Šlapimo spalva yra svarbus rodiklis, atspindintis mūsų organizmo būklę, mitybą, vartojamus vaistus ar net patiriamas ligas. Nors dažniausiai šlapimo spalva svyruoja nuo skaidrios iki sodrios gintarinės, retesni, bet neretai baimę keliantys atspalviai, tokie kaip žalia ar mėlyna, taip pat gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.
Kas lemia šlapimo spalvą?
Įprastai sveiko žmogaus šlapimas būna nuo skaidraus iki šviesiai geltono atspalvio. Šlapimo spalvą lemia jame esantis geltonas pigmentas - urochromas - ir koncentracija. Kuo daugiau skysčių išgeriate, tuo šlapimas šviesesnis; jei geriate mažai, šlapimo spalva tampa tamsesnė ir sodresnė dėl didesnės pigmento koncentracijos. Šviežiame šlapime yra urobilinogenų, kurie ore oksiduojasi ir tampa geltonos - geltonai oranžinės spalvos, todėl pastovėjęs šlapimas būna tamsesnis nei šviežias.
Žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo bilirubino apykaitos produktų kiekio. Kuo jų daugiau - tuo spalva tamsesnė. Be suvartojamo vandens kiekio, įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, tokie kaip tam tikri maisto produktai bei vaistai, kurie gali laikinai pakeisti šlapimo spalvą.
Žalios ar mėlynos spalvos šlapimas: priežastys
Melsvą ar žalią šlapimą pirmiausia gali lemti maiste esantys dažai. Jei suvalgyti patiekalai yra niekuo dėti, tokios šlapimo spalvos priežastis gali būti vartojami vaistiniai preparatai.
Maistiniai dažai ir produktai
- Kai kurie ryškių spalvų maistiniai dažai gali sukelti žalią šlapimą.
- Dėl kai kurių dažų, naudojamų atliekant inkstų ir šlapimo pūslės funkcijos tyrimus, šlapimas gali tapti mėlynas.
Vaistai ir vitaminai
Įvairių vaistų vienas iš šalutinių poveikių gali būti mėlynas arba žalias šlapimas. Šlapimas gali atrodyti šviesiai žalsvas ir vartojant tam tikrus multivitaminų ar sporto papildus, kuriuose yra didelės dozės B grupės vitaminų. Pavyzdžiui, energiniuose gėrimuose ar sportiniuose kokteiliuose neretai būna pridėta B vitaminų (tarp jų ir riboflavino), todėl geriant dideliais kiekiais, šlapimas taip pat gali nusidažyti ryškesne geltonai žalia spalva. Iš tiesų, „neoninė“ šlapimo spalva kai kada gali pasirodyti žalsvai gelsva - tai lemia B vitaminų fluorescencinės savybės.
Medicininės būklės
- Gerybinė šeiminė hiperkalcemija, retas paveldimas sutrikimas, kartais vadinamas mėlynų vystyklų sindromu, nes vaikai, turintys sutrikimą, turi mėlyną šlapimą.
- Žalias šlapimas kartais atsiranda šlapimo takų infekcijų, kurias sukelia Pseudomonas bakterijos, metu.
Kitos šlapimo spalvos ir jų reikšmės
Šlapimo spalva gali kisti dėl daugelio priežasčių, ir kiekviena spalva gali suteikti užuominų apie organizmo būklę.
Blyškiai geltona spalva
Paprastai, jei esate gerai hidratuoti, šlapimas bus šviesiai geltonos spalvos. Jei spalva nėra šviesiai geltona, tai tiesiog reiškia, kad galbūt norėsite išgerti šiek tiek daugiau vandens per dieną. Kita vertus, jei esate dehidratuoti, jūsų šlapimas bus labiau koncentruotas ir bus tamsesnės geltonos spalvos. Tai ženklas, kad vertėtų gerti daugiau vandens, ypač jei esate linkę į inkstų akmenis.
Raudona ar rožinė spalva
Raudonos spalvos šlapimą gali sukelti burokėliai ar uogos, taip pat maistiniai dažai. Kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, akmenligės, į šlapimą patenka kraujo, šlapimas gali nusidažyti raudonai. Klinikos „Nefrida“ specialistai pabrėžia, kad rožinė ar rausva spalva gali rodyti kraujo priemaišas, kurios dažnai susijusios su šlapimo takų infekcijomis, inkstų akmenimis ar net onkologinėmis ligomis. Taip pat tai gali atsirasti dėl plyšusios cistos, vėžinių navikų ir net ilgų distancijų bėgimo. Kai kurie vaistai taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą į raudoną arba rausvą. Jei šlapimas yra rausvos spalvos, o žmogus pastaruoju metu nevalgė burokėlių, nevartojo vaistinių preparatų ir neturėjo didelio fizinio krūvio, tai gali reikšti inkstų akmenligę, pūslės uždegimą ar net šlapimo pūslės vėžį.
Purpurinė spalva
Būklė, vadinama porfirija, sukelia tamsiai violetinę šlapimo spalvą. Porfirija yra retas medžiagų apykaitos ligų grupei priklausantis sutrikimas. Šis šlapimo atspalvis taip pat gali atsirasti dėl kateterio. Bakterijos, esančios kateteryje ar surinkimo maišelyje išskiria medžiagą, vadinamą indirubinu, kuri šlapimą gali paversti purpuriniu.
Ryškiai geltona spalva
Didelės vitaminų dozės šlapimą gali paversti ryškia, beveik neonine spalva. Dažniausiai kaltininkas yra vitaminas B2, dar žinomas kaip riboflavinas, kurio yra daugelyje multivitaminų ir B grupės vitaminų kompleksų. Neoninė spalva yra tik nekenksmingas ženklas, kad vartojate daugiau nei reikia jūsų organizmui, o perteklius susimaišo su jūsų šlapimu. Medicinos šaltiniai nurodo, kad tai nekenksmingas reiškinys, o klinikinėje praktikoje tai vadinama „flavinurija“. Kiti B grupės vitaminai, tokie kaip B12, taip pat gali suteikti šlapimui sodresnį geltonai oranžinį atspalvį.
Ruda spalva
Valgant daug fava pupelių, rabarbarų ar alavijų, šlapimas gali tapti tamsiai rudas. Įvairūs vaistai gali lemti rudos spalvos šlapimą. Kai kurie kepenų ir inkstų sutrikimai bei kai kurios šlapimo takų infekcijos šlapimą gali paversti tamsiai rudu. Raumenų sužeidimai dėl didelio fizinio krūvio gali sukelti rausvos arba kolos spalvos šlapimą ir inkstų pažeidimus. Rudos ar tamsiai oranžinės spalvos skaidrus šlapimas gali reikšti kepenų ligas, tokiu atveju šlapimas gali būti ir putojantis. Tamsų „Coca colos“ spalvos šlapimą gali lemti ir ūmus inkstų uždegimas, kai šlapime yra mažas kiekis kraujo, bet ne toks didelis, kad žmogus matytų, jog šlapimas kruvinas. Tamsi šlapimo spalva nebūtinai reiškia ligą - normos atveju ji gali signalizuoti, kad žmogus geria per mažai skysčių. Jei pradėjus vartoti daugiau skysčių, šlapimas nešviesėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Oranžinė spalva
Tam tikri vaistai gali sukelti oranžinės spalvos šlapimą. Pavyzdžiui, antibiotikas rifampicinas ir skausmą malšinantis vaistas fenazopiridinas. Kai kurie vidurius laisvinantys vaistai ir chemoterapiniai preparatai taip pat gali nudažyti šlapimą oranžine spalva. Didelis kiekis morkų gali sukelti oranžinę spalvą, nes jose esanti medžiaga, vadinama karotinu, gali turėti įtakos šlapimo spalvai. Didesnės vitamino C dozės ar vitaminu C praturtinti papildai gali nudažyti šlapimą šviesiai oranžine spalva. Panašiai gali veikti ir vitaminas A bei jo provitaminai: gausiai valgant morkas ar saldžiąsias bulves (kuriose yra daug beta karoteno), šlapimas gali įgauti šviesiai oranžinį ar tamsesnį gelsvą atspalvį. Tokią pačią įtaką gali turėti ir didelės vitamino A dozės, vartojamos papildų pavidalu.
Drumstas šlapimas
Gydytojo teigimu, drumstas šlapimas gali reikšti infekciją. Tai gali būti šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija ir net inkstų uždegimas. Drumstas šlapimas reiškia, kad jame yra daug leukocitų, bakterijų ir baltymo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu šlapimas įgauna neįprastą spalvą, ypač jeigu kartu jaučiamas skausmas, deginimas ar karščiavimas, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Klinikos „Nefrida“ specialistai pabrėžia, kad jeigu pastebėjote, jog jūsų šlapimo spalva pasikeitė ir tai trunka ilgiau nei kelias dienas, arba atsirado kitų simptomų - skausmas, nemalonus kvapas, dažnas noras šlapintis, - būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Specialistai pirmiausia rekomenduoja įvertinti kontekstą - ar šlapimo spalva pasikeitė staiga, ar tai sutapo su naujais vitaminais, papildais, vaistais, intensyvesne fizine veikla, mažesniu skysčių vartojimu ar tam tikrais produktais (pvz., burokėliais, morkomis). Jei pokytis atsirado netrukus po B grupės vitaminų ar multivitaminų, dažniausiai tai yra natūralus organizmo procesas, kai vandenyje tirpių vitaminų perteklius pasišalina su šlapimu.
„Svarbiausia - nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų: pirmiausia peržiūrėkite, ką pastarosiomis dienomis vartojote, įsitikinkite, kad geriate pakankamai vandens, o tuomet stebėkite, ar spalva grįžta į įprastą per 24-48 valandas“, - sako sveikos gyvensenos specialistė Vaiva Balanavienė. Jei kartu atsiranda deginimas šlapinantis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, karščiavimas, nemalonus kvapas, drumstumas ar matomos kraujo priemaišos, specialistai pataria nedelsti ir pasitarti su gydytoju, nes tokie požymiai gali rodyti šlapimo takų infekciją ar kitą sutrikimą.