Viena iš svarbiausių šiuolaikinio pasaulio problemų yra aplinkos tarša, kurią sukelia įvairi ūkinė veikla. Tarp daugelio taršos šaltinių, krovininis transportas užima ypatingą vietą dėl savo mastų ir poveikio įvairioms aplinkos sritims. Siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, būtina suprasti ir tinkamai vertinti krovininio transporto daromą žalą aplinkai. Darbo tikslas - išsiaiškinti, kokią žalą krovininis transportas daro aplinkai.
Poveikio aplinkai vertinimo esmė
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra esminis įrankis, skirtas nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti reikšmingą poveikį aplinkai, pasekmes. Šis procesas siekia užtikrinti darnų vystymąsi, numatant priemones galimam neigiamam poveikiui sumažinti.
Krovininio transporto poveikio laipsniai
Krovininio transporto poveikis aplinkai gali būti skirstomas į pirmo ir antro laipsnio. Pirmasis laipsnis yra tiesiogiai susijęs su krovinių vežimo, sandėliavimo ir medžiagų apdorojimo operacijomis. Antrasis laipsnis yra netiesioginis, susijęs su jau išvardintomis logistikos operacijomis ir gali būti įvairių tipų. Tad, yra svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką aplinkai daro krovininis transportas, kad būtų galima adekvačiai vertinti esamą situaciją.
Atmosferos tarša
Daugelis didžiųjų miestų, įskaitant Lietuvos miestus, susiduria su kelis kartus normą viršijančiu oro užterštumu, o transportas yra viena pagrindinių to priežasčių. Krovininio transporto tarša tiesiogiai priklauso nuo naudojamos kuro rūšies. Nors egzistuoja įvairios degalų alternatyvos, dyzelinas išlieka pagrindiniu kuru sunkvežimiams, o benzininiai furgonai naudojami mažų kiekių kroviniams vežti.
Degimo procesas ir teršalai
Sunkvežimiai ir furgonai teršia daugiausiai dėl neužbaigto degimo proceso varikliuose. Dyzelis ir benzinas turi savyje ir vandenilį, ir anglį. Jei būtų galima pasiekti visišką sudeginimą, 100 procentų vandenilio būtų paversti į vandenį ir visa anglis į CO2. Viso to rezultatas yra angliavandeniliai, smalkės ir azoto oksidai (Holmen ir Niemeier, 2003). Žinoma, tai priklauso nuo vairavimo sąlygų, greičio ir pan.
Transporto deginiai turi apie 200 cheminių junginių, iš kurių daugelis kenksmingi žmogui, biosferai, kaip anglies monoksidas, aldehidai, suodžiai ir jau prieš tai minėti bei daugelis kitų (Štreimikienė, 2001). Kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą gali sąlygoti klimato pokyčius, rūgštinius lietus, ozono formavimąsi troposferoje, bei fotocheminio smogo susidarymą. Be to, transportas yra vienas pagrindinių taršos šaltinių, sąlygojantis šiltnamio efektą. Pagrindinės kenksmingos medžiagos, šiuo atveju, yra CO2, N2O ir CH4.
SO2 ir NOx poveikis
Taip pat, išmetamų SO2 bei NOx poveikis pasireiškia dirvožemio bei vandens rūgštėjimu. SO2 išsiskiria oksiduojantis degaluose esančiai sierai ir sukelia tiesioginį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Apie 7% viso SO2 kiekio patenkančio į atmosferą yra susiję su transporto veikla. Sveikatai žalingosios dalelės išlieka ore gana ilgą laiką ir prisideda prie smogo susidarymo. Toks smogas gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai - sąlygoti kvėpavimo takų ir plaučių ligas.
Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai
Triukšmas
Apytiksliai 30% Europos Sąjungos gyventojų yra pažeidžiami kelių transporto triukšmo ir 10% geležinkelio, kurio garsumas viršija 55 decibelus. Europos aplinkos agentūra yra ištirusi, kad virš 10 mln. ES gyventojų patiria geležinkelio keliamą triukšmą. Paprastai didesnis riedmenų keliamas triukšmas kyla dėl prastai prižiūrimų geležinkelių transporto priemonių ir traukinių, riedančių prastai prižiūrima infrastruktūra. Didžiausia problema yra Vidurio Europoje, kur gyvena didžioji dalis triukšmo poveikį patiriančių gyventojų ir geležinkelių transporto priemonių yra daugiausia.
Nelaimingi atsitikimai
Krovininis transportas, dėl savo masto ir specifinių operacijų, taip pat kelia riziką nelaimingiems atsitikimams, kurie gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. Nors tiesioginių pavyzdžių apie nelaimingus atsitikimus ir jų poveikį aplinkai pateiktame tekste nėra, tai yra neatsiejama krovininio transporto veiklos dalis, kuri turėtų būti įtraukiama į visapusišką poveikio vertinimą.
Aplinkosaugos standartai
Siekiant suvaldyti krovininio transporto poveikį aplinkai, yra taikomi įvairūs aplinkosaugos standartai. Jie gali būti skirstomi į privalomus ir savanoriškus (vadybos) standartus.
Privalomi standartai
Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą. Šio įstatymo 1 priede išvardytos veiklos, kurioms privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 2-ajame įstatymo priede pateiktas ūkinių veiklų sąrašas, kurioms būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo.
Rengiant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, būtina pateikti išsamius duomenis apie planuojamą veiklą, jos galimą poveikį aplinkai ir gyventojams. Nuo pateiktos informacijos kokybės ir išsamumo priklauso atsakingų institucijų priimami sprendimai ir jų trukmė.
Poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.
Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo šio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir galioja bent viena iš Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, privalo atlikti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, privalomas atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo šio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir galioja bent viena iš Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, privalo atlikti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, privalomas atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Fizinis ar juridinis asmuo, atsižvelgdamas į šiame įstatyme nustatytus poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminus, privalo šio įstatymo 8 arba 9 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas per Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.
Savanoriški / vadybos standartai
Be privalomų teisinių reikalavimų, egzistuoja ir savanoriški standartai bei vadybos sistemos, kurios padeda įmonėms savanoriškai mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką. Tokie standartai, kaip ISO 14001, skatina įmones diegti aplinkos vadybos sistemas, kurios apima nuolatinį aplinkosauginių rodiklių stebėjimą ir gerinimą.
Krovininio transporto poveikio aplinkai matavimas
Krovininio transporto poveikio aplinkai matavimas ir vertinimas gali būti atliekamas tiek makro, tiek mikro lygiu.
Vertinimas makro lygiu
Makro lygiu vertinimas apima platesnį, regioninį ar net pasaulinį mastą. Tai gali būti klimato kaitos analizė, rūgštinių lietų poveikio vertinimas ar bendras oro taršos lygio stebėjimas.
Vertinimas mikro lygiu
Mikro lygiu vertinimas koncentruojasi į konkrečias įmones, maršrutus ar logistikos grandines. Tai gali apimti išmetamųjų dujų kiekio matavimą, triukšmo lygio vertinimą konkrečiose vietovėse ar atliekų tvarkymo efektyvumo analizę.
tags: #krovininio #transporto #poveikio #aplinkai #vertinimas #bakalauras