Pasaulio automobilių vairuotojai skirstomi į dvi grupes: vieni važinėja dešiniąja kelio puse, kiti - kairiąja. Pirmųjų yra beveik du kartus daugiau, tačiau vienos nuomonės, koks eismas - vadinamasis dešinysis ar kairysis - „teisingesnis“, lig šiol nėra. Kelių eismo organizavimo istorija apskritai, o pagrindinės juostos pasirinkimas iš dalies yra gana įdomus dalykas.
Eismo pusių istorinės prielaidos
Senovės ištakos
Iš tiesų iki šiol nėra vienos nuomonės, kodėl taip susiklostė, kad vienose šalyse važinėja dešiniąja kelio puse, o kitose - kairiąja. Archeologai, ištyrę visas įmanomas medžiagas ir liudijimus, sugebėjo įrodyti, kad, pavyzdžiui, senovės romėnų judėjimas vyko kairiąja puse. Jie nustatė, kad į senovinę akmenų skaldyklą vedusio kelio kairioji pusė buvo kur kas labiau duobėta negu dešinioji. 50 m. pr. Kr. nukaldintoje sidabrinėje monetoje vaizduojami du raiteliai, prasilenkiantys kairiąja kelio puse. Kalbant apie raitelius, tai logiška: laikantis kairiosios kelio pusės, dešiniąja ranka kur kas patogiau gintis ar pulti priešais atjojantį raitelį. Ši tradicija tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėje rankoje, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje. Viduramžių Anglijoje keliautojai laikėsi kairės, kad galėtų laisvai naudotis kardo ranka gynybai. Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams.
Pirmąjį Europoje užfiksuotą įstatymą dėl kelio dešinės pusės nustatė popiežius Bonifacas VIII 1300 m. Tarptautiniu mastu tokia taisyklė buvo įvesta Japonijoje.
Kairės pusės eismo įsitvirtinimas
Vėliau, kai ginkluotų keliautojų sumažėjo, daugelyje valstybių įsigalėjo judėjimas dešiniąja kelio puse. Pasirodė, kad taip yra patogiau fiziologijos požiūriu: prasilenkiant ekipažams siaurame kelyje, dažnai tekdavo nuvažiuoti į šalikelę, ir būdavo patogiau tai daryti į dešinę pusę, nes dauguma žmonių - dešiniarankiai. Ilgainiui eismas dešiniąja kelio puse tapo tradicija, vėliau virtusia norma. Tačiau 1756 m. Anglijoje buvo paskelbtas nurodymas Londono tiltu važiuoti kairiąja puse. Reglamento pažeidėjas turėjo mokėti baudą. Dar po 20 metų ši taisyklė ėmė galioti visuose Anglijos keliuose, įskaitant ir geležinkelius, jos ėmė laikytis ir tuo metu gausios britų imperijos kolonijos. 1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį. Šios padėties nepakeitė ir automobilių atsiradimas.
Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kaire kelio puse. Apie 35% pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kuriose eismas vyksta kairėje; apie 65% gyvena šalyse, kuriose eismas vyksta dešinėje. Dauguma kairės pusės vairavimo šalių buvo paveiktos Britų imperijos (pvz., JK, Australija, Indija, Japonija, Pietų Afrika). Su eismu kairiąja puse dažniausiai susiduriama atostogaujant užsienyje arba vykstant į darbą Jungtinėje Karalystėje.
Dešinės pusės eismo įsigalėjimas
Visgi Prancūzijoje tuo metu jau prasidėjo pokyčiai. Prancūzai buvo linkę važinėti dešine kelio puse. Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles - dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešine kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Napoleonas Bonapartas buvo prisiekęs dešinės eismo pusės gerbėjas. Leidinio „Time“ duomenimis, sklido gandai, kad iki Prancūzijos revoliucijos turtingi aristokratai laikėsi kairės kelio pusės, o valstiečius vertė keliauti dešine puse. Suirutės metu, siekdami susilieti su minia, turtingieji taip pat perėjo į dešinę pusę. Napoleonas šią dešinės pusės tradiciją atnešė į Rusiją, Šveicariją ir Vokietiją. Napoleonas savo užkariavimais išplėtė judėjimą į dešinę. Šiuolaikiniai prancūzai važinėja dešine kelio puse.
Jungtinėse Valstijose vienu metu buvo važinėjama kaire kelio puse. Ankstyvuoju kolonizavimo laikotarpiu iš Anglijos atvykę naujakuriai naujoje šalyje pritaikė keliavimo metodus, kurie galiojo gimtojoje Anglijoje. Tačiau viskas pasikeitė aštuoniolikto amžiaus pabaigoje, kai vadeliotojo pasostė vežimuose buvo perkelta į kairę pusę, o eismo kryptis - į dešinę pusę. JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešine, dominuojančia, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Taigi įsitvirtino eismas dešine kelio puse. Dešinės pusės eismą JAV įtvirtino Henry Fordas, kuris pradėjo masiškai gaminti automobilius su vairu, įtaisytu kairėje pusėje. Vairuotojas sėdėjo kairėje pusėje, o keleivis dešinėje, tad automobiliai buvo pritaikyti važinėti dešine kelio puse.
Vairo padėtis automobiliuose
Kairiavairiai ir dešiniavairiai automobiliai
Vairo padėtis automobilyje priklauso nuo eismo krypties. Šalyse, kuriose eismas vyksta dešine kelio puse, automobilių vairai įprastai yra kairėje. Šalyse, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse, ant kelio galima pamatyti pėstiesiems skirtų įspėjimų, į kurią pusę reikėtų pažiūrėti prieš einant per gatvę.
Pirmųjų automobilių vairas nė kiek nepriminė šiuolaikinio. Tai buvo ne ratas, o automobilio centre įtaisyta svirtis, panašesnė į laivo šturvalą. Dauguma vairuotojų buvo, žinoma, dešiniarankiai, tad jie sėsdavosi kairėje automobilio pusėje, kad svirtis būtų iš dešinės ir ją būtų patogiau valdyti dešine ranka. Vėliau, kai XIX a. pabaigoje atsirado apskritas vairas, užvirė ginčai, kurioje automobilio pusėje jį įtaisyti. Iš pradžių vairus montavo arčiau kelkraščio (t. y. dešinėje pusėje), kad būtų patogiau išlipti. Kai automobilių keliuose padaugėjo ir jie ėmė lenkti vienas kitą, vairus gamintojai pradėjo montuoti kairėje pusėje, kad vairuotojai geriau matytų atvažiuojančiuosius priešais. Pirmasis serijinis automobilis su vadinamuoju kairiniu vairu ir šiuolaikiška vairuotojo vieta buvo garsusis 1908 m. „Ford T“ modelis.
Japoniški automobiliai ir vairo padėtis
Japonija yra vienintelė didelė šalis už buvusios Britų imperijos ribų, kurioje važiuojama kairėje, dėl ankstyvos Britų įtakos jos geležinkeliams. BBC duomenimis, britai vėliau nutiesė Japonijoje geležinkelių tinklą, pritaikytą eismui kaire puse, tad ši praktika dar labiau įsitvirtino. 1945 metais šalyje pasirodę amerikiečiai Okinavos prefektūroje pakeitė eismo kryptį į dešinę. Į kairę pusę Japonija sugrįžo po kelių dešimtmečių - 1978 metais. Šiandien japonai važinėja kaire kelio puse.
Viena iš teorijų, kodėl Japonijoje eismas vyksta kaire kelio puse, siejama su samurajų kultūra. Pasak jos, samurajai nešiodavo kardus prie kairiojo šono, todėl buvo patogiau judėti kaire kelio puse, kad išvengtų smūgio į priešininko ginklą. Taip pat teigiama, kad samurajai sveikindavosi paduodami kairę ranką, o tai simbolizavo pasitikėjimą ir draugiškumą. Britų teigimu, važiuodamas kairiąja puse vairuotojas geriau mato, kas vyksta kelyje.
Išimtys ir ypatumai
Išimčių pasitaikydavo ir iki šiol pasitaiko netgi ten, kur važinėjama dešiniąja kelio puse. Pavyzdžiui, vairai dešinėje pusėje yra įtaisyti kai kuriuose Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pašto automobiliuose - paštininkas gali įmesti korespondenciją į pašto dėžutę neišlipdamas iš mašinos.
Džiugina viena: kad ir kurioje automobilio pusėje būtų vairas, pedalų išdėstymas dėl to nesikeičia. Visose šalyse galioja ABC (angl. accelerator, brake, clutch) taisyklė - akceleratorius, stabdys ir sankaba yra išdėstyti iš dešinės į kairę.
Pasaulio eismo kryptys šiandien
Šalys su kairės pusės eismu
Šiandien eismas kairiąja kelio puse vyksta daugelyje šalių: Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, Tailande, Singapūre, Australijoje, Indijoje, Jamaikoje, Kipre ir Maltoje. Apie 76 šalys ir teritorijos važiuoja kairėje kelio pusėje. Dauguma kairės pusės vairavimo šalių buvo paveiktos Britų imperijos (pvz., JK, Australija, Indija, Japonija, Pietų Afrika). Tarp jų - Didžioji Britanija, Japonija, Indija, Australija, Tailanas, Singapūras ir kt. Didžioji dalis šių šalių yra buvusios britų kolonijos arba palaikiusios glaudžius ryšius su Jungtine Karalyste.
Šalyse, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse, ant kelio galima pamatyti pėstiesiems skirtų įspėjimų, į kurią pusę reikėtų pažiūrėti prieš einant per gatvę.
Šalys su dešinės pusės eismu
Apie 163 šalys ir teritorijos važiuoja dešinėje kelio pusėje. Kontinentinė Europa, Amerikos, dauguma Azijos ir Afrikos šalių važiuoja dešinėje. Šiais laikais apie 75 proc. visų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse. Didžioji pasaulio dalis važinėja dešine kelio puse, kaip ir Lietuva.
Eismo krypties keitimas
Neretais atvejais nutinka taip, kad kirtus valstybės sieną tenka persirikiuoti į kitą kelio pusę. Pavyzdžiui, eismas tarp „kairinio“ Tailando ir „dešininio“ Laoso reguliuojamas specialiais šviečiančiais ženklais, tarp Kinijos ir Makao regiono pakeičiamas specialioje daugiaaukštėje sankryžoje.
Švedai iki pat 1967-ųjų važinėjo kairiąja kelio puse. Dėl vadinamojo dešininio eismo buvo surengtas referendumas, bet net 83 proc. piliečių buvo prieš - niekas nieko nenorėjo keisti. Vis dėlto po kelerių metų parlamentas, jau nebeklausdamas gyventojų nuomonės, tiesiog priėmė sprendimą. Įvykis buvo beprecedentis: 1967 m. rugsėjo 5 d. 4 val. 50 min. visi automobiliai privalėjo sustoti ir atsargiai pervažiuoti į kitą kelio pusę, o po 10 min., lygiai 5 val., - tęsti judėjimą.
Kaip pakeisti šalies eismą iš kairės pusės į dešinės pusės eismą
Panašių pokyčių būta ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Korėjoje dešiniąja kelio puse imta važinėti 1946 m., kai tik baigėsi japonų okupacija.
Didžiąją dalį Samoa automobilių parko sudarė seni dešiniavairiai automobiliai, tad vyriausybė tiesiog kartą nusprendė, kad važiuoti reikia kairiąja kelio puse. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis - norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Kai 2009 metais Samoa perėjo prie vairavimo kaire kelio puse, šalyje buvo paskelbti du laisvadieniai, kad gyventojai galėtų prisitaikyti prie šio pokyčio, pranešė „New York Times“.
Vairavimo teisėtumas ir adaptacija
Teisinės nuostatos
Kelių eismo konvencijoje dar 1968 m. buvo nustatyta, kad važinėjimas automobiliais su vairu priešingoje pusėje, nei įprasta šalyje, dauguma atvejų įstatymams neprieštarauja. Beje, ne visos valstybės šį dokumentą pasirašė. Pavyzdžiui, Australijoje ir Čilėje automobiliai su „neteisingu“ vairu yra draudžiami ir negali įvažiuoti į šalį. Išimtis daroma nebent antikvariniams automobiliams. Kambodžoje dešiniavairės transporto priemonės 2000 m. pradžioje buvo paprasčiausiai uždraustos, nors tuo metu jos sudarė didžiąją dalį vietinio automobilių parko.
Kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, įregistruoti automobilį su vairu dešinėje pusėje bus nelengva.
Adapcija prie priešingo eismo
Nemokėdami greitai adaptuotis prie eismo pokyčių tautiečiai patiria stresą, kuris lemia pavojingas situacijas, kartais pasibaigiančias ypač skaudžiomis avarijomis. Bendrovės „Ergo“ duomenys rodo, kad kasmet minėtose šalyse, kur eismas vyksta priešinga kryptimi, fiksuojama daugiau nei šimtas incidentų, susijusių su lietuvių vairuojamomis transporto priemonėmis. Draudimo bendrovės transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, didžioji dauguma tautiečių avarijų kairėje eismo pusėje įvyksta dėl tos pačios priežasties - žmonės prie vairo elgiasi taip, lyg keliautų po Lietuvą ar kitas valstybes, kur eismas vyksta pagal jiems įprastą principą.
„Didžioji Britanija bei Airija, o paskutiniu metu Malta ir Kipras - lietuvių ypač mėgstamos valstybės, kuriose tautiečiai neretai keliauja automobiliais. Deja, jie kartais pervertina savo jėgas ir prisitaikyti prie eismo pokyčių sugeba ne iš karto. Beveik kiekvieną savaitę gauname pranešimų apie lietuvių avarijas Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje ir ši tendencija išlieka jau ne vienerius metus“, - pasakoja R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas priduria, kad eismas priešinga kryptimi iššūkiu tampa ne tik lietuviams - kitų valstybių vairuotojai, patekę į tokias situacijas, taip pat patiria stresą. Beje, tai galioja ir britams, kuriems tenka iššūkis vairuoti Lietuvos keliuose.
Patarimai keliaujantiems į kairės pusės eismo šalis
R. Bieliausko įsitikinimu, per daug bijoti priešinga puse vykstančio eismo nereikėtų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą niuansų.
- Neskubėti: „Pati svarbiausia taisyklė, kuria reikia vadovautis, yra niekada niekur neskubėti. Tik gerai apgalvojus visus savo sprendimus ir netgi juos numačius į priekį, galima gerokai sumažinti neprognozuojamų ir ne pačių maloniausių incidentų tikimybę.“
- Stebėti kitus vairuotojus: „Nežinant, kaip teisingai manevruoti ar pakliuvus į keblią padėtį eisme, į pagalbą galima pasitelkti kitus vairuotojus, pavyzdžiui, važiuoti paskui juos ir protingai atkartoti jų atliekamą manevrą.“
- Suprasti eismo principus: Bene daugiausiai problemų, pasak draudimo eksperto, kelia įprastos ir žiedinės sankryžos, taip pat - kelių sankirtos. Problemų gali kilti ir lygiareikšmėse sankryžose, todėl prieš tai derėtų atlikti namų darbus.
- Nebūti aklam: „Negalima aklai vadovautis principu, kad viskas tose šalyse, kur eismas vyksta kairiąja puse, yra priešingai nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje taip pat galioja dešinės rankos taisyklė. Tad prieš kelionę vertėtų pasidomėti konkrečios valstybės eismo taisyklėmis.“
- Stebėti veidrodėlius: Ekspertas pabrėžia, kad šalyse, kur eismas vyksta kita kelio puse, derėtų laikytis kuo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir nepamiršti nuolat stebėti dešinį transporto priemonės veidrodėlį, jei važiuojama kairiausia eismo juosta.
tags: #kurioje #puseje #vairas #japoniskuose #automobiliuose