Transporto priemonių pirmumas eismo taisyklėse

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyvių elgesys keliuose grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti šias taisykles, jų laikytis ir paklusti teisėtiems pareigūnų bei reguliuotojų reikalavimams.

Bendrosios nuostatos ir sąvokos

Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę prieš šviesoforo signalus, kelio ženklus ir kelio ženklinimą, taip pat KET reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos, susijusios su pirmumu:

• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Pagrindinis kelias - tai kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu. Taip pat kelias yra pagrindinis kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu. Kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) yra pagrindinis kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Svarbu atminti, kad pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
• Reguliuojama sankryža - sankryža, kurioje eismą reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.

Pirmumas skirtingose situacijose

Specialiosios transporto priemonės

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei jų lydimoms transporto priemonėms. Avarinis koridorius sudaromas taip:

• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies krašto ir sustoti. Kitose eismo juostose, esančiose dešiniau, vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti.
• Kelyje su skiriamąja juosta šiuos reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

Eismo dalyviai taip pat privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.

Pėsčiųjų perėjos

Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Sankryžos

Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų, nes tai sukeltų eismo spūstis.

Lygiareikšmės sankryžos ir dešiniosios pusės taisyklė

Nereguliuojamoje lygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda, taikoma dešiniosios pusės taisyklė. Tai reiškia, kad kelią turi duoti tas, kas turi kliūtį iš dešinės pusės. Svarbu prisiminti, kad kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą - įtakos turi tik danga.

Dešiniosios pusės taisyklė taikoma ir stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse ir sodų bendrijose, kur keliai nepažymėti pirmumo ženklais. Dažnai žmonės klaidingai vadovaujasi „važiavimo tiesiai“ taisykle arba mano, kad platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, tačiau tai nėra tiesa - tokie keliai yra lygiareikšmiai.

Nelygiareikšmės sankryžos

Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Reguliuojamos sankryžos

Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų, todėl reikia būti budriems.

Žiedinės sankryžos

Žiedine sankryža laikoma tik ta, prie kurios įvažiavimo yra kelio ženklas „Žiedinė sankryža“ (KET 111) arba „Eismas ratu“ (KET 410). Esame įpratę, kad kelias žiedinėje sankryžoje yra pagrindinis, todėl įvažiuodami į žiedą turime praleisti visas juo važiuojančias transporto priemones. Kitu atveju vadovaujamasi dešinės pusės taisykle. Įvažiuoti į sankryžą reikia ta eismo juosta, iš kurios galite pasirinkti reikiamą išvažiavimą. Tai paprastai nurodoma prieš žiedinę sankryžą nurodytame kelio ženkle. Jei prieš žiedinę sankryžą nėra pirmumo ženklų, įvažiuodami į ją turite pirmenybę (nes ja važiuojančioms transporto priemonėms esate kliūtis iš dešinės).

Persirikiavimas

Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Aptarnaujantis transportas

Aptarnaujantysis transportas - tai transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius. Į šią kategoriją taip pat įeina taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti nurodytu adresu. Šios transporto priemonės turi tam tikrų išimčių iš bendrųjų eismo taisyklių, tačiau vis tiek privalo užtikrinti eismo saugumą.

Kiti atvejai

• Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
• Neįgaliųjų vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra.
• Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
• Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Sustojimas ir stovėjimas

Sustoti ir stovėti draudžiama daugelyje vietų, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir pralaidumą. Štai keletas svarbiausių apribojimų:

• Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
• Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
• Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais (išskyrus atvejus, kai leidžia ženklai), taip pat tuneliuose.
• Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
• Ant vejos, šaligatvio (išskyrus leidimus arba renginių metu), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose tam neskirtose teritorijose.
• Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
• Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto yra mažesnis kaip 3 m atstumas.
• Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (išskyrus, kai leidžia ženklai).
• Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
• Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
• Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
• Kelių ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Vairuotojų atsakomybė ir saugus vairavimas

Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Kelių eismo taisykles daugelis vairuotojų išmoksta prieš teorijos egzaminą ir retas kuris tas žinias vėliau atnaujina. O tai daryti reikėtų, nes taisyklės kinta, o kai kurios - ir pasimiršta. Atnaujintos žinios padeda išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti saugesnį eismą visiems dalyviams.

tags: #kuri #transporto #priemone #turi #pirmuma