Krovinių pervežimas Lietuvoje yra svarbus ekonomikos variklis, kuris ne tik užtikrina prekių judėjimą, bet ir skatina verslo plėtrą bei tarptautinę prekybą. Kartu su keleiviniu transportu jis sudaro esminę šalies susisiekimo sistemos dalį.
Logistikos privalumai Lietuvoje
Logistikos privalumai Lietuvoje yra akivaizdūs ir įtakingi. Šalies strateginė geografinė padėtis tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių suteikia unikalią galimybę būti tranzitiniu transporto koridoriuje.
Viena iš didžiausių logistikos pranašumų yra moderni kelių infrastruktūra. Geriausias kelių tinklas Baltijos regione užtikrina greitą bei patogią krovinių judėjimą, prisidedant prie efektyvaus prekių gabenimo procesų vykdymo.
Be to, Lietuvos logistika pasižymi aukštu efektyvumu. Modernios technologijos bei inovatyvūs logistikos sprendimai leidžia optimizuoti maršrutus, sumažinti laiko sąnaudas bei išlaidas.
Transporto rūšys krovinių pervežimui Lietuvoje
Krovinių pervežimai Lietuvoje įgyvendinami naudojant įvairias transporto rūšis, kurios suteikia lankstumą ir efektyvumą logistikos procesuose:
- Kelių transportas: Tai viena iš labiausiai naudojamų krovinių pervežimo būdų Lietuvoje.
- Geležinkelis: Nors geležinkeliai nėra taip plačiai naudojami kaip kelių transportas, jie teikia galimybę vežti didelius kiekius krovinių ilgais atstumais.
- Jūrų transportas: Dėl palankios geografinės padėties jūrų uostuose, jūrų transportas tampa svarbiu žingsniu organizuojant tarptautinius krovinių gabenimus.
- Oro transportas: Oro transportas yra greičiausias būdas gabenimui ilgais atstumais.
Išnagrinėjus krovinių pervežimus Lietuvoje, aiškiai matome šalies logistikos pranašumus bei sektoriaus augimo potencialą. Strateginė geografinė padėtis ir moderni infrastruktūra suteikia mums konkurencinį pranašumą tarptautinėje prekyboje. Skirtingos transporto rūšys, įskaitant kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transportą, atspindi mūsų įvairialypį logistikos sektorių. Investicijos į infrastruktūrą ir technologijas skatina sektoriaus plėtrą, tačiau svarbu spręsti iškilusias problemas, pvz., kamščius keliuose.
Kelių transporto ypatumai ir statistika
Automobilių transporto pranašumai ir istorija
Automobilių transporto pranašumai apima mobilumą, gebėjimą pristatyti krovinį į galutinį punktą be papildomų krovos darbų, trumpesnį bendrą gabenimo laiką, bei galimybę atvežti krovinius ir keleivius į vietas, kurias pasiekti kitų rūšių transportu sunku arba neįmanoma.
Krovinius ir keleivius veža bei eksploatuoti tinkamų transporto priemonių techninę būklę garantuoja automobilių transporto įmonės. Atliekami vienkartiniai užsakymai arba vykdomi ilgalaikiai susitarimai.
Automobilių transportas labai sparčiai pradėjo plėtotis XX amžiuje. 1900 metais pasaulyje buvo 11 000 automobilių, 1940 - 46 mln., 1960 - 128 mln., 1970 - apie 230 mln., 1997 - apie 700 mln., o 2018 - daugiau kaip 1,4 mlrd.
Kelių infrastruktūros ir transporto plėtra Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji kietos dangos keliai - plentai - nutiesti 1820-1860 metais. Plentų tiesimas vyko lėtai. 1939 metų pabaigoje buvo apie 2200 km (be Klaipėdos krašto), 1950 - 7200 km, 1960 - apie 11 000 km kietos dangos kelių.
Pirmieji automobiliai Lietuvoje pasirodė XX a. antrame dešimtmetyje (daugiausia Ford Motor Co., General Motors, Mercedes-Benz, Volvo bendrovių). 1908 metais pradėjo veikti pirmoji reguliari autobusų linija tarp Šiaulių ir Jelgavos. Pirmoji miesto autobusų linija atidaryta 1924 metais Kaune.
Automobilių transporto lyginamasis svoris ir statistika
Automobilių transporto lyginamasis svoris visuose gabenimuose įvairiose šalyse yra skirtingas. 1990 metais Europos Sąjungos šalyse automobilių transportui teko apie 70 % visų krovinių ir daugiau kaip 90 % keleivių. Gabenimų apyvarta sudarė daugiau kaip 3 mlrd. keleivių kilometrų ir 100 mlrd. tonkilometrių. 2018 metais Europos Sąjungos šalių krovinių apyvarta pasiekė 1925 mlrd.
2018 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 1,4 mln. transporto priemonių. Automobilių transportui tenka apie 50 % visų gabenamų krovinių ir iki 98 % visų keleivių. 2017 metais autobusais pervežta 292,2 mln. keleivių (apyvarta - 2474 mln. keleivių kilometrų), troleibusais - 85,9 mln. (265 mln. keleivių kilometrų).
M2 ir M3 kategorijos keleivinių automobilių statistika Lietuvoje
2025 m. spalio 3 d. „Regitros” statistiniais duomenimis Lietuvoje buvo registruoti 8234 M2 ir M3 kategorijos keleiviniai automobiliai. Didžioji dalis Lietuvoje registruotų keleivinių automobilių priklausė juridiniams asmenims. 2025 m. spalio 3 d. duomenimis jie valdė 7924, t.y. 96,2 % visų registruotų transporto priemonių. Dauguma keleivinių transporto priemonių valdė miesto viešojo transporto bendrovės arba tarpmiestinio pervežimo paslaugas teikiančios įmonės. Pavyzdžiui, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdė 737 transporto priemones (29 daugiau nei prieš metus).
Degalų tipai M2 ir M3 kategorijos automobiliams
2025 m. spalio 1 d. duomenimis, didžioji dauguma keleivinių automobilių naudoja dyzelinius degalus - 7022 (85,3 %). Iš 8234 registruotų keleivinių automobilių, duomenys apie markę nenurodyti 183 atvejais (2,2 %), jie pažymėti kaip nuasmeninti.
Elektromobilių ir alternatyvių degalų plėtra Lietuvoje
Vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 metams uždavinių - didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Šiuo metu transporto sektorius atsilieka labiausiai, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 metais pasiektų nustatytus tikslus.
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyta, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. M1 kategorijos elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 %, o N1 kategorijos elektromobilių skaičius - ne mažiau kaip 20 %. Lietuvos teisės aktai apibrėžia elektromobilius kaip transporto priemones, kurios naudoja elektros energiją kaip variklio veikimo šaltinį.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) statistika
2025 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 41 188 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 21 807 - grynieji elektromobiliai ir 19 381 - įkraunamas hibridas. Per 2025 m. spalio mėnesį elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo nuo 2,17 % iki 2,26 % (grynieji elektromobiliai užėmė 1,20 %).
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2025 m. spalio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruota 1 866 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (iš jų - 864 grynieji elektromobiliai ir 1 002 - iš išorės įkraunami hibridai) - tai 1 % daugiau nei įregistruota per rugsėjo mėnesį ir 59,9 % daugiau, nei buvo įregistruota prieš metus. Spalio mėnesį Lietuvoje įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius ir vėl viršijo grynųjų elektromobilių skaičių. Ši tendencija, kai per mėnesį naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius didesnis nei grynųjų elektromobilių skaičius, tęsiasi nuo 2024 m. lapkričio iki šiol, išskyrus 2025 m. sausio mėnesį.
Per 2025 m. sausio-spalio mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 8,2 % visų naujai įregistruotų transporto priemonių.
Lengvųjų krovininių elektromobilių (N1 kategorija) statistika
Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke 2025 m. lapkričio 1 d. elektromobilių dalis buvo 1,01 % (2025 m. spalio 1 d. - 0,94 %). Šioje kategorijoje dyzelinu varomos transporto priemonės sudaro 95,3 %.
Per spalio mėnesį įregistruotas 71 lengvasis krovininis elektromobilis (iš jų - 67 grynieji elektromobiliai ir 4 įkraunami hibridai), ir tai 4,4 % daugiau nei prieš metus.
Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 2,7 %.
Naujai įregistruotų automobilių tendencijos
2025 m. spalio mėnesį įregistruoti nauji automobiliai sudarė 22,1 % visų per mėnesį registruotų M1 kategorijos transporto priemonių. Spalį elektromobiliai užėmė 20,3 % (rugsėjį - 25 %) visos Lietuvos naujų M1 kategorijos transporto priemonių rinkos. Per mėnesį įregistruoti 306 nauji grynieji elektromobiliai (rugsėjį - 516) ir 514 įkraunamų hibridų (rugsėjį - 431).
Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį spalį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,7 %. Benzinu varomos transporto priemonės spalio mėnesį užėmė 27,3 % naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos (rugsėjį - 20,6 %), varomos dyzelinu - 7,4 %.
Naujų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) automobilių rinkos didžiausią dalį - 73 % - spalį užėmė dyzelinu varomi automobiliai (rugsėjo mėnesį - 73 %). Benzinu varomi automobiliai užėmė 2,3 %, elektromobiliai - 24,3 % naujų N1 kategorijos automobilių rinkos. Nauji elektromobiliai sudarė 91,6 % nuo visų spalio mėnesį įregistruotų N1 kategorijos elektromobilių.
Naudotų automobilių rinkos tendencijos
Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje spalio mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 7,3 % (rugsėjį buvo 6,9 %). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms. Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje spalio mėnesį elektromobiliai užėmė 0,8 %.
Bendras krovinių srautas
Bendras krovinių srautas Lietuvoje siekia 52 mln. tonų kasmet.
tags: #krovininis #transportas #statistiniai #duomenys