinti drėgmę, SO₂ ir lakiuosius junginius.

Kietųjų dalelių kiekio matavimo kaina ir dūmingumo matavimo kaina

Kietųjų dalelių kiekio matavimo kaina svyruoja nuo 80 EUR, tuo tarpu dūmingumo matavimo kaina yra apie 20 EUR.

ES institucijų dokumentai ir rekomendacijos dėl PN matavimo

Europos Sąjungos institucijos aktyviai nagrinėja ir rekomenduoja PN matavimo diegimą techninėse apžiūrose.

Rekomendacijos ir teisės aktai

• Europos Komisija rekomenduoja diegti PN matavimą PTI dyzeliniams automobiliams, apibrėžia įrangos ir matavimo procedūrų reikalavimus bei siūlomą ribą 250 000 dal./cm³ (Euro 5b/Euro 6).
• Teisinis žingsnis - PN matavimą padaryti privalomą visose ES valstybėse po priėmimo (EP ir Taryba).
• JT/UNECE dokumentai, dažnai cituojami ES diskusijose, pateikia pagrįstas PTI ribas, pavyzdžiui, 250 000 dal./cm³ kaip praktiškai įgyvendinamą slenkstį, o 1 000 000 dal./cm³ - kaip „DPF pašalinimo gaudymo“ lygį senesniems parkams.

Dyzelinių automobilių paklausos tendencijos ir kainų pokyčiai

Nauji reikalavimai ir griežtesnės patikros turėjo įtakos dyzelinių automobilių rinkai.

Paklausos mažėjimas

Per metus portale autoplius.lt dyzelinių automobilių paieškų skaičius sumažėjo nuo 80 iki 76%, o benzininių padidėjo nuo 16 iki 19%. Tai rodo neigiamą įtaką dyzelinių transporto priemonių paklausai.

Kainų skirtumai ir atsipirkimo laikotarpis

Autoplius.lt duomenys rodo, kad dyzeliniai automobiliai yra nuo 16 iki 70% brangesni už benzininius. Tačiau, atsižvelgiant į degalų kainas ir vidutines sąnaudas, dyzelinio automobilio permoka gali atsipirkti nuvažiavus beveik 54 tūkst. kilometrų.

Vairuotojų nuomonės ir serviso meistrų įžvalgos

Naujoji tvarka sulaukė įvairių vertinimų iš vairuotojų ir servisų specialistų.

Vairuotojų požiūris

• Beveik trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad dėl patikros pakeitimų dyzeliniai automobiliai turėtų pigti iki 10%.
• 45% vairuotojų griežtesnę apžiūrą vertina neigiamai, nes reikės skirti papildomų lėšų.
• 16% respondentų naująją tvarką vertina teigiamai, nes dyzeliniai automobiliai mažiau terš orą.

Serviso meistrų pastebėjimai

Serviso meistrai pastebi, kad dalis vairuotojų kreipiasi dėl gedimų, lemiančių padidėjusį dūmingumą. Dažniausios problemos yra susijusios su EGR vožtuvais, turbinos gedimais, kuro įpurškimo sistema ar tiesiog užsiteršusiu oro filtru. Benzininiai automobiliai rečiau turi dūmingumo problemų, tačiau tada dažniausiai būna kaltas lambda zondas.

Kaip sumažinti dyzelinio automobilio dūmingumą?

Dyzelinių automobilių dūmingumo mažinimas nėra sudėtingas uždavinys, jei laiku imamasi tinkamų priemonių. Reguliari techninė apžiūra ir automobilių priežiūra ne tik sumažina dūmingumą, bet ir prailgina variklio tarnavimo laiką bei pagerina bendrai jo veikimą.

Būdai, kaip sumažinti dūmingumą

• Reguliari variklio patikra ir priežiūra: Užtikrinti jo optimalų veikimą ir sumažinti dūmingumą.
• Oro filtro keitimas: Oro filtro keitimas yra vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų užtikrinti tinkamą automobilio variklio funkcionavimą. Filtrai turėtų būti keičiami reguliariai, paprastai kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
• Purkštukų priežiūra: Purkštukai gali turėti ypatingą reikšmę kuro efektyvumui ir variklio veikimui. Jei pastebimas padidėjęs dūmingumas, gali būti verta profesionaliai patikrinti ir išplauti purkštukus.
• Degalų sistemos patikra: Degalų sistemos problemos, tokios kaip oro ar kuro padavimo sistemos nutekėjimai, gali būti dūmingumo priežastis.
• Kuro priedai: Rinkoje siūlomi įvairūs kuro priedai, kurie gali padėti išvalyti ir atnaujinti variklio sistemas, pašalinti anglies nuosėdas.
• Alyvos kokybė: Alyvos kokybė yra svarbi veiksnys, darantis įtaką variklio veikimui ir dūmingumui.
• Važiavimo įpročiai: Vairuojant trumpais atstumais ar lėtai, gali kauptis suodžiai išmetimo sistemoje, todėl naudinga keletą kartų per mėnesį važiuoti didesniu greičiu. Prieš pateikiant transporto priemonę TA, būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant optimaliomis sąlygomis (kai variklis yra įšilęs iki normalios darbinės temperatūros) aukštesniais - apie 3 tūkst. aps./min.
• Katalizatorių patikra ir prireikus jų keitimas.
• EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo patikra ir valymas.
• DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtro) valymas.
• Turbinos priežiūra: Reguliariai keiskite alyvą ir filtrus, naudokite tik kokybiškus tepalus. Po ilgos ar intensyvios važiavimo atkarpos negesinkite variklio iš karto - leiskite jam kelias minutes paduoti alyvą aušimui.

Turbinos priežiūra

Daugelis šiuolaikinių automobilių, ypač dyzelinių, turi turbokompresorius, kurie padidina variklio galią ir efektyvumą. Tačiau kaip ir bet kuris sudėtingas mechanizmas, turbina reikalauja tinkamos priežiūros ir laiku atliekamo aptarnavimo. Netinkamai eksploatuojama, turbina gali sugesti gerokai anksčiau nei pats variklis.

Vienas pagrindinių turbinos gedimų kaltininkų - alyvos trūkumas arba jos kokybės praradimas. Senas ar nefiltruotas tepalas gali turėti abrazyvinių dalelių, kurios gadina guolius ir veleną. Be to, jei alyvos padavimas į turbiną yra ribojamas užsikimšimų ar per mažos apimties, trūksta tinkamo tepimo. Kita problema - alyvos perkaitimas, kuris dažnai išprovokuojamas, kai variklis po intensyvaus važiavimo atvėsimas užtrunka nepakankamai.

Gedimo ženklai dažnai pasireiškia:

• Traukos sumažėjimu. Automobilis neįgauna galios, ypač akceleravimo metu.
• Jei išmetimo vamzdžiu sklinda mėlyni arba juodi dūmai, tai gali reikšti, kad turbina leidžia alyvą arba per daug turtingas kuro mišinys.
• Keisti garsai: švilpimas, kaukimas ar metalo tarškėjimas. Tai rodo turbinos mechaninio balanso praradimą arba vidinius pažeidimus.

Nors naujas turbokompresorius yra patikimas, jo kaina gali būti išties didelė. Alternatyva - turbinos restauravimas, kur keičiamos vidinės dalys (CHRA kasetė), atliekamas balansavimas ir kiti koregavimai.

Techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų kiekis

Aplinkosaugos reikalavimai kasmet griežtėja, o tai reiškia, kad senesni automobiliai turi vis mažiau šansų išlaikyti techninę apžiūrą be papildomo remonto. Tikrinant transporto priemonę, specialistai matuoja anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir azoto oksidų (NOx) kiekius. Jei šie teršalai viršija nustatytas normas, automobilio savininkas privalo pašalinti problemas ir pakartotinai atlikti patikrą.

Dauguma vairuotojų nekreipia dėmesio į smulkius variklio darbo sutrikimus, kol nepastebi akivaizdžių gedimo požymių. Lietuvoje automobilių vidutinis amžius siekia 16 metų, o tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių jau yra susidėvėjusios. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. automobilių neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto, o viena pagrindinių priežasčių - išmetamųjų dujų normų viršijimas.

Jei techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad jūsų transporto priemonė viršija leistinas išmetamųjų dujų normas, pirmiausia verta atlikti papildomą diagnostiką. Dažniausiai pasitaikančios problemos - sugedę deguonies jutikliai, užsikimšęs katalizatorius arba pažeista išmetimo sistema.

Prieš apžiūrą patariama „prapūsti“ išmetimo sistemą.

Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas:

• anglies monoksidą (CO);
• nesudegusius angliavandenilius (CH);
• azoto oksidus (NOx);
• kietąsias daleles.

„Transekstos“ duomenimis, praėjusiais metais dėl dūmingumo techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko įveikti kiek daugiau nei 6,5 proc. automobilių.

Gamintojų reitingas pagal dūmingumo problemas

„Transekstos“ duomenimis, dūmingumas kai kuriems dyzelinių automobilių modeliams yra išties opi problema, mat įveikti techninės apžiūros nepavyksta pirmu kartu, o kartais - ir antru kartu. Asociacija įvertino Lietuvoje populiariausios 5-12 metų amžiaus automobilių grupės rodiklius.

Automobiliai, kuriems dūmingumas - dažna problema

Sąrašo viršūnėje yra „Saab“ ženklas - šio gamintojo modelių pernai į techninės apžiūros (TA) stotis atkeliavo 764, iš kurių didžioji dalis, kiek daugiau nei 550, arba 72 proc., buvo varoma dyzelinu. Iš jų, skelbiama „Transekstos“ duomenyse, 14,5 proc. automobilių TA neįveikė dėl per didelio dūmingumo.

Antroje vietoje - „Suzuki“. Nors tik kas trečias šio ženklo automobilis buvo varomas dyzelinu, dėl per didelio dūmingumo patikros neįveikė 11,1 proc. visų automobilių, mat jų trūkumus TA kontrolieriai įvertino kaip didelius.

Trečioje vietoje - prancūziški „Citroen“. Iš viso per praėjusius metus TA buvo patikrinta 6936 modeliai, iš kurių 85 proc. buvo varomi dyzelinu. Iškeltos kartelės neįveikė net 10,8 proc. visų tikrintų modelių, mat jų dūmingumas buvo per didelis. Taip pat vienas iš dešimties dyzelinių 5-12 metų amžiaus „Alfa Romeo“, „Peugeot“, „Ford“ TA neįveikė dėl tos pačios priežasties - pernelyg didelio dūmingumo.

Automobiliai, kuriems dūmingumas - mažiausia problema

Sąraše tų, kuriems dūmingumas nėra problema, aukščiausioje vietoje puikuojasi „Porsche“ ženklas. Į techninę apžiūrą pernai atvažiavo 507 modeliai, iš kurių beveik 40 proc. buvo dyzeliniai. Tačiau kontrolieriai prie šio ženklo automobilių vairuotojų neturi dėl ko prikibti, mat tik 1,5 proc. visų dyzelinių „Porsche“ patikros neįveikė dėl dūmingumo.

Antroje vietoje - BMW, kurių į TA pernai užsuko daugiau nei 15,6 tūkst. Iš jų 83 proc. buvo varomi dyzelinu, tačiau TA dėl dūmingumo neįveikė tik labai nedidelė dalis, vos 2,3 proc. BMW modelių.

Trečioje vietoje - „Land Rover“: iš visų pernai patikrintų net 92,9 proc. buvo varomi dyzelinu. Tačiau tik 2,3 proc. modelių neįveikė patikros dėl per didelio dūmingumo.

Į TOP10 tų gamintojų sąrašą, kurių dyzeliniai modeliai tik retais atvejais aplinką teršia smarkiau nei nustatyta ir leidžiama, patenka ir „Honda“, „Jeep“, „Mercedes-Benz“, „Mini“, „Audi“, „Subaru“ bei „Volvo“. Visų šių gamintojų dyzelinu varomi ir TA neįveikę modeliai neviršija 4 proc. ribos.

tags: #leistinas #dizelinio #auto #leistinas #dumingumas