Masinės avarijos: priežastys, pasekmės ir prevencija

Masinės avarijos yra sudėtingi eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja daug transporto priemonių. Jos dažnai sukelia dideles spūstis, materialinę žalą ir, deja, kartais baigiasi žmonių sužalojimais ar net mirtimis. Šiame straipsnyje analizuojamos masinių avarijų priežastys, pasekmės ir pateikiamos prevencijos priemonės, remiantis įvairių įvykių aprašymais.

Dažniausios masinių avarijų priežastys

Masinės avarijos gali kilti dėl įvairių faktorių, dažnai susijusių su vairuotojų elgesiu, kelio sąlygomis ir aplinkos veiksniais.

Nesaugus greitis ir atstumas

• Vairavimo instruktoriaus Andriaus Bonakerio teigimu, masinė avarija daugeliu atvejų kyla dėl per didelio greičio, o tai dažniausiai aptinkama užmiestyje.
• Taip pat įtaką tokioms avarijoms daro ir nesaugus atstumas. Jei danga sausa ir matomumas geras, atstumas iki priekyje esančio automobilio turėtų būti pusė spidometro parodymo. Esant slidžiai dangai, atstumas turi būti dar didesnis.
• Svarbu įvertinti ir matomumą. Jei matomumas prastas, sustojimo laikas turi būti trumpesnis už matomą kelio ilgį, t. y., sustojimo kelias turi būti trumpesnis už atstumą, kurį matome.

Kintančios eismo sąlygos ir aplinkos veiksniai

• Magistraliniai keliai pavojingi bet kuriuo metų laiku dėl didesnio leistino greičio, kuris, anot vairavimo instruktorės Olgos Židovlenkovos, klaidų neatleidžia.
• Magistraliniai keliai driekiasi ne viename rajone, vyrauja skirtingas reljefas, todėl eismo sąlygos skirtingose atkarpose gali būti nevienodos. Vienoje atkarpoje važiuoti maksimaliu leistinu greičiu yra saugu, tačiau vos už kelių kilometrų situacija gali pasikeisti radikaliai, sukibimas gali būti skirtingas.
• Prastos oro sąlygos, tokios kaip smarki smėlio audra (Ilinojaus valstijoje), ledo danga (Lietuvoje, Rytų Vokietijoje), ar pūgos (Ajovoje, JAV) gali visiškai paralyžiuoti eismą ir sukelti „grandininę reakciją“.
• Kelyje netikėtai pasirodę gyvūnai, pavyzdžiui, briedis, taip pat gali tapti masinių avarijų priežastimi, kaip nutiko Vilniaus rajone, kur dėl briedžio išbėgimo į kelią įvyko masinė avarija, kurioje dalyvavo trys lengvieji automobiliai.
• Atsivėrusios duobės automagistralėje, kaip nutiko kelyje Vilnius-Klaipėda netoli Ariogalos, taip pat gali sukelti masines avarijas ir apgadinti daugybę automobilių.

Neapdairus vairuotojų elgesys ir atsakomybė

• Vieno vairuotojo neapdairus elgesys, pavyzdžiui, staigus persirikiavimas, kaip teigiama apie "Mazda", kuri iš antros juostos bandė rikiuotis į pirmą ir išlėkė prieš pat "Volvo", gali sukelti masinę avariją.
• Kaunietis, dėl kurio manevrų buvo apgadinti 6 automobiliai ir sužalotas vienas žmogus, buvo pripažintas kaltu dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo.
• Vairuotojai, ypač tie, kurie važiuoja pagal jiems priimtinas taisykles, gali sukelti didelių problemų.
• Girti vairuotojai dažnai sukelia dideles avarijas, kaip Vilniuje, O. Milašiaus gatvėje, kur girtas vairuotojas sudaužė keturis automobilius, arba Ąžuolyno gatvėje, kur girtas vyras su visureigiu sukėlė masinę avariją, kurioje dalyvavo penki automobiliai.
• Ne visi vairuotojai turi teisę vairuoti ar turi draudimą, kas apsunkina situaciją po avarijos. Pavyzdžiui, vienos avarijos atveju paaiškėjo, kad „Mazda“ vairuotoja neturėjo teisės vairuoti, mašina buvo neregistruota ir be draudimo.

Masinių avarijų pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje

Per pastaruosius metus Lietuvoje ir kitose šalyse įvyko daug masinių avarijų, kurios pabrėžia šios problemos mastą ir kelia grėsmę eismo saugumui.

Avarijos Lietuvoje

• Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje: Vasario 28-ąją įvyko dvi masinės avarijos ties Talino g., vienoje susidūrė 4 automobiliai, kitoje - dar keli. Pirmadienio vakarą kitas įvykis, 5 automobilių susidūrimas, žmonės nenukentėjo. Pirmadienį pavakare Vakariniame aplinkkelyje netoli įvažiavimo iš Oslo gatvės, tunelyje, susidūrė trys automobiliai, medikų pagalbos prireikė trims suaugusiems ir vienam vaikui.
• Vilniaus mieste:
  • Birželio 21 d. netoli Gariūnų, Oslo g., susidūrė 5 automobiliai, du apgadinti stipriau.
  • Penktadienio rytą Kirtimų g. susidūrė mažiausiai 10 automobilių, sukeldami didelę spūstį.
  • Trečiadienio vakarą Kirtimų gatvėje susidūrė mažiausiai 6 automobiliai, vienas palindo po sunkvežimiu.
  • Ketvirtadienio vakarą Teodoro Narbuto gatvėje įvyko masinė avarija, kurioje nukentėjo viena moteris.
  • Sekmadienį O. Milašiaus gatvėje netoli Valakampių tilto sudaužyti keturi automobiliai dėl įtariamo girtumo.
  • Antradienį Šeškinėje girtas vairuotojas sukėlė avariją, kurioje susidūrė keturi automobiliai.
  • Ketvirtadienį O. Milašiaus gatvėje per pavakarės piką susidūrė penki automobiliai, nukentėjo moteris ir vyras.
  • Kaune ant tilto per Neries upę susidūrė šeši automobiliai dėl slidžios kelio dangos.
  • Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, sumaitoti automobiliai po kaktomušos su visureigiu.
  • Pavakare Vilniuje, vyras su „VW Golf“ rėžėsi į šešis automobilius ir užblokavo gatvę.
  • Trečiadienio vakarą Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, leidžiantis nuo Šeškinės kalno, susidūrė trys automobiliai.
  • Praeitą savaitę Vilniuje susidūrė mažiausiai 7 transporto priemonės.
  • Sekmadienio vakarą Pašilaičiuose, Gabijos gatvėje, sudaužyti mažiausiai 5 automobiliai.
  • Penktadienį naktį Vilniuje ant Lazdynų tilto susidūrė net penki automobiliai, žmonės nenukentėjo.
• Kauno apskrityje:
  • Autostradoje netoli Kauno susidūrė apie 20 automobilių, nukentėjo du žmonės.
  • Automagistralėje Kaunas-Vilnius ties Rumšiškėmis susidūrė apie 15-20 automobilių, įskaitant vilkikus, dėl slidžios kelio dangos.
  • Pirmadienio rytą Kauno rajono kelyje 232, vedančiame Lapių link, susidūrė trys automobiliai, vienas vairuotojas išgabentas į gydymo įstaigą.
  • Kovo 20 dieną, A1 kelyje (važiuojant Klaipėdos link), ties Biruliškių kaimu, susidūrė 6 automobiliai, sužaloti 4 žmonės.
  • Gegužės 1 d. A1 kelyje, ties Paltiškių kaimu, susidūrė keturi automobiliai, nukentėjo du vairuotojai.
• Kitur Lietuvoje:
  • Trakų rajone, kelyje Vilnius-Kaunas, įvyko masinė avarija, kurioje iš pradžių susidūrė keli lengvieji automobiliai, vėliau antroje avarijoje dalyvavo 5 automobiliai ir 4 sužaloti asmenys.
  • Širvintų rajone viena po kitos įvyko dvi didelės avarijos, susidūrus sunkvežimiams ir lengviesiems automobiliams (viso mažiausiai dešimt mašinų).
  • Panevėžio aplinkkelyje susidūrė 5 automobiliai - 4 vilkikai ir lengvasis, apsunkintas eismas Rygos link.
  • Masiškiausia šiemet įvykusi avarija užfiksuota sausio pabaigoje netoli Rumšiškių, jos metu susidūrė net keturiolika transporto priemonių.
  • Dar šešios transporto priemonės tą pačią sausio 25 d. susidūrė kelyje Vilnius-Panevėžys.

Avarijos užsienyje

• Rusijoje: Per masinę avariją M-11 greitkelyje Novgorodo srityje žuvo mažiausiai 4 žmonės, susidūrė 30 transporto priemonių dėl prastų oro sąlygų ir slidžios kelio dangos.
• Amerikos Ilinojaus valstijoje: Milžiniška masinė avarija greitkelyje nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes, prasidėjusi dėl smarkios smėlio audros. Kita žiemos audra sukėlė avariją, kurioje susidūrė daugiau nei 100 transporto priemonių.
• Jungtinėse Valstijose:
  • Kolorado valstijoje siaubinga avarija greitkelyje su vilkikais ir automobiliais paskendo liepsnose, nusinešusi aukų.
  • Ajovoje dėl pūgų susidūrė daugiau nei pusšimtis automobilių, į nelaimę pateko ir autobusas su pramoginio projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviais.
  • Čiuožykla virtusiame greitkelyje susidūrė per šimtą lengvųjų automobilių ir galingų vilkikų.
  • Misūrio greitkelyje didžiulė atkarpa visiškai paralyžiuota po masinės avarijos.
• Kanadoje: Greitkelyje įvyko neįtikėtina masinė avarija, kurioje susidūrė per 200 automobilių, neišvengta ir mirčių.
• Rytų Vokietijoje: Per eismo įvykį, į kurį pateko daugiau kaip pusšimtis automobilių, nukentėjo mažiausiai 25 žmonės, o priežastis - kelio apledėjimas, sukeltas netikėtos krušos.

Elgesys ir veiksmai po masinės avarijos

Esant masinei avarijai, svarbu žinoti, kaip elgtis, siekiant apsaugoti save ir kitus, bei tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes.

Pirminiai veiksmai ir pagalbos kvietimas

• Ten, kur leidžiamas didesnis važiavimo greitis, pamatę kliūtį kelyje, iš karto turime perspėti kitus eismo dalyvius įjungdami avarinį signalą. Taip važiuojančius iš paskos informuosime, kad priekyje galimas pavojus ir reikalingas papildomas dėmesys ir koncentracija.
• Apsirengus ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę reikėtų išlipti iš automobilio ir pasiteirauti, ar nėra sužeistųjų, o jei yra, suteikti pirmąją pagalbą. Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nė vienas neiškvietė pagalbos.
• Jei įvyksta avarija su žmonių sužalojimais, būtina kviesti medikus ir policiją.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas ir policijos įsikišimas

• Pildyti eismo įvykio deklaraciją galima nepriklausomai nuo dalyvavusių transporto priemonių skaičiaus.
• Deklaraciją galima pildyti ir tada, kai eismo įvykio metu žala padaryta tik turtui. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos galima aiškintis be policijos įsikišimo.
• Tačiau, jei incidento vietoje reikia užtikrinti saugumą, gali būti kviečiama policija.
• Kilus abejonių dėl eismo įvykio kaltininko, derėtų kviesti policiją.
• Policijos galima ir nekviesti, jeigu visi eismo įvykio dalyviai sutaria, kas yra kaltininkas, ir žino, kad eismo įvykio deklaraciją reikia pildyti su paskutinio automobilio vairuotoju.
• Ekspertai akcentuoja, kad dėl avarijoje patirto streso vairuotojai neretai pamiršta apie galimybę pildyti eismo įvykio deklaraciją arba privelia joje klaidų.

Avarijų statistika ir prevencinės priemonės

• Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje įvyko 2 893 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės. Kasdien Lietuvoje nutinka vidutiniškai po aštuonias avarijas.
• Lietuvos banko (LB) skelbiama draudimo statistika liudija, kad 2022 m. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartis buvo atlikta daugiau nei 71 tūkst. išmokų. Vadinasi, tikrasis kasdien įvykstančių avarijų skaičius vidutiniškai gali siekti net 195.
• Kaip vieną iš saugaus eismo prevencijos priemonių O. Židovlenkova įvardijo tarnybų siunčiamus trumpuosius pranešimus. Tokios žinutės ne tik labai padeda planuoti keliones, bet ir įspėja apie kylančius pavojus ar eismo pokyčius tam tikruose ruožuose.

tags: #komentarai #masine #avarija