Pastaraisiais metais gatvėse atsiranda vis daugiau elektra varomų transporto priemonių. Ir tai nestebina, nes klimato kaita skatina šalių vyriausybes ieškoti sprendimų, kaip sumažinti poveikį aplinkai. Kelių transportui tenka 75 proc. anglies dvideginio (CO2) emisijos, kurią į aplinką išmeta transporto pramonė (lėktuvai - 10 proc.), ir sukuria 21 proc. viso sektoriaus išmetamųjų teršalų. Kyla klausimas, ar elektrinės transporto priemonės yra geriausias būdas sumažinti pasaulyje išmetamųjų teršalų kiekį ir pasiekti nulinę taršą? Atsakymas būtų taip ir ne, rašo newseu.cgtn.com.
Tradicinis Transportas ir Jo Poveikis
Įprasta transporto priemonė turi vidaus degimo variklį, kuris, degindamas iškastinį kurą, pagamina energiją automobiliui judėti. Benzininiai ir dyzeliniai automobiliai išmeta į aplinką CO2, t. y., išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, turinčias įtakos klimato pokyčiams. Maža to, ore tvyrantys toksiški garai gali patekti giliai į žmonių plaučius ir net sukelti ligų, pavyzdžiui, vėžį. Su dyzeliniais varikliais yra šiek tiek sudėtingiau. Jie į aplinką paskleidžia kietąsias daleles, o jas sunku neutralizuoti. Dabar sumažėjo tų kietųjų dalelių kiekis, sumažėjo ir pačios dalelės, bet automobiliai jas vis vien skleidžia. O blogybė ta, kad mažėjant kietosioms dalelėms jos tampa dar pavojingesnės žmogui, mat patenka giliau į organizmą ir sunkiau pasišalina. Kietosios dalelės patenka į plaučius ir sukelia plaučių ligas. Jos prisideda ir prie širdies ligų, nes plaučiai sunkiau pasisavina deguonį. Na, o azoto dioksidas, sieros dioksidas yra kancerogenai, o kancerogenai sukelia vėžį.
Elektra Varomų Transporto Priemonių Potencialas ir Iššūkiai
Elektra varomo automobilio baterija kaupia elektros energiją, kuri maitina elektros variklį. Elektrinės transporto priemonės sulaukia bene daugiausiai kritikos dėl to, kad jų gamybai reikia 1,5 karto daugiau energijos nei įprastiems automobiliams pagaminti. Visgi, prieš darant išvadas svarbu įvertinti visą elektrinės transporto priemonės gyvavimo ciklą ir bendrą išmetamų teršalų kiekį per visą jos eksploatavimo laiką.
Elektromobilių ličio jonų baterijoms pagaminti reikia daug retų iškastinių žaliavų, kaip litis, nikelis ir kobaltas, kurias iškasus būtina rafinuoti ir tik tada panaudoti baterijų gamyboje. Šis procesas dėl vandens, šilumos ir sterilių sąlygų reikalauja itin daug energijos. Tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kur gaminama didelė baterijų dalis, elektros energijos gamyba labai priklauso nuo anglies, o tai padidina išmetamų CO2 dujų kiekį baterijų gamyboje. Naujausia IVL Švedijos aplinkos tyrimų instituto ataskaita parodė, kad gamyboje vienos ličio jonų baterijos kilovatvalandė išmeta vidutiniškai nuo 61 iki 106 kilogramų CO2 ekvivalentų.
Išmetamųjų teršalų kiekis priklauso dar ir nuo to, kokioje šalyje elektrinė transporto priemonė naudojama ir įkraunama. Visgi, elektrinės transporto priemonės eksploatacijos pabaiga turi mažiausią poveikį bendrai išmetamai emisijai. Maža to, atsiranda gerų galimybių sumažinti poveikį klimatui. Pirma, naudotų baterijų metalų perdirbimas mažina naujų žaliavų poreikį. Didžiausio pasaulyje aplinkosauginio tinklo „Friends of the Earth Europe“ duomenimis, Europos rinkoje surenkama tik 5 proc. senų baterijų.
„Tačiau vis labiau populiarėjančios elektrinės transporto priemonės ir naujos technologijos, skirtos geriau pakartotinai naudoti ir perdirbti baterijas bei automobilių komponentus, gali padėti sumažinti naujų žaliavų gavybos poveikį aplinkai.“
ES Iniciatyvos ir Strategijos
Europos Komisija (EK) pasiūlė naujų „Ekologiško transporto“ iniciatyvų paketą, kuriuo siekiama, kad transporto sektorius taptų darnesnis. Viena strategijų - laipsniškai mažinti aplinkai daromą žalą bei eismo spūstis ir kartu didinti transporto ir visos ekonomikos našumą. Siūloma valstybėms narėms įvesti veiksmingesnes ir labiau su ekologija susijusias kelių rinkliavas už krovininius automobilius. Surinktos lėšos būtų naudojamos transporto poveikio aplinkai ir eismo spūsčių mažinimui. Taip pat paskelbtas komunikatas dėl krovininio geležinkelių transporto keliamo triukšmo mažinimo.
Už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani kalbėjo: „Šiuo paketu siekiama spręsti taršos bei klimato kaitos problemas ir užtikrinti, kad teršėjai, o ne mokesčių mokėtojai, mokėtų už aplinkai padarytą žalą. Įdiegus šias iniciatyvas, transportas taps ekologiškesnis, bus išmetama mažiau teršalų, krovininiai automobiliai naudos iki 8% mažiau degalų ir visi eismo dalyviai rečiau gaiš spūstyse.“
„Modeshift“ Koncepcija
„Modeshift“ koncepcijos esmė - vienos transportavimo rūšies (kelių, geležinkelių, oro, vandens) keitimas kita. Aplinkosaugos požiūriu ši koncepcija reiškia taršos sumažinimą pakeitus transporto rūšį. „Greitasis“ transportavimo būdas - gabenimas oro transportu, laivais bei traukiniais - laiko atžvilgiu yra ganėtinai palankus, tačiau teigiama, jog jis labiausiai teršia aplinką, be to, yra brangus. Specialistai pripažįsta, jog „žaliasis“ transportavimo būdas yra lėtesnis, tačiau pigesnis. Tarkim, transportavimas keliu, palyginti su transportavimu oru, gali užtrukti 4 dienomis ilgiau, tačiau kainuos penktadaliu pigiau. Anot kai kurių ekspertų, transportavimą oru pakeitus į transportavimą keliais, galima sumažinti CO2 kiekį iki 8 kartų (priklausomai nuo siuntos).
Norint sumažinti CO2 emisijas, reikia tobulinti tris transportavimo sritis: įmonės tinklo optimizavimas (mažinti nuvažiuotus kilometrus, senų automobilių skaičių, gerinti krovos veiksnius), vairuotojų ugdymas (mokyti ekologinio vairavimo, automobilio priežiūros) ir transportavimo rūšių keitimas ekologiškesnėmis (pvz., iš oro į kelių, geležinkelių, vandens).
Transporto Rūšių Palyginimas Pagal Taršą
Transportas Europoje pagal anglies emisijas užima antrąją vietą, o kelio transportas išmeta 82% viso anglies dioksido. Europos aplinkos agentūra, išanalizavusi duomenis, pateikė lentelę, rodančią, kiek kenksmingų medžiagų, išmetamų į orą tenka vienam skirtingu keleiviniu transportu besinaudojančiam keleiviui.
Keleivinis Transportas
Rezultatai apsivertė aukštyn kojomis: dyzelinis traukinys pats ekologiškiausias. Turint omenyje, kad vienu traukiniu Europoje vidutiniškai važiuoja 156 keleiviai, vienam keliauninkui tenka vos 14 g/km CO2. Antroje vietoje - autobusai, kuriais vidutiniškai važiuoja 12,7 keleivio. Keleivis važiuodamas autobusu atsakingas tik už 68 gramus kilometrui teršalų. Trečioje vietoje - motociklas, iš karto už jo - automobilis. Vienu automobiliu žemyne vidutiniškai važinėja vos pusantro asmens. Važiuodamas dideliu automobiliu jo vairuotoją galima „kaltinti“ dėl 158 g teršalų, paliekamų kiekviename kilometre. Labiausiai teršianti transporto priemonė - lėktuvas, kuriuo vidutiniškai skrenda 88 keleiviai, ir kiekvienam jų tenka po 285 g/km CO2.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, doc. Dr. Saugirdas Pukalskas paaiškino: „Kalbant apie keleivinį transportą, traukiniai vienareikšmiškai ekologiškiausi. Jų ratai kieti ir rieda kietu keliu, dėl to turi mažą pasipriešinimą riedėjimui, jų priekio plotas labai panašus į krovininio automobilio, tad ir pasipriešinimas orui panašus, tačiau traukinys gali tempti gerokai didesnį sąstatą, kuriame gali būti gerokai daugiau krovinio ir daugiau keleivių.“
Verta pažymėti, kad traukiniai taip pat toliausiai pažengė elektrifikacijos srityje: Europos komisijos duomenys skelbia, kad daugiau nei pusė visų traukinių linijų Europoje - elektrifikuotos. Lietuva, tuo tarpu velkasi sąrašo apačioje. Nepaisant to, net ir pusiau pripildyti dyzeliniai traukiniai aplinką žaloja mažiau, nei tiek pat žmonių vežantys automobiliai.
Lėktuvų Tarša ir Efektyvumas
Oro transportas į orą išmeta apie 8% anglies dioksido daugiau nei atitinkamą krovinį gabenantis automobilis. Tačiau, anot ekspertų, kelio transportas išmeta žymiai mažiau anglies (apie 8 kartus mažiau). Oro transportas į orą taip pat netiesiogiai išmeta (neskaitant CO2) NH4, NOx ir 03. Lėktuvas gali transportuoti 2,4 daugiau siuntų nei vilkikas, tačiau santykis tarp lėktuvo ir jo transportuojamų siuntų svorio yra žymiai didesnis, palyginti su vilkiko ir jo transportuojamų siuntų svoriu. Antra, kad pasiektų reikalingą greitį, lėktuvui reikia milžiniškos energijos. Lėktuvai teršalus išmeta aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, tad bendras poveikis yra maždaug 1,9 karto didesnis. Oro transporto išmetamų dujų lygis yra didesnis nei kelių transporto (skaičiuojant krovinio svorio ir transportuojamo atstumo santykį t/km).
Skaičiuojama, kad trumpo skrydžio metu (iki 463 km) vienam keleiviui tenkančios anglies dvideginio emisijos siekia 257 g/km. Tuo tarpu šiek tiek ilgesnių tarptautinių skrydžių metu šis rodiklis krenta iki 177 g/km vienam keleiviui. Pačių ilgiausių skrydžių metu vienam keleiviui tenkanti CO2 tarša gali nukristi ir iki 113 g/km. Nors CO2 tarša yra didelė problema, lėktuvai išmeta ir nemažai azoto oksidų, kurie dideliame aukštyje prisideda prie O3 formavimosi, kuris skatina šiltnamio efektą. Lėktuvai atmosferą teršia ten, kur ji yra itin pažeidžiama - didesniame aukštyje, kur net lėktuvų išmetami vandens garai prisideda prie šiltnamio efekto formavimosi. Oro uostų aplinka yra prisotinta kietųjų dalelių, kurias palieka kildami ir leisdamiesi lėktuvai. Gamtai kenkia ir akustinė tarša, oro uostuose dirbanti technika, o ekstremaliais atvejais - ir ore išpurškiami degalai.
Krovininis Transportas
Mažiausiai aplinką teršia vandens transportas, po to eina geležinkelių ir tik tuomet kelių transportas. Didžiausias taršos šaltinis - lėktuvai. Akivaizdu, kad krovinių gabenimas geležinkeliu yra ne tik efektyvesnis, bet ir gerokai ekologiškesnis. „Naudojantis geležinkelių transportu, yra sunaudojama kone tris kartus mažiau degalų, negu vežant vilkikais.“ Pavyzdžiui, krovinį, kurį atgabena traukinys, į Vilnių paprastai vežtų net 48 krovininiai vilkikai. Šimtui kilometrų vilkikas sunaudoja vidutiniškai 33 litrus kuro, taigi, kad vienas vilkikas įveiktų atstumą Klaipėda-Vilnius-Klaipėda, prireiktų apie 200 litrų degalų, o 48 vilkikams - beveik 10 000 litrų. Automobilių išmetamosios dujos teršia gamtą, didelis vilkikų srautas gadina šalies kelius.Skaičiuojama, kad 16 didžiausių pasaulio laivų aplinką teršia taip pat, kaip visi tuo metu keliuose važinėjantys automobiliai.
Nepriklausomų tyrimų duomenimis, gabenant vieną kilogramą siuntų oro transportu, yra išmetama 8 kartus daugiau CO₂ nei gabenant vieną kilogramą siuntų kelių transportu. Todėl verslo įmonės yra skatinamos peržvelgti savo verslo poreikius ir įvertinti, kiek yra būtina gabenti siuntas lėktuvais. Tačiau tiesa yra ir tai, kad sunkesnes siuntas iki durų be kelių transporto pasitelkimo pristatyti sunkiai pavyktų, todėl daugeliu atvejų yra būtina naudotis kombinuotu transportavimo būdu, ypač kai tai susiję su tarpžemyniniais ar tolimaisiais pervežimais.
ECO skaičiuotuvas
ECO skaičiuotuvas - internete veikianti skaičiuoklė, kuri apskaičiuoja CO2 emisijas, kurios skleidžiamos transportuojant krovinius oru bei keliu. Šis skaičiuotuvas skirtas palyginti dviejų transporto rūšių poveikį klimatui. Su juo galima apskaičiuoti oro ir kelio transportavimo CO2 emisijas atskirai, tačiau svarbiausias ECO skaičiuotuvo tikslas - pabrėžti transportavimo oru ir keliais įtaką šiltnamio efektui. Šis prietaisas apskaičiuoja emisijas, kurios skatina šiltnamio efektą, krovinius transportuojant tarp 96 Europos miestų, į 36 šalis. ECO skaičiuotuvas gali būti išskirtinai naudojamas, kad būtų apskaičiuojamos ir tarptautinės siuntų emisijos.
Pavyzdžiui: gabenant 30 siuntų iš Vilniaus į Miuncheną lėktuvu, į aplinką bus išmesta 831 kg CO₂, o transportuojant keliu, bus išmesta tik 51 kg CO2, taigi net 15 kartų mažiau. Šis santykis nesikeis, ar bus siunčiama 20, ar 30 siuntų.
Daroma išvada, jog ne siuntų dydis ir svoris suteikia svarios informacijos apie skleidžiamas emisijas. Šią informaciją suteikia siuntų kiekis transporto priemonėje. Tai galima paaiškinti palyginti mažu transportuojamų siuntų svoriu. Kol kas nei vienas vilkikas nėra pasiekęs savo maksimalaus kėlimo svorio. Tai reiškia, jog tuščias vilkikas kuro suvartoja ne ką daugiau negu visiškai prikrautas. Pagal ECO skaičiuotuvo duomenis, šis skirtumas yra tik 5%.
Darnaus Judumo Skatinimas ir Infrastruktūra
Visos transporto priemonės, kad ir kokios naujos ir modernios bebūtų, prisideda prie aplinkos taršos, tad vis daugiau gyventojų, norėdami kuo mažiau kenkti gamtai ir tuo pačiu - patiems sau, ieško tvaresnių keliavimo alternatyvų. „Ne tik mažiausiai anglies dioksido (CO2) išskiriantis būdas, bet ir palankus sveikatai, yra vaikščiojimas pėsčiomis, tad, kada įmanoma, reikėtų jam teikti pirmenybę. Toliau - važiavimas dviračiu. Jeigu kalbame apie tolimesnes keliones ar vykimą į užsienio šalis, akivaizdu, kad pirmi du būdai atkrenta, o lieka arba viešasis transportas, arba asmeninis automobilis. Keliavimas viešuoju transportu yra daug tvaresnis už keliones asmeniniu automobiliu, tad pirmiausia reikėtų rinktis viešąjį transportą, ir tik kraštutiniu atveju važiuoti automobiliu“, - sako Vilnius TECH Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. S. Pukalskas.
Doc. dr. S. Pukalskas įsitikinęs, kad siekiant didesnio tvarumo miestuose turėtų daugėti viešojo transporto ir mažėti automobilių, pervežančių po vieną žmogų. Viešasis transportas turėtų būti daug labiau patrauklesnis ir patogesnis keleiviams: daug transporto priemonių, kuo mažiau persėdimų ir kuo mažesni atstumai iki stotelių.
Lietuvos miestų viešasis transportas atnaujinamas jau daugiau nei dešimtmetį, senus, susidėvėjusius autobusus keičiant šiuolaikiškais, ekologiškais, hibridiniais ar varomais elektra. Tam pasitelkiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų lėšos. Pagal naujausius savivaldybių pateiktus duomenis šalies viešojo transporto parką miesto, priemiesčio ir tarpmiestiniams maršrutams šiuo metu sudaro apie 3,2 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 13 proc. yra netaršios. Panaudodamos 2014-2020 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo investicijas - 51,4 mln. eurų, Lietuvos savivaldybės iš viso jau yra įsigijusios 179 netaršias viešojo transporto priemones, iš jų 90 troleibusų, 48 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus ir 39 elektrinius autobusus. Iš 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų naujoms viešojo transporto priemonėms įsigyti numatoma skirti 160 mln. eurų.
Pasak pašnekovo, įtaką tvarumui transporto sektoriuje daro ir infrastruktūra. Lietuvos miestuose, įgyvendinant darnaus judumo planus, siekiama kurti darnią ir vientisą viešąją infrastruktūrą, kuri atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius, prisidėtų prie oro taršos ir triukšmo mažinimo, darnaus judumo skatinimo mieste. Daug dėmesio skiriama efektyviam eismo srautų sureguliavimui, susisiekimo infrastruktūra geriau pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, tiesiami nauji ir rekonstruojami esami dviračių takai.
Transporto Priemonių Taršos Kontrolė
Nauji automobiliai dabar tokie švarūs ir žali kaip niekada anksčiau, net ir dideli universalai ar miesto visureigiai į aplinką kiekviename kilometre geba išmesti mažiau nei 100 g anglies dvideginio. Kai kurie automobiliai labai užterštuose miestuose pro išmetamųjų dujų vamzdžius išspjauna švaresnį orą nei jį įsiurbia per priekines groteles.
Tačiau techninė apžiūra nėra garantija. Techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas teigiamai vertina siekį mažinti automobilių taršą. „Specialistai iš tiesų nuoširdžiai sveikina bandymus kurti gerokai daugiau kontrolės svertų turinčią sistemą, skatinančią žmones atidžiau prižiūrėti savo automobilius ir daryti tai ne kartą per dvejus metus, prieš vizitą į TA stotį, bet nuolatos - visą jų eksploatavimo laiką.“ Jis priminė, kad vidutinis Lietuvos transporto parko (M1 ir N1 klasės arba lengvųjų automobilių) amžius siekia beveik 15 metų. „Tai reiškia, kad įvairios techninės problemos, lemiančios didesnę aplinkos taršą, gali „paūmėti“ netgi praėjus viso labo keletui mėnesių po to, kai TA stotyje dirbantys kontrolieriai automobiliui neturėjo jokių priekaištų.“ Anot jo, tarša gali ženkliai išaugti, pavyzdžiui, vien dėl pradėjusių kimštis oro filtrų: „Tuomet susidaro riebesnis degusis mišinys, neišvengiamai reiškiantis ne tik padidėjusias degalų sąnaudas, bet ir tirštesnį dūmų šleifą, sklindantį iš išmetimo vamzdžio.“
Nesuplanuota ar atsitiktinė kontrolė keliuose yra svarbi dar ir dėl to, kad prieš keliaujant patikros į TA stotis dalis automobilininkų griebiasi įvairių gudrybių, bandydami laikinai pagerinti išmetamųjų dujų ar dūmingumo parametrus. „Žinant, kad egzistuoja tikimybė sulaukti aplinkosaugininkų patikros ir baudos, motyvacija skirti daugiau dėmesio automobilio priežiūrai neabejotinai bus didesnė.“
„Transeksta“ duomenimis, 2023 m. apie 47 proc. kelių transporto priemonių iš pirmo karto nepraėjo privalomosios techninės apžiūros. Apie 10 proc. M1 ir N1 klasių transporto priemonių nepraėjo techninės apžiūros iš pirmo karto dėl taršos reikalavimų neatitikimo - nustatytas per didelis dūmingumas ar anglies monoksido kiekis, eksploatacinių skysčių nuotėkis.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad, jeigu patikrintos transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis ir dūmingumas viršys ribines vertes - techninės apžiūros dokumento galiojimas baigsis po 48 val. nuo sprendimo surašymo momento. Jeigu bus nustatytas skysčių nuotėkis, techninės apžiūros dokumento galiojimas baigsis iš karto nuo sprendimo surašymo momento. Galiojančio techninės apžiūros dokumento neturinti transporto priemonė eisme dalyvauti negali. Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija ribines vertes, eksploatavimą yra numatyta atsakomybė.
tags: #kokios #transporto #priemones #netersia #gamtos