Kas patenka į Kelių eismo taisyklių ir kitų reglamentų taikymo sritį?

Kelių eismo taisyklės (KET) ir kiti teisės aktai apibrėžia platų eismo dalyvių ir transporto priemonių ratą, kurie patenka į jų reguliavimo sritį. Šios taisyklės siekia užtikrinti saugumą keliuose, reguliuoti eismą ir nustatyti aiškias atsakomybes visiems, kas dalyvauja viešajame eisme.

Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai

Siekiant aiškumo, svarbu suprasti pagrindines sąvokas, kurios apibrėžia eismo dalyvius ir transporto priemones.

Kas yra vairuotojas ir transporto priemonė?

• Vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę.
• Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti.

Transporto priemonių rūšys

• Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
• Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
• Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
• Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone.

Kiti eismo dalyviai ir infrastruktūra

• Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją.
• Reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę). Reguliuotoju gali būti, pavyzdžiui: pervažos budėtojas, kelių darbininkas ar koks nors kitas eismą reguliuoti įgaliotas asmuo. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, o pėsčiasis - sustoti, kai reguliuotojas duoda signalą. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.
• Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
• Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“.
• Sankryža - kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.

Vairuotojo pareigos ir draudimai

Visiems vairuotojams taikomi esminiai reikalavimai, skirti užtikrinti eismo saugumą ir tvarką.

Bendra vairuotojo atsakomybė

Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.

Draudimai ir reikalavimai

• Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, bei duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
• Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
• Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.
• Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti.

Dokumentų pateikimas ir transporto priemonės registracija

Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno (policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno) reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus. Vairuotojas taip pat privalo leisti pareigūnams patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus.

Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Transporto priemonės ir priekabos registruojamos Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registre arba Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.

Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje.

Specialiųjų transporto priemonių ir eismo dalyvių reguliavimas

Be bendrųjų taisyklių, egzistuoja specifiniai reikalavimai tam tikroms transporto priemonėms ir eismo dalyviams.

Specialiosios transporto priemonės

• Transporto priemonės su švyturėliais ir signalais: Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali turėti ir važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir t. t.).
• Vadeliojami vežimai ir rogės: Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.

Dviratininkai ir besimokantys vairuoti

• Dviratininkai: Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą. Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto.
• Vairavimo instruktoriai ir mokiniai: Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį teisę mokyti vairuoti. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“, privalo vilkėti ir instruktorius, lydintis mokinį motociklu. Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.

Elektrinės mikrojudumo priemonės: nauji saugumo reikalavimai

Elektrinės mikrojudumo priemonės (paspirtukai, riedžiai) tapo kasdienybe miestų gatvėse, tačiau išryškėjo ir saugumo problemos. Dažnėja atvejai, kai paspirtukais važiuojama neblaiviais, ignoruojamos eismo taisyklės ar saugos priemonės.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios esminiai saugumo reikalavimai. Nuo šios datos, važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.

Svarbiausias pakeitimas: nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Be to, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

AM kategorijos vairuotojai: nauji reikalavimai ir pokyčiai

Lengvieji keturračiai (vadinamieji mikroautomobiliai) ir mopedai per pastaruosius metus tapo ypač populiarūs tarp jaunimo dėl nedidelės kainos ir mažesnių reikalavimų. Tai dažnai būna pirmoji transporto priemonė, kurią įsigyja ar vairuoja jaunas žmogus. Stebint eismo situaciją ir didėjant AM kategorijos transporto priemonių skaičiui keliuose, buvo įvertinta, kad būtina užtikrinti, jog teisę vairuoti įgyjantys asmenys turėtų ne tik teorinių žinių, bet ir realių praktinių įgūdžių.

Pokyčiai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios vieni iš labiausiai aptarinėtų vairavimo teisių įgijimo pokyčių AM kategorijai. Šiuo metu, norint gauti AM kategorijos vairavimo teisę, pakanka išlaikyti tik teorijos egzaminą „Regitroje“, o minimalus amžius yra 15 metų.

Nuo nurodytos datos:

• Minimalus amžius AM kategorijai įgyti bus didinamas nuo 15 iki 16 metų.
• Asmenims, norintiems gauti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius (AM kategorijos transporto priemones), bus privaloma išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą. Praktikos egzaminas bus laikomas vairuojant dviratį mopedą, o jo vertinimas, specialieji manevrai bei reikalavimai egzaminuojamojo aprangai ir apsaugoms bus taikomi pagal motociklų kategorijoms galiojančią tvarką. Šiais pokyčiais siekiama didesnio saugumo keliuose, nes praktikos egzaminas leis objektyviai įvertinti, ar būsimasis vairuotojas geba valdyti transporto priemonę realiomis eismo sąlygomis ir tinkamai reaguoti į kintančias situacijas.

Šio pakeitimo priežastis - pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus už administracinio nusižengimo padarymą atsako tik tas asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Tokia situacija ne tik mažino atsakomybės jausmą tarp jaunų vairuotojų, bet ir apsunkino eismo saugumo užtikrinimą.

Išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus, asmeniui bus išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas su AM kategorija.

Teorijos egzamino kalba

Nuo 2026 m. sausio 1 d. teorijos egzamine nebeliks rusų kalbos. Tai reiškia, kad rusų kalba daugiau nėra prieinama vairavimo teorijos egzaminui. Praktikos egzaminas ir toliau bus laikomas tik valstybine (lietuvių) kalba.

Tarptautinis transportas ir Mobilumo paketo įtaka

Europos Sąjungos mastu patvirtintas Mobilumo paketas atliko esmines transporto sektoriaus pertvarkas, apimančias vairuotojų darbo ir poilsio sąlygas, transporto paslaugas teikiančioms įmonėms keliamus reikalavimus, licencijavimo taisykles ir kabotažą.

Vairavimo ir poilsio režimo pokyčiai (Reglamentas Nr. 2020/1054)

Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, numatantis vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles, nuo 2026 m. liepos 1 d. bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos.

• Su porininkais dirbantis vairuotojas privalomą 45 minučių pertrauką, kurią privaloma padaryti po keturių su puse valandų vairavimo (jeigu nepradedamas naudoti poilsio laikotarpis), gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas.
• Kai vairuotojas lydės keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudosis normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis galės būti pertraukiamas ne daugiau kaip 2 kartus kita veikla, kurios bendra trukmė negalės viršyti 1 valandos. Tokiu poilsio laikotarpiu vairuotojas turėtų galėti naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova.
• Numatytos išskirtinės aplinkybės, kuriomis leidžiama nukrypti nuo maksimalaus vairavimo trukmės ir privalomo poilsio reikalavimų, jeigu nekeliamas pavojus kelių eismo saugumui. Pavyzdžiui, kasdienė ar kassavaitinė vairavimo trukmė gali būti viršijama ne daugiau kaip 1 valanda siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tomis pačiomis sąlygomis vairavimo trukmė gali būti viršijama ne daugiau kaip 2 valandomis, jeigu iš karto prieš papildomą vairavimą buvo padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių nenutrūkstama pertrauka.

Poilsio laikas ir reikalavimai įmonėms

Nors pagrindiniai maksimalaus darbo ir poilsio laiko reikalavimai nesikeičia, keičiasi poilsio laiko paskirstymas. Pagal bendrąją taisyklę, per bet kurias 2 paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po 45 valandas) arba vienu normaliu ir vienu sutrumpintu (bent 24 valandų) kassavaitinio poilsio laikotarpiu.

Numatyta išimtis leidžia vairuotojui pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje, jei per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs. Bet koks sutrumpinimas turės būti kompensuojamas kitu lygiaverčiu poilsio laikotarpiu.

Svarbi garantija darbuotojams: normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu negalės būti naudojamasi transporto priemonėje. Ilgesni nei 45 valandas trunkantys kassavaitiniai poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, kuriame būtų tinkamos sąlygos miegui ir higienai. Visas tokio būsto ne transporto priemonėje išlaidas turės padengti darbdavys, nebent poilsiu būtų naudojamasi vairuotojo gyvenamojoje vietoje.

Vairuotojų darbas turės būti organizuojamas taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą arba į savo gyvenamąją vietą kartą per 3 arba 4 savaites, siekiant pasinaudoti bent vienu ne trumpesniu nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu.

Reikalavimai transporto įmonėms ir kabotažas (Reglamentas Nr. 2020/1055)

Siekdama įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę, įmonei reikės organizuoti veiklą taip, kad jos transporto priemonės, naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į veiklos centrą ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvažiavimo iš jos dienos. Šis pakeitimas sukėlė nerimą vežėjams, ypač iš Europos kraštų.

Kabotažo taisyklės (3 operacijos per 7 dienas) nėra keičiamos, tačiau pakeitimai numato papildomą privalomos pertraukos reikalavimą, vadinamą „atvėsimo laikotarpiu“. Pagal jį vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje 4 dienas po kabotažo operacijos pabaigos. Šis pakeitimas bus taikomas nuo 2022 m.

Vairuotojų komandiravimas ir kontrolė (Direktyva Nr. 2020/1057)

Nuo Direktyvos 2020/1057 taikymo pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., kelių transporto sektoriui bus taikomi vairuotojų komandiravimo pakeitimai. Tai apima tokio paties dydžio darbo užmokesčio mokėjimo taisykles, dienpinigių įskaitymo į darbo užmokestį taisykles ir kitas komandiruojamų darbuotojų garantijas.

Taip pat nustatomos konkrečios kontrolės priemonės. Nuo 2024 m. transporto įmonės sudaromas darbo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimų, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, turės apimti kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas. Atitinkamai, patikrinimo metu pareigūnams turės būti pateikiama informacija (dokumentai) už šį ilgesnį laikotarpį.

tags: #kokie #vairuotojai #patenka #i #reglamento #reguliavimo