Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ginčai dėl tarnybinių automobilių ir sporto finansavimo reformos

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio dėl savo išlaidų, ypač susijusių su tarnybiniais automobiliais. Šmeižto lavina KKSD ir jo vadovo atžvilgiu įgavo naują pagreitį, kai „Lietuvos ryto“ televizijoje ir portale lrytas.lt buvo paskelbta informacija, kad departamentas neva pardavė jaunai šeimai sugedusį automobilį, kurio remontas pareikalaus didelių išlaidų. KKSD išplatintame pranešime teigiama, kad tai yra iškraipyti faktai, nes departamentas jokio automobilio nepardavinėjo ir informacijos apie automobilio būklę skelbimuose nepateikinėjo.

LTOK automobilio istorija ir grąžinimas

KKSD nurodė, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) automobiliu naudojosi nuo 2005 metų. Tačiau 2017 metais LTOK paprašius, automobilis buvo grąžintas. Grąžinamo automobilio būklė atitiko normalų nusidėvėjimą, o jo rida siekė apie 300 000 kilometrų. Jau 2015 metais KKSD buvo įsivertinęs, kad automobilį išlaikyti netikslinga dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ir dažnų gedimų. Tačiau 2015 metais sutikimo išsinuomoti naujesnį automobilį KKSD negavo, todėl nuo 2015 iki 2017 metų vienintelį turimą automobilį teko ne kartą tvarkyti.

Apie prastą automobilio būklę ir dideles išlaikymo išlaidas KKSD informaciją teikė viešai 2015 ir 2017 metais. Keistai atrodo LTOK sprendimas skelbime, neįvertinus realios automobilio būklės, nurodyti, kad automobilis buvo geros būklės. Praėjusių metų pabaigoje Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) po ilgai užtrukusių prašymų grąžino BMW Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK). Jį atvairavęs departamento atstovas patikino, kad transporto priemonė tvarkinga. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė patvirtino, kad automobilis tapo galvos skausmu, nes sąžiningas pirkėjas, jį įsigijęs, negali juo naudotis. LTOK palaiko ryšius su pirkėju ir stengiasi padėti.

Nuo 1996-ųjų vykdytos bendros KKSD ir LTOK programos, pagal kurias buvo rengiami sportininkai. Vykstant žiemos ir vasaros olimpinėms žaidynėms, būdavo dvi programos. Jų pagrindu buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią departamentui suteiktas automobilis. Nuo 2016 metų turėjo startuoti programa „Tokijas“, bet KKSD atsisakė su LTOK ją vykdyti. Todėl panaudos sutartis turėjo pasibaigti ir buvo paprašyta automobilį grąžinti, bet departamentas delsė. LTOK buvo apkaltinti neteisingos informacijos skleidimu, nors tik paprašė grąžinti automobilį. Departamento antikorupcijos programoje parašyta, kad tokia praktika ydinga, todėl LTOK tikėjosi, kad departamentas, pasirašęs sau antikorupcijos programą, jos ir laikysis.

Taip pat teigiama, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje pakartojama tikrovės neatitinkanti informacija, kad LTOK dar 2016 metais pareikalavo KKSD sugrąžinti automobilį, tačiau šis, neva, delsė tai padaryti. KKSD jau du kartus kreipėsi į LTOK su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau pastarajam ignoruojant prašymus ir toliau klaidinant visuomenę, savo pažeistą teisę nebelieka nieko kito kaip ginti teismine tvarka.

Ginčai dėl tarnybinio automobilio nuomos ir išlaidų

KKSD diskreditavimas nesibaigė vien LTOK automobiliu. Siekiant iššaukti kuo didesnį visuomenės pasipiktinimą šia valstybės įstaiga ir jos vadovu, straipsnyje ir vaizdo reportaže sąmoningai klaidingai teigiama, kad KKSD siekia išsinuomoti „limuziną“, „prašmatnų“ ir „prabangų“ automobilį, taip suformuojant nuomonę, kad įstaigos vadovas neva švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Toks automobilių apibūdinimas visuomenėje taikomas apibūdinant prestižinio sektoriaus automobilius, tokius kaip BMW, Audi, Mercedes-Benz, Lexus ar panašiai.

Tuo tarpu, pagal paskelbto konkurso sąlygas paminėti automobiliai net negalėjo būti siūlomi, kadangi nuomos konkursas paskelbtas masinio sektoriaus DE1 klasės automobiliui, pvz., „Volkswagen Passat“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie 2015-2016 metais planuotus viešuosius pirkimus „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės pateikta tendencingai, nors visi paaiškinimai šios žiniasklaidos grupės žurnalistui Modestui Krukauskui jau buvo pateikti raštu 2017 m. sausio 25 d.

KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius teigia, kad „Lietuvos ryto“ dienraščio ir portalo lrytas.lt pagrindiniame puslapyje publikuotus straipsnius vertina kaip tolesnį tendencingą puolimą savo asmeniškai ir institucijos atžvilgiu dėl KKSD įvykdytos sporto finansavimo reformos. Anot jo, tam tikra, permainomis sporte nesuinteresuota asmenų grupė bet kokiomis priemonėmis, tame tarpe ir pasitelkdama savo rėmėjus visuomenės nuomonės formuotojus, manipuliuodama sportininkais ar rašydama skundus Specialiųjų tyrimų tarnybai, mėgina įkalti pleištą tarp KKSD ir sporto bendruomenės bei kitų valstybės institucijų ir taip išlaikyti savo įtaką, apribojant federacijų galimybę plėstis ir veikti savarankiškai.

KKSD jau 2015 metais siekė išsinuomoti tarnybinį automobilį, tačiau negavus pritarimo tokio pirkimo atlikimui, teko ir toliau naudotis iš LTOK panaudos pagrindais gautu 2005 metų automobiliu, kurio išlaikymas ir remontas reikalaudavo daug valstybės biudžeto lėšų, nors šiuo automobiliu ir rūpinosi vienas iš geriausių specializuotų BMW automobilių servisų. Šiemet, pagaliau gavus Vyriausybės leidimą, vienintelė nuo 2017 m. spalio 24 d. be tarnybinio automobilio buvusi Vyriausybės įstaiga KKSD atliko viešąjį mažos vertės tarnybinio lengvojo automobilio nuomos paslaugų pirkimą.

Buvo gauti dviejų dalyvių pasiūlymai, iš kurių vienas atmestas dėl per didelės kainos. Siekiant taupyti išlaidas tarnybinio automobilio išlaikymui, KKSD pasirinko ne tarnybinio automobilio įsigijimo, o jo nuomos alternatyvą, kuri leidžia už nuomos kainą gauti ne tik teisę naudotis išsinuomotu automobiliu, bet ir jo priežiūrą ir aptarnavimą. Tai leido KKSD atsisakyti vairuotojo pareigybės, kuri iš esmės būtina, įsigijus savo transporto priemonę, kas irgi prisidėjo ne tik prie išlaidų automobilio priežiūrai sumažinimo, bet ir leido sumažinti bendrąsias funkcijas vykdančių pareigybių skaičių. Pagal su tarnybinio automobilio nuomotoju greitu metu planuojamą sudaryti sutartį Volkswagen Passat (pagaminto 2016 metais) nuoma KKSD kainuos 695 Eur per mėnesį.

Į šią kainą įtraukta automobilio garantinė ir einamoji techninė priežiūra, žieminių ir vasarinių padangų su ratlankiais komplektai, sezoninis jų permontavimas ir balansavimas, privalomų draudimų, KASKO draudimo bei atsiradusių draudiminių įvykių tvarkymas ir administravimas, techninė pagalba kelyje, pakaitinis analogiškos klasės automobilis gedimų ar avarijos atveju.

Dėl KKSD vadovo išlaidų ir sporto reformos

Nors departamento vadovas E. Urbanavičius siekia užtikrinti skaidrumą ir sporto reformą, jo paties veiksmai kelia klausimų dėl išteklių panaudojimo. Tūkstantinės sumos buvo švaistomos automobiliui, kuriuo dažnai važinėjo departamento vadovas E. Urbanavičius, o jį vežiodavo vairuotojas arba teisininkas. Būtent E. Urbanavičius, prisidengęs sporto reformos ir skaidrumo šūkiais, šių metų pradžioje sudavė rimtą finansinį smūgį garsiems atletams, jų treneriams ir medikams. Tuo metu, kai sportininkai ir treneriai suka galvą, iš kur gauti daugiau pinigų pasiruošti varžyboms, E. Urbanavičius siekia sau išsirūpinti kitą prašmatnų automobilį. Šildomos sėdynės, tamsinti galiniai ir šoniniai stiklai, 2016-ųjų ar vėlesnių metų gamybos - būtent tokio tarnybinio automobilio įsigeidė sporto veikėjas, kurio mėnesio atlyginimas yra apie 2200 eurų.

„Viešasis pirkimas yra paskelbtas, numatoma nuomotis DE1 „Vidutiniai ir dideli automobiliai“ klasifikacijos automobilį. Nuomotą automobilį vairuos tas, kas juo naudosis darbo funkcijoms vykdyti. Vairuotojo etato šiuo metu departamente nėra“, - paaiškino E. Urbanavičius. Prašydamas Vyriausybės leisti nuomotis tarnybinį automobilį už 700 eurų per mėnesį departamento vadovas nurodė, kad bendra išlaidų suma per metus siektų apie 12,1 tūkst. eurų. Į šią kainą įskaičiuota 500 eurų plovimui, 3 tūkst. eurų degalams, apie 200 eurų parkavimui. Tai neva ekonomiškiau, nei įsigyti mašiną nuosavybės teise.

Departamento vadovas kaip pavyzdį, kiek daug kainuotų nuosavo automobilio išlaikymas, nurodė 2016-aisiais minėtam BMW neva išleistus 26,1 tūkst. eurų. Pasirodo, į šią sumą jis įskaičiavo ir vairuotojo atlyginimą, nors tai jau yra išlaidos, susijusios ne su automobilio išlaikymu, o su darbo užmokesčio fondu. Paklaustas, kiek vairuotojo pareigybei 2016 metais buvo skirta valdiškų pinigų, E. Urbanavičius neatskleidė: „Atkreipiame dėmesį, kad konkretizuoti darbo užmokesčio vairuotojui sumos be šio asmens sutikimo negalime.“ „Lietuvos ryto“ žiniomis, vairuotojo pareigybei buvo skirta apie 600-800 eurų per mėnesį. Tad atmetus šiuos pinigus lieka jau ne tokia įspūdinga suma. Kyla klausimas, ar veikėjas, sukėlęs skandalą sporto pasaulyje, nurodė dideles išlaidas siekdamas apdumti Vyriausybės kanceliariją, kad ji leistų nuomotis ne kuklesnį, o apynaujį prašmatnų automobilį.

Kitos viešųjų pirkimų išlaidos

Korupcijos prevencijos vėliavą iškėlęs bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) tinklalapį internete STT ženklu papuošęs E. Urbanavičius šių metų sausio 9 d. sulaukė vidaus reikalų ministro E. Misiūno padėkos. Ministras, matyt, nepasidomėjo nei tarnybinio automobilio remonto, nei kitomis išlaidomis, kurios stebina.

• 2015 m. departamentas vien raštinės reikmenims ir buities prekėms pirkti pasirašė sutartį, kurios vertė - iki 58 tūkst. eurų be PVM.
• Tų metų viešųjų pirkimų plane - ir 10 tūkst. eurų tualetiniam popieriui bei popieriniams rankšluosčiams.
• 2015 m. lapkritį pasirašyta sutartis su bendrove „Sporto industrija“ viešųjų ryšių bei reklamos paslaugoms už 13,3 tūkst. eurų. Apklausa esą vyko raštu. Vieši duomenys skelbia, kad ši bendrovė turi vos 1 darbuotoją, o ją įsteigė tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas spaudai G. Dulskas. 2015 m. bendrovės pajamos - 13,7 tūkst. eurų - beveik tiek, kiek atseikėjo KKSD.
• 2016 m. departamentas užsigeidė segtuvėlių su KKSD logotipu už 2,5 tūkst. ir 370 eurų.
• 2017 m. planuota atlikti tokių viešųjų pirkimų:
  • tualeto reikmenų ir gaiviklių už 8 tūkst. eurų;
  • floristo paslaugų - už 15 tūkst. eurų;
  • automobilių dalių - už 14,5 tūkst. eurų;
  • restoranų ir maisto tiekimo paslaugų - už 10 tūkst. eurų.

Sporto bendruomenės reakcija į finansavimo reformas

Daliai strateginių sporto šakų šiemet buvo gerokai sumažintas valstybės finansavimas, o kitoms - mįslingai padidintas. Pavyzdžiui, Šaškių federacijai, kuri gavo gerokai daugiau valdiškų lėšų nei pernai, anksčiau vadovavo valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis. Nemenką puokštę medalių Lietuvai pelnę atletai pasijuto apgauti, o bedarbiais tapę treneriai ir sporto medikai - nereikalingi. Bet E. Urbanavičiaus, atrodo, nejaudina juos užgriuvę rūpesčiai.

Kai neseniai parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius paklausė, kokie sporto medikai dirbs su neįgaliaisiais, E. Urbanavičius atrėžė, kad tai pačių neįgaliųjų problema. „Jis griauna sportą. Kam to reikia? Mes neįstengsime pasiruošti olimpiadai“, - teigė M. Bilius, kurį šokiravo valdininko atsakymas. E. Urbanavičiaus užmojai pribloškė ir dviračių treko princesės Simonos Krupeckaitės trenerį Dmitrijų Leopoldą: „Iš Lietuvos bėgs ne tik treneriai, bet ir sportininkai, nes nebus pakankamai pinigų vykti į treniruočių stovyklas, varžybas. Tokia sistema, kokia kuriama, yra tik Rusijoje.“

Pasiūlymas patiems ieškotis rėmėjų sportininkams nuskambėjo kaip pasityčiojimas. Pavyzdžiui, irkluotojai svarstė, kur jie kabintų rėmėjų reklamą - gal ežere ant meldų? „Nerimas ir nežinomybė dėl ateities. Su mumis niekas nesitarė ir niekas nepaaiškino, kodėl sumažėjo pinigų. Juk mūsų rezultatai nėra prasti“, - stebėjosi irkluotojas Saulius Ritteris, iš 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių parvežęs gimtinei sidabro medalį. Karčių žodžių negailėjo ir šiuolaikinės penkiakovės olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: „Juk mes vežame Lietuvai medalius, o likome nuskriausti!“

Kiti BMW incidentai ir susitikimai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad ministerijos nuomos pagrindais naudotas BMW automobilis grąžinamas UAB „Vilniaus autoūkis“. Be atsisakomo BMW, ministerija turi tris VW PASSAT automobilius, kuriais naudojasi ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Ministerijai per metus išlaikyti autoūkį vidutiniškai kainuodavo apie 27 tūkst. Eur. Konkrečiai BMW automobilio išlaikymas kasmet pareikalaudavo daugiau nei 14 tūkst. Eur. Ministerija skatina savo darbuotojus rinktis viešąjį transportą arba naudotis ekologiškesnėmis transporto priemonėmis.

Lietuvos policija visuomenei pristatė naujai įsigytus tarnybinius automobilius, kurie bus naudojami ir liepos 11-12 d. Lietuvoje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime. Lietuvos kelių policijos tarnyba įsigijo 12 transporto priemonių „BMW 530d xDrive“ už 666,6 tūkst. eurų su PVM. Šios transporto priemonės bus naudojamos vadovybės, oficialių Lietuvos Respublikos svečių, oficialių delegacijų lydėjimui, kasdieninei Lietuvos Respublikos Prezidento palydai, stambių krovinių palydai, eismo priežiūrai ir viešosios tvarkos palaikymui Lietuvos keliuose, masinių renginių metu. Automobiliai dyzelinu varomi (vidutinės degalų sąnaudos 100 km - 5,50 L), santūrios išvaizdos, patvarūs ir lengvai valdomi. Didžiausias automobilio pasiekiamas greitis - 250 km/h, variklio galia - 210 kW/286 AG, darbinis tūris - 2 993 cm3.

Vasario 27-ąją į Klaipėdos policiją kreipėsi vyras, pranešęs apie vagystę iš BMW automobilio Taikos prospekte. Iš jo pavogtas vairas ir prietaisų skydelis. Tame pačiame prospekte nukentėjo ir dar vienas BMW automobilis - pavogtas skydelis, veidrodėlių stikliukai, multimedijos valdiklis ir kiti daiktai. Tą pačią dieną pareigūnai sulaukė dar vieno pranešimo - Lūžų gatvėje iš BMW automobilio dingo vairas. Vagys sukosi ir Debreceno gatvėje. Taip pat pranešama apie incidentą Vilniuje, kur nuo „Litexpo“ į Lazdynus važiavęs automobilis, atsitrenkęs į bordiūrą, apvirto. Kol kas žuvusiųjų nėra, tik du sužeisti: vyras ir moteris. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Lietuvos BMW klubas jau penktąjį kartą surengs klasikinių BMW automobilių savininkų susitikimą. Atsižvelgiant į miestelio teikiamus privalumus, Lietuvos BMW klubas jau liepos 1-3 dienomis surengs visą savaitgalį truksiantį susitikimą, kuriame laukiami visi klasikinių BMW automobilių savininkai. Renginio teritorijoje įsikursiantį palapinių miestelį sups ne tik išvaizdūs BMW automobiliai. Vasaros susitikimo organizatoriai siekia užtikrinti, jog kiekvieno automobilisto šeima ar antroji pusė galėtų trumpam atsitraukti nuo pokalbių apie automobilius, pasiūlys pasinaudoti vandens dviračiais, lauko sporto rungčių inventoriais ir kitomis pramogomis, esančiomis stovyklavietės teritorijoje.

Norintys stovyklavietę pasiekti su Lietuvos BMW klubo nariais, gali prisijungti prie jungtinės kelionės Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jungtinės kelionės tvarkaraštis yra toks:

tags: #kuno #kulturos #departamentas #automobilius #bmw #televizija