Nauja Europos Komisijos tvarka ir kintantys vartotojų poreikiai iš esmės keičia nusistovėjusią praktiką Lietuvos automobilių rinkoje. Nuo privalomos techninės apžiūros naudotiems automobiliams iki lietuvių, latvių ir estų pirkimo prioritetų - šie pokyčiai formuoja naujus automobilio pasirinkimo ir vertinimo kriterijus.
Nauja Europos Komisijos tvarka ir jos įtaka naudotų automobilių rinkai
Nuo 2026 m. įsigaliosianti naujoji Europos Komisijos tvarka iš esmės pakeis nusistovėjusią praktiką naudotų automobilių rinkoje - kiekvienas parduodamas automobilis privalės turėti galiojančią techninę apžiūrą (TA). Tai reiškia, kad nebebus galima parduoti transporto priemonės „kaip yra“, be jokių garantijų dėl jos būklės. Iki šiol Lietuvoje ir daugelyje kitų ES šalių buvo įprasta parduoti automobilį neturint TA.
Pirkėjas tapdavo atsakingas už transporto priemonės paruošimą, o dažnu atveju tik po sandorio paaiškėdavo, kad reikalingi dideli remontai ar investicijos. „Įsigaliojus reglamentui, tokios praktikos nebeliks. Tai bus akivaizdus žingsnis skaidresnės rinkos link - pirkėjas galės būti tikras, kad automobilis bent jau atitinka bazinius saugumo ir aplinkosaugos standartus. Pardavėjams teks prisiimti daugiau atsakomybės ir užtikrinti, kad jų siūloma transporto priemonė yra techniškai tvarkinga.“
Laikini svyravimai ir ilgalaikė nauda
Ekspertas prognozuoja, kad iki naujosios tvarkos įsigaliojimo rinka gali patirti laikinas svyravimus. Dalis savininkų, ypač turinčių senesnius ar prastesnės techninės būklės automobilius, skubės juos parduoti dar iki TA galiojimo pabaigos, taip siekdami išvengti remonto ar papildomų išlaidų. „Toks laikinas efektas yra neišvengiamas. Tačiau ilgainiui ši prievolė paskatins savininkus labiau rūpintis savo automobilių technine būkle. Jei nori parduoti - turėsi užtikrinti, kad automobilis praeina TA. Tai paskatins rinkoje cirkuliuoti daugiau prižiūrėtų transporto priemonių.“
Šis reglamentas turės teigiamą įtaką visai transporto sistemai. Jei automobilis nepraeina TA dėl taršos ar rimtų defektų, jis negalės būti parduotas tol, kol bus sutvarkytas. „Tai ne tik pirkėjų garantijos, bet ir ilgalaikis indėlis į šalies automobilių parko atsinaujinimą. O tai reiškia saugesnius kelius, mažesnį taršos lygį ir labiau prižiūrėtą transportą.“
Pokyčiai prekybininkams ir nauda pirkėjams
Didžiausią pokytį pajus prekybininkai, kurie iki šiol galėjo pasiūlyti automobilius be TA. Jie turės investuoti į transporto priemonių paruošimą, remontą ir techninę apžiūrą. „Jie privalės keisti savo verslo modelį - negalės parduoti automobilio be TA. Vieniems tai reikš rimtą iššūkį, kitiems - gal net veiklos pabaigą. Laimės tie, kurie pasiruošę veikti skaidriai.“ Tuo metu „Longo LT“ visi automobiliai pereina daugiau nei 150 punktų patikrą, yra paruošiami techninio centro specialistų ir tik tada pasiūlomi klientams.
Didžiausią naujosios tvarkos naudą pajus pirkėjai. „Aišku, TA negarantuoja, kad automobilis bus visiškai be defektų, tačiau ji užtikrina, kad transporto priemonė pasiekia bazinius saugumo ir aplinkosaugos standartus. Tai reiškia mažiau rizikos, mažiau netikėtų išlaidų iškart po įsigijimo. Pirkėjui procesas taps paprastesnis, skaidresnis ir saugesnis - jis galės daugiau dėmesio skirti automobilio istorijai, eksploatacijos kaštams, draudimui.“
Reglamentas reikšmingai sumažins nesąžiningos prekybos atvejus. Iki šiol dažnai pasitaikydavo situacijų, kai automobiliai parduodami be TA, o pirkėjas tik vėliau sužinodavo apie rimtus trūkumus. „Tai nebus panacėja nuo visų apgaulės formų, tačiau rizika įsigyti techniškai netvarkingą automobilį ženkliai sumažės. Tai prisidės prie skaidresnės ir sąžiningesnės naudotų automobilių rinkos kūrimo.“
Vartotojų prioritetai ir rinkos tendencijos Baltijos šalyse
Renkantis pirkti automobilį, lietuvių kriterijų svarba skiriasi nuo kaimynų latvių ir estų. Beveik pusė lietuvių (47 proc.) didelės reikšmės teikia automobilio markei, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. „Lietuviai tradiciškai mėgo prabangesnes automobilių markes ir būdavo linkę rinktis senesnį, bet geresnės klasės automobilį. Tačiau automobilių technologijos smarkiai pažengė į priekį, ir šiuo metu didžioji dauguma gamintojų gali pasiūlyti inovacijas ir komfortą.“
Kainos, amžiaus ir eksploatacijos išlaidų svarba
Pasak T. Puliko, svarbiausiu kriterijumi gyventojai visose Baltijos šalyse laiko automobilio kainą. Sumai, reikalingai įsigyti automobilį, didžiausios reikšmės teikia lietuviai (84 proc.). Kaimyninių šalių gyventojams latviams ir estams kaina kiek mažiau svarbi - atitinkamai 80 proc. latvių ir 77 proc. estų.
Tuo metu kasdienes automobilio eksploatavimo išlaidas lietuviai iš Baltijos šalių gyventojų sureikšmina mažiausiai. Jas, kaip reikšmingą kriterijų, nurodo 27 proc. lietuvių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje automobilio išlaikymo lėšos yra svarbios, atitinkamai, 31 ir 36 proc. Trečiasis pagal svarbą kriterijus lietuviams renkantis automobilį yra jo amžius − jį tarp svarbiausių išskiria 46 proc. gyventojų. Automobilio klasę ir dydį vertina 25 proc. lietuvių, o automobilio ridą svarbiu aspektu laiko 17 proc. Beje, automobilio ridai latviai ir estai dėmesio skiria žymiai daugiau. Rinkdamiesi automobilį jo nuvažiuotą atstumą svarbiu laiko 30 proc. estų ir 24 proc. latvių.
Lizingo ir paskolų automobiliams tendencijos
„Swedbank“ automobilių lizingo ir paskolų automobiliams duomenys atskleidžia, kokie prekės ženklai lietuviams patinka labiausiai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, skolintomis lėšomis įsigyjant naujus automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi „Toyota“, „Nissan“, „Kia“, „Škoda“, „Volkswagen“.
„Vidutinė automobilio lizingo suma šių metų pirmą pusmetį siekė 17,5 tūkst. eurų. Palyginus su pernai metais, ji išaugo 15 proc. Naudotam automobiliui įsigyti gyventojai dažniau renkasi paskolą automobiliui. Vidutinis tokios paskolos automobiliui dydis mūsų banke šiais metais išlieka stabilus, lyginant su pernai metais, ir siekia beveik 6 tūkst. eurų“, − komentuoja „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius T. Pulikas.
Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje.
Naujų automobilių registracijos dinamika
Kaip jau įprasta, trumpalaikio registravimo mastai praeitą mėnesį buvo nedideli: 12 įregistruotų naujų automobilių (iš jų - 6 „Subaru“) buvo išregistruota iki mėnesio pabaigos, o dar 62 (iš jų - 53 „Volkswagen“) bus išregistruoti artimiausiu metu, skelbia „AutoTyrimai“ pranešime žiniasklaidai.
Užsienyje pirkto automobilio registravimas
Vasarį registruotų automobilių pokyčiai
- Vasarį asmeninių automobilių (M1) registravimas išaugo 2,8% iki 2ʼ602 vnt.
- Lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) apimtis padidėjo 18,9% iki 314 vnt.
- Pati sėkmingiausia darbo diena buvo vasario 26 d., kuomet įregistruoti 232 automobiliai.
- Prasčiausia darbo diena buvo vasario 2 d., kuomet įregistruoti 76 automobiliai.
Populiariausios markės ir modeliai
Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo „Toyota“ markė (515 vnt.), antrąją vietą užėmė „Volkswagen“ (487), o trečiąją - „Skoda“ (436). Tarp prestižinių markių ir toliau pirmavo „Audi“ (80 vnt.).
Vasarį tarp asmeninės paskirties (M1) modelių populiariausi buvo „Skoda Kodiaq“ (142 vnt.), „Toyota Yaris Cross“ (138) ir „Volkswagen T-Roc“ (138). Tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) pirmavo „Volkswagen Crafter“ (73 vnt.) ir „Toyota Hilux“ (54).
Elektromobilių augimas
Praeitą mėnesį įregistruoti 224 tikrieji elektromobiliai (EV), tai yra daugiau nei dvigubai (117,5%) daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis - „Skoda Elroq“ (52 vnt.). 2025 m. vasarį buvo įregistruoti 103 elektromobiliai.
2026 m. sausį-vasarį Lietuvoje iš viso įregistruotas 6ʼ081 naujas lengvasis automobilis, t.y. 2,8% daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (5ʼ917). Šiemet įregistruotas 501 elektromobilis, t.y. 84,9% daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu (271).
tags: #koks #automobilis #yra #laikomas #nauju