Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie krovinines valtis, atsižvelgiant į techninius aspektus ir naudojimo ypatybes, taip pat apžvelgiama jų istorija ir tipai.
Krovininių valčių specifikacijos ir naudojimas
Krovininės valtys yra sukurtos atsižvelgiant į patvarumą ir funkcionalumą. Jos pasižymi tvirta konstrukcija, kuri užtikrina saugumą ir ilgaamžiškumą net ir sudėtingomis sąlygomis. Valtys yra pritaikytos įvairioms reikmėms, pradedant krovinių pervežimu ir baigiant žvejyba ar poilsinėmis kelionėmis.
ProMarine Deluxe serijos valtys
ProMarine Deluxe serijos valtys su kietu aliuminiu dugnu. Dėl labai įvairaus valčių dydžio pasirinkimo šių serijų valtys gali būti naudojamos įvairiausioms paskirtims: nuo pramogų, žvejybos iki profesionalaus naudojimo gelbėjimo tarnybose ir pan. Ilgesnės kaip 4 metrų valtys yra idealios žūklei jūroje. Šių serijų modeliai tinka naudoti su įvairiais pakabinamais varikliais (nuo 2,5 iki 40 AG ).
Spalvos: Orange/Black (oranžinė/juoda), Grey/Black (pilka/juoda). Norimą spalvą reikia nurodyti pastabose esančiose užsakymo pildymo formoje arba el. paštu.
Promarine AL serijos valčių gamyba
Promarine pripučiamų AL serijos valčių gamybai naudojamas 1200 g/m2 tankio Pietų Korėjos gamybos audeklas. Promarine valčių siūlės yra pilnai persidengiančios. Siūlės iš vidaus bei išorės sustiprintos PVC medžiagos juostomis.
Kaip pasirinkti tinkamą krovininę valtį?
Renkantis krovininę valtį, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus:
- Paskirtis: Apsvarstykite, kokiems tikslams bus naudojama valtis - krovinių pervežimui, žvejybai, poilsiui ar kitoms veikloms.
- Dydis ir keliamoji galia: Įvertinkite, kiek svorio ir kokio dydžio krovinius planuojate gabenti, taip pat kiek žmonių bus plukdoma.
- Medžiaga ir konstrukcija: Patikrinkite valties medžiagą ir konstrukcijos tvirtumą, ypač jei planuojate plaukioti atšiauresnėmis sąlygomis.
- Papildoma įranga: Pasidomėkite, kokia papildoma įranga yra siūloma ar gali būti sumontuota (pvz., variklis, navigacijos įranga, sėdynės).
Valčių istorija Mažojoje Lietuvoje
Iš lentų pastatytos vandens susiekimo priemonės Mažosios Lietuvos teritorijoje žinomos nuo seno. Naudotos upėse, ežeruose, mariose ir jūroje susiekimui, transportui, žvejyboje ir vandens paukščių medžioklėje, dažnai atlikdavo kelias funkcijas. Valčių paskirtis ir dydis buvo įvairūs.
Valčių klasifikacija pagal konstrukciją ir varomąją jėgą
Pagal konstrukciją
Pagal konstrukciją valtys skirstomos į kilines ir plokščiadugnes.
- Kilinės valtys: Turėjo kilį (dugno išilginę siją) ir išgaubtą dugną. Joms būdingi klinkeriniu būdu - lentos plokštuma virš plokštumos apie tvirtus špantus sukalti bortai.
- Plokščiadugnės valtys: Turėjo iš lentų surinktą plokščią dugną, prie jo valties priekyje buvo kalami ragai, iš šonų - vytiniai, prie jų kalamos bortų lentos. Bortai statomi karaveliniu būdu - lentos kalamos briauna prie briaunos.
Iki XX a. vidurio Kuršių mariose dažniau naudotos plokščiadugnės, o jūroje - kilinės valtys. Tokį pasiskirstymą lėmė bangavimo ir navigacijos ypatumai: mariose, kur daug seklumų, buvo patogesnės mažos grimzlės plokščiadugnės valtys, o jūroje - aštriau bangą skrodžiančios ir mūšą išlaikančios kilinės.
Pagal varomąją jėgą
Pagal varomąją jėgą valtys skirstomos į irklines, burines, motorines. Esant būtinybei irklus bei burę naudodavo visos. Burinės valtys buvo vienastiebės ir dvistiebės. Pagrindinė burė įtempiama prie stiebo ir jos kampų pritvirtintu gafeliu ar špritu.
Didžiausios ir žinomiausios valčių rūšys
Didžiausios marių plokščiadugnės burvaltės - kurėnai (kurėnas, kuršvaltė, kurnų valtys), kiudelio valtys, bradinės ir mažesnės - venterinės (vadintos tinklų, kuriais turėjo teisę žvejoti, vardu; venteris). Mažiausia transporto ir susiekimo irklinė valtis vadinta valtele. Didžiausiomis burinėmis valtimis - turginėmis, daržovinėmis, timbrinėmis (timbrinė valtis) - gabentos Nemuno deltoje užaugintos daržovės. Visomis didžiosiomis marių burvaltėmis gabenti gyvuliai, šienas, žuvys, prekės. Jūrinės kilinės vienstiebės burvaltės buvo panašaus takelažo, skyrėsi tik dydžiu. Naudotos žvejybai ir transportui. Greta jų, jūroje būta mažesnių irklinių valčių. XIX-XX a. sandūroje žvejybai su ūdomis mariose pradėtos statyti mažesnės kilinės, vadinamosios ungurinės valtys arba albotai. XIX-XX a. Nemuno deltoje būta kilinių irklinių valčių su smarkiai išgaubtu dugnu, pritaikytų ančių medžioklei. XIX-XX a. sandūroje jūrinėse burvaltėse imta montuoti variklius (kuteriai).
Valčių paminėjimai ir statyba
Pirmuosius valčių paminėjimus Prūsijoje galima sieti su X-XI a. sandūros žiniomis apie šventųjų Adalberto ir Brunono kankinystę. Apie XIII-XIV a. karo žygiuose sembų ir skalvių naudotas valtis rašė Kryžiuočių ordino kronininkai. XIV-XVI a. įvairios valtys surašytos Ordino pilių inventoriuose. Nuo XVI a. yra patikimų šaltinių apie valtis stačiusius dailides. XVIII a. gerai pastatyta valtis buvo stojančio į laivų statytojų cechą dailidės vienas meistriškumo įrodymų. XVII-XX a. būta pastovesnių valčių statyklų ir remonto vietų Klaipėdoje, Dravernoje, Rusnėje, Labguvoje, Tilžėje, Karaliaučiuje.