Vairavimas, ypač ilgose kelionėse, gali būti itin pavojingas, jei vairuotojas nesirūpina savo fizine ir psichologine savijauta. Stresas, nuovargis ir netinkama mityba gali lemti rimtus eismo įvykius, kurių pasekmės gali būti tragiškos.
Nuovargis ir jo pasekmės
Nuovargis yra viena iš dažniausių sunkių eismo įvykių priežasčių kelyje ir rimta problema, kelianti pavojų keliuose. Regensburgo universiteto (Vokietija) miego medicinos tyrimo centro duomenimis, kas ketvirtas automagistralėje žuvo dėl vairuotojo nuovargio. Šis veiksnys sukelia dvigubai daugiau tragiškų pasekmių nei vairavimas išgėrus alkoholio. Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių. Nustatyta, jog nuovargio sukeltos eismo nelaimės tris kartus dažniau nei kitos pasibaigia sunkiais sužeidimais ar mirtimi - viskas dėl sumažėjančios vairuotojų reakcijos į kliūtis kelyje.
Nepakankamai išsimiegojusiam vairuotojui gresia didesnė rizika kelyje, nes nuovargis neigiamai veikia koncentraciją ir reakcijos trukmę. Tai taip pat trukdo tinkamai įvertinti įvairias situacijas. Pavargęs ir sergantis vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Dėl nuovargio vairuotojo matymo laukas labai susiaurėja ir sumažėja dėmesio koncentracija. Mieguistas vairuotojas taip pat gali klaidingai suvokti kitų vairuotojų siunčiamus signalus ir į juos atsakyti neadekvačiai.
Instruktoriai tvirtina, jog pavargusio vairuotojo koncentracija ir taip labai nusilpsta, o jam pasiekus užmigimo prie vairo ribą, automobilis tampa visiškai nevaldomas. Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Tokia tendencija aiškinama tuo, jog artėjant kelionės pabaigai mažėja vairuotojo įtampa, o kūnas tai priima kaip signalą, leidžiantį pailsėti. Net kas dešimtas vairuotojas pripažino užmiegantis prie vairo. Dauguma jų užmiega vadinamuoju mikromiegu. Mikromiegas - tai epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus keletui sekundžių užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudonos šviesos signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų.
Nuovargio ir mieguistumo priežastys
Nuovargio ir mieguistumo priežastys neapsiriboja vien miego trūkumu. Prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Mokslininkų surinktais duomenimis, daugiau nei pusė profesionalių vairuotojų, važiuojančių didelius atstumus, bent kartą yra užmigę prie vairo. Monotonija, ilgalaikis vairavimas, nepatrauklus kraštovaizdis, neigiamai veikia vairuotojų dėmesingumą.
Per karščio bangas didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių pastebėję Prancūzijos tyrėjai teigia, kad viena iš šio reiškinio priežasčių yra trumpesnis ir ne toks gilus miegas dėl naktį esančios aukštos temperatūros. Labai svarbu nuolatos palaikyti komfortiškas vairavimo sąlygas, taip pat ir temperatūrą. Jei automobilis turi oro kondicionierių, karštomis dienomis rekomenduojama jį naudoti.
Streso įtaka vairuotojams
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama vairuotojų psichologinei būklei. Esant tam pačiam eismo intensyvumui, psichologinį stresą automobilius vairuojantys vyrai jaučia net 7 kartus stipriau nei moterys. Psichologinių stresų bandymų metu, esant dideliam transporto eismo intensyvumui, moterims stresas padidėdavo 8,7 proc., vyrams - net iki 60 proc.
Ilgalaikis ir dažnai patiriamas stresas gali sukelti ne tik nervingumą, bet ir galvos svaigulį, raumenų ir krūtinės skausmus, dusulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Be to, vairuotojai, dažnai veikiami ilgalaikio streso, gali tapti agresyviais arba elgtis neprognozuojamai. Tiesa, bandymų rezultatai parodė, jog bendra abiejų lyčių atstovų savijauta po streso panaši: praėjus 20 minučių po kelionės prie vairo intensyviomis eismo sąlygomis, 67 proc. vairuotojų jaučiasi geriau.
Mitybos svarba vairuotojui
Mityba taip pat turi didelės įtakos vairuotojo savijautai ir reakcijos laikui. „Volvo Trucks“ atliko tyrimus, kurių metu nustatyta, kad sveikai besimaitinantis sunkvežimio vairuotojas gali žymiai pagerinti savo reakcijos laiką ir taip sėkmingiau išvengti pavojingų situacijų. Juk dėl sulėtėjusios reakcijos pailgėja net sunkvežimio sustojimo kelias!
Tyrimo iniciatoriai atrinko 23 vairuotojus, kurie maitinosi suderinta dieta, o kita grupės dalis pasiliko ties savo įprastiniu valgiaraščiu. Jau antrąją eksperimento dieną simuliatoriuje atliekami bandymai parodė pastebimus skirtumus tarp abiejų grupių. Suderinta mityba vairuotojų reakcijos laiką pagerino net 16 procentų. Dvylika dienų trukusių bandymų metu didelei daliai sveikai (šešis kartus per dieną) besimaitinantiems eksperimento dalyviams pavyko netgi sureguliuoti savo kraujo spaudimą. Negana to, vairuotojai per tą laiką atsikratė iki 7 kilogramų svorio! Po šių tyrimų „Volvo Trucks“ į Nyderlanduose vykdomą mokymų programą įtraukė ir sveikos mitybos priežiūrą.
Mitybos patarimai tolimųjų reisų vairuotojams
Tačiau realiame gyvenime tolimųjų reisų vairuotojai neturi galimybės maitintis pagal nustatytą dietą. Automobilių sporto profesoriumi vadinamas Jonas Dereškevičius, dešimtis metų treniruojantis įvairių šalių sportininkus, pasidalino savo patarimais toli keliaujantiems vairuotojams:
Pagrindinės taisyklės:
- Svarbiausia taisyklė: bakas turi būti tuščias, bet energijos neturi trūkti.
- Maitinimosi režimas: valgyti reikia po nedaug, bet palyginti dažnai. Nedaug gali būti ketvirtis sumuštinio kas valandą ar pusantros.
- Vengti persivalgymo: jeigu pakelės užkandinėje prisivalgysime pernelyg daug, visas kraujas bus panaudotas virškinimui, o ne smegenims. Apims nuovargis, prireiks nemažai laiko vėl atgauti žvalumą.
- Labai svarbu „neiškrauti“ savo „akumuliatorių“, nes paskui juos „įkrauti“ reikės labai ilgai.
Energijos šaltiniai:
- Pagrindinis vairuotojo energijos vartotojas yra jo smegenys, nes pats darbas nereikalauja didelių fizinių pastangų. Smegenų tinkamai veiklai kraujyje turėtų būti reikiamas cukraus kiekis. Jam sumažėjus, prarandamas dėmesingumas.
- Gėrimai: Geriausias gėrimas - paprastas vanduo. Be burbuliukų, dažų, priedų. Skysčius reikia gerti prieš valgį, o ne po jo.
- Užkandžiai: Geriausias užkandis - bananas. Jis suteikia sotumo jausmą, daug energijos ir neapkrauna organizmo.
- Vengti energinių gėrimų ir šokolado: Jie suteikia energijos, bet tai nėra subalansuota mityba. Normaliai smegenų veiklai reikalingi angliavandeniai, kuriuos organizmas paverčia cukrumi. Yra viena svarbi detalė - paprastieji angliavandeniai, kaip saldainiai, saldūs gėrimai ir balta duona, suteikia trumpus energijos pakilimus, kurie trunka vos valandą, vėl leisdami sugrįžti ankstesniam nuovargiui. Todėl ir prasta mityba, suteikianti didelius gliukozės pakilimus kraujyje, išderina organizmą, sukelia nuotaikų kaitą, galvos skausmus, padidėjusį stresą ir blogesnę koncentraciją. Vietoje šokoladukų geriau rinktis sportininkams skirtus batonėlius. Jie ilgesnį laiką palaiko energinę pusiausvyrą, neapkraudami skrandžio.
Geriausias rinkinys vairuotojui: paprastas vanduo, bananas, galima rinktis sportininkams skirtus batonėlius ar sumuštinį, kurį reikia suvalgyti po gabalėlį per kelias valandas.
Kaip išvengti nuovargio ir mikromiego
Turime nepamiršti, kad poilsis yra būtinas ne tik dėl jūsų pačių, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra rašoma, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Mokslininkai dar mažai ištyrę, ar vairavimo metu patirto fizinio ir psichinio krūvio padarinius galima neutralizuoti vairuotojams miegant poilsio aikštelėse prie automagistralių. Tad ar gali tolimųjų reisų vairuotojai kokybiškai pailsėti vilkiko kabinoje? Siekiant padėti išspręsti tolimųjų reisų vairuotojų sveikatos problemas ir suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, nuo 2007 m. veikia „Doc Stop“ punktų tinklas Vokietijoje. Kai kuriuose tokiuose punktuose budi kvalifikuoti medicinos specialistai arba nurodytu telefonu juos galima išsikviesti. „Doc Stop“ punktų tinklas Vokietijoje plečiamas daugelyje regionų - dabar šalyje savo paslaugas vairuotojams jau teikia 290 punktų.
Reglamentas ir rekomendacijos dėl poilsio
Pagal Kelių eismo taisykles, sunkvežimių vairuotojai neturėtų vairuoti ilgiau nei 9 valandas per vieną pamainą. Po kiekvienų 4,5 valandos vairavimo jiems privaloma pailsėti bent 45 minutes. Ši 45 min. pertrauka gali būti padalinta į dvi dalis: pirmoji - ne mažiau 15 min., antroji - ne mažiau 30 min.
Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val. Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 val., bet trumpesnis nei 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val.
Ilgų kelionių metu patariama reguliariai daryti pertraukas. Ekspertai pabrėžia, kad įstatymai nustato maksimalias ribas, tačiau nuovargis gali atsirasti ir po valandos ar dviejų vairavimo. Visada atsižvelkite į savo būklę ir sustokite pailsėti, jei jaučiatės pavargę.
Požymiai, rodantys, kad laikas sustoti:
- Pradedate žiovauti - tai pirmasis nuovargio požymis.
- Pravažiavote raudoną šviesoforą to nė nepastebėję (pavargęs vairuotojas pirmiausia koncentruojasi į patį vairavimo procesą, vangiai reaguodamas į tokius signalus kaip šviesoforas ar kelio ženklai).
- Negalite prisiminti, kaip staiga atsidūrėte taip arti priekyje važiuojančio automobilio.
- Jūsų akių vokai apsunksta, vis dažniau prisimerkiate.
- Nesugebate susikaupti ir susikoncentruoti į kelią.
- Nepastebite ir nemažindami greičio grubiai įveikiate horizontalias kliūtis, pavyzdžiui, gulinčius policininkus.
- Negalite prisiminti paskutiniųjų kelių kelionės minučių, t.y. pasireiškė mikromiegas.
Ką daryti pajutus nuovargį kelionės metu (jei įmanoma sustoti):
- Įsileiskite gryno oro: Atidarykite langus arba naudokite vėdinimo sistemą, kad į transporto priemonę patektų gryno oro.
- Trumpas poilsis: Leiskite sau bent 15-20 minučių miegui.
- Kofeinas: Jei tai įmanoma, išgerkite kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo, tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia tik po 20-30 minučių ir tai yra tik laikina priemonė budrumui palaikyti, jis negali pakeisti būtinybės pailsėti ir išsimiegoti.
- Planuokite poilsį: Prieš ilgą kelionę suplanuokite poilsio pertraukas kas 2 valandas.
Ką daryti, jei nėra galimybės sustoti pailsėti (laikinos priemonės):
Jei nėra galimybės sustoti pailsėti, tačiau labai ima miegas, situacija tampa itin pavojinga. Tačiau yra keletas laikinų priemonių, kurios gali padėti:
- Atidarykite langus: Įsileiskite gryno oro.
- Pakeiskite sėdėjimo padėtį: Pabandykite atsisėsti tiesiai, ištieskite nugarą.
- Kalbėkite su keleiviais: Jei yra keleivių, įsitraukite į pokalbį.
- Vartokite kofeiną: Jei turite galimybę, išgerkite kofeino turinčio gėrimo, kaip RedBull ar kavos. Tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia po 20-30 minučių.
- Pasirūpinkite apšvietimu: Įjunkite šviesą automobilio salone, kad būtų šviesiau.
- Mityba: Valgykite lengvą, sveiką maistą prieš kelionę.
- Hidratacija: Gerkite pakankamai vandens.
Svarbu suprasti, kad visos pateiktos priemonės yra laikinos ir nepakeičia būtinybės pailsėti. RedBull ar kitas kofeino turintis gėrimas gali būti naudojamas tik kaip laikina priemonė nuovargiui sumažinti, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis būdas kovoti su nuovargiu. Jei rizikuojate užmigti už vairo, geriau pavėluoti į paskirties vietą nei sukelti avariją.
Vairuotojo nuovargis, išsekimas ir kelių eismo saugumas
Vairuotojo reakcijos laikas ir kiti veiksniai
Vairuotojo reakcijos laikas - tai laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelio eismo ypatumus. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Aklosios zonos - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti. Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.