Nepaisant daugybės perspėjimų, Lietuvos keliuose daugėja automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Tokių eismo įvykių metu neretai ne tik nukenčia gyvūnai, apgadinami automobiliai, tačiau sužalojimų neišvengia ir žmonės. Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose tampa vis dažnesni ir pavojingesni, ypač tam tikruose regionuose ir sezono metu. Vairuotojai privalo žinoti, kaip išvengti tokių situacijų, bei kokių veiksmų imtis susidūrus su gyvūnu.
Statistika ir tendencijos
Automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius didėja nuolat. Palyginus su praėjusiais metais, tokio pobūdžio avarijų skaičius padidėjo beveik ketvirtadaliu. Pavyzdžiui, 2018-aisiais, užfiksuota beveik 2600 automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per pastaruosius 5 metus žalų skaičius dėl susidūrimų su gyvūnais auga. 2024 m. užfiksuota 1810 žalų.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė atskleidė, kad 2023 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas 6351 eismo įvykis, kai buvo susidurta su gyvūnais. O 30 iš jų buvo įskaitiniai eismo įvykiai, t. y. įvykiai, per kuriuos buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi pernai dėl susidūrimų su gyvūnais 1 asmuo žuvo, 34 buvo sužeisti. 2024 m., anot policijos atstovės, tokių avarijų kol kas yra užfiksuota kiek mažiau nei pusė visų šių įvykių pernai, t. y. 2748. Šiemet susidūrimų su gyvūnais metu niekas nežuvo, bet buvo sužeista 12 žmonių. Per pirmuosius 2025 m. mėnesius už pasitraukimą iš įvykio vietos (arba nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę) buvo nubausta 8118 asmenų.
Draudimo bendrovės duomenimis, susidūrimų su laukiniais gyvūnais lapkritį, lyginant su spalio mėnesiu, išaugo daugiau negu du kartus. Praėjusį mėnesį draudikai užfiksavo apie 40 su laukiniais žvėrimis susijusių eismo įvykių. Draudimo įmonės atstovė pastebi, kad susidūrimų su gyvūnais keliuose pikas - gegužės ir spalio mėnesiai. Šiltasis metų sezonas ypač išsiskiria susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika - tą rodo nuo pavasario antrosios pusės išaugantis su tokio tipo avarijomis susijęs žalų skaičius. Kiekvieną gegužę ir birželį bei rudens mėnesiais „Lietuvos draudimas“ fiksuoja žalų suaktyvėjimą dėl avarinių situacijų, įvykusių kelyje susidūrus su laukiniais žvėrimis. Didžiausias laukinių gyvūnų aktyvumas fiksuojamas ankstyvą rudenį ir pavasarį.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams vis tiek yra rizika patuštinti savo pinigines. Įvykus eismo įvykiui, yra aiškinamasi visos aplinkybės. Transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, tuomet baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo.
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas yra su juo susijęs, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienų iki trijų metų. Policijos duomenimis, vien per pirmuosius 2025 metų mėnesius už pasitraukimą iš įvykio vietos (arba nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę) buvo nubausta 8118 asmenų. Neturintiems teisės vairuoti asmenims tokiu atveju būtų skiriama bauda nuo 850 iki 2600 eurų, o teisės vairuoti atėmimas 1-3 metams būtų privalomas. Taip pat galėtų būti konfiskuojama transporto priemonė. O kitų eismo dalyvių (išskyrus vairuotoją) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos užtraukia baudą nuo 150 iki 230 eurų.
Jei gyvūnas partrenktas kelio atkarpoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu „Laukiniai gyvūnai“, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda, tačiau už netyčia partrenktą gyvūną valstybei žalos atlyginti nereikalaujama. Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Anot I. Krikštopaitytės, tai labiau mitas, nei reali praktika - įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama.
Kada ir kokios draudimo išmokos priklauso?
Automobiliui susidūrus su gyvūnu, žalą atlygina tik „Kasko“ draudimas. Jeigu tokio draudimo klientas neturi, remonto darbus turi atlikti savo lėšomis. Vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą susidūrimo su gyvūnu atveju siekia apie 2500 eurų. Didžiausius nuostolius vairuotojai patiria po susidūrimo su briedžiais. Susidūrus su tokiu stambiu gyvūnu, išmoka gali siekti ir 5400 eurų, o kai kurios avarijos padaro ir beveik 30 tūkst. eurų siekiančios žalos.
Draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, daugiausia į eismo įvykius patenka stirnos ir šernai, taip pat neišvengiama susidūrimų ir su stambesniais gyvūnais - briedžiais ir elniais. Avarinių situacijų su stambesniais gyvūnais metu pasitaiko rimtų sveikatos sužalojimų, netgi tragiškų mirčių. Žala automobiliui būna nepalyginamai didesnė, pavyzdžiui, susidūrus su briedžiu, vidutinė žalos išmoka siekia apie 5400 eurų. Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ iš viso užfiksavo daugiau nei 1800 žalų, įvykusių dėl susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais. Daugiausia jų (virš 830) buvo užfiksuotos patekus į avarinę situaciją dėl į kelią iššokusių stirnų.
Draudimo išmokos nemokamos tik tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam, apsvaigusiam ir pan. Visuomet rekomenduojama padaryti nuotraukas eismo įvykio vietoje, net jeigu ir gyvūnas pabėgo. Jei susidūrimo metu buvo sužeistas gyvūnas ar stambusis paukštis, yra būtina informuoti policiją, skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą.
Kaip elgtis susidūrus su gyvūnu?
Eismo įvykį, į kurį pateko gyvūnas ar gyvūnai, būtina informuoti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog palikti jų važiuojamojoje kelio dalyje negalima, nes gresia piniginė bauda, taip pat tai kelia pavojų kitiems vairuotojams.
Sužeistas ar žuvęs gyvūnas
Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.).
Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją. Medžiotojų būrelių ar klubų atstovai kviečiami, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba. Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Laukinius gyvūnus globoja įvairios organizacijos, pavyzdžiui, Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija (visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams - 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis - gga.lt), Kauno „Laukinė Lesė“ (+370 640 56861). Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g., gali priimti laukinius gyvūnus nemokamai.
Prevencinės priemonės ir patarimai vairuotojams
Siekiant išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų.
Saugus vairavimas
- Vairuotojai turi būti dėmesingi važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kuriose kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, ypač tamsiuoju paros metu, esant rūkui, darganai.
- Ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, reikia važiuoti ypač atsargiai, stebėti situaciją šalia kelio.
- Visada sutemus, naktį ir paryčiais važiuokite lėčiau. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte, 4-5 val.
- Pamačius šalikelėje stovintį gyvūną, pro jį važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais. Automobilio garsinį signalą žvėris girdi visai kitaip nei mes.
- Gyvūnai per kelią dažnai bėga grupėmis, tad pastebėjus, kad priekyje kelią perbėgo vienas gyvūnas, pvz., stirna ar šernas, būtina labai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti itin atsargiai.
- Vairuojant reikia pasirinkti saugų greitį, kad prireikus būtų galima tinkamai sureaguoti į iškilusią situaciją, o jei iškils būtinybė - nedelsiant sustoti. Gyvūnai nesuvokia didesnio nei 60 km/val. greičio.
- Ypač svarbu, kad automobilio žibintai šviestų tinkamai - būtų gerai sureguliuoti. Reikėtų įsijungti priekinius priešrūkinius žibintus, nes jie labiau apšviečia kelkraščius.
- Kai kurie saugaus eismo specialistai pataria, kad savo kelyje sutikus gyvūną geriau nusukti į šalikelę, nei trenktis į jį. Kartais nuvažiuoti į kelkraštį, griovį ar pievą yra mažiau pavojinga, nei trenktis į kelis šimtus kilogramų sveriantį briedį.
Gyvūnų elgesio ypatumai
Gyvūnų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač, jei jie apakinti transporto priemonių žibintų šviesos. Gamintininkas S. teigia, kad gyvūnai nesupranta, kas yra automobilis, negali įvertinti likusio atstumo ir dar gali pagalvoti, kad automobilis yra priešas, kuris lekia tiesiai į jį. Todėl gyvūnai ir priima sprendimą bėgti.
Rugsėjis yra briedžių rujos metas, kai jie būna labai neramūs, keliauja. Spalio pabaigoje briedžiai pradeda traukti į savo žiemojimo vietas. Šernai ir stirnos kiekvieną rytą ir vakarą keliauja maitintis, o po to grįžta į mišką. Šiuo laikotarpiu vyksta ne sezoninė, o paros gyvūnų migracija, kai iš naktinių slėptuvių laukiniai gyvūnai traukia maitintis į laukus ir atgal. Šios jų kelionės dažniausios - rytais ir vakarais, konkrečiau - temstant bei švintant, todėl būtent tokiu paros metu yra didžiausia tikimybė susidurti su laukiniais gyvūnais.
Nors vairuotojai dažniausiai perspėjami apie tai, kad didžiausia rizika su laukiniais gyvūnais susidurti užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse. Pavyzdžiui, Klaipėdoje briedžiai keliauja tomis vietomis, kur labai žalia, o miškai tiesiog įeina į miestą. Lygiai tokia pati situacija ir Vilniuje. Jei pažiūrėsime į miestą iš aukštai, pamatysime, kad miškais galima atkeliauti iki pat Katedros aikštės. Todėl gyvūnai, pradėję keliauti, ypač nakties metu, jie nejaučia streso ir atskaitos taško. Taip pat iki miestų gali atklysti jauni gyvūnai. Tačiau, pavyzdžiui, niekada į miestą neateina taurieji elniai, nes jie baikštūs gyvūnai.
Dažniausiai eismo nelaimės įvyksta, kai į kelią išbėga stirnos, o pačios skaudžiausios avarijos - tai susidūrimai su briedžiais. Elniai ir stirnos yra atsargesni, jei jie nėra išgąsdinti, šie žvėrys dažnai sustoja prieš kelią ir apžiūri aplinką, nebėga visiškai aklai į važiuojamąją dalį. Tuo tarpu briedžiai neturi tokios stiprios savisaugos, jie į kelią bėga nežiūrėdami. Vairuotojai turėtų žinoti taisyklę: jei bėga vienas žvėris, iš paskos sulauksite ir daugiau jo gentainių. Paskui pirmąjį gyvūną bėgantys žvėrys seka jį nesustodami ir nebežiūrėdami aplinkui.