Aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi variklio veikimui, o jos komponentų būklė tiesiogiai veikia automobilio patikimumą. Vienas iš dažnų klausimų, kylantis eksploatuojant automobilį, yra aušinimo sistemos žarnų kietumas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žarnos gali tapti kietos, kokios to priežastys ir kaip galima išspręsti šią problemą.
Normalus slėgis aušinimo sistemoje
Pagal "galant" instrukciją, slėgis aušinimo sistemoje turėtų būti 74 - 103 kPa, kas apytiksliai atitinka 1 barą arba 1 kgf/cm². Šis slėgis palaikomas, kai variklis yra karštas. Žarnos turėtų būti "kietokos", bet ne kaip plyta, ir ne kaip "mazgote". Ant aušinimo sistemos dangtelio dažnai būna lipdukas arba įspaudas, nurodantis, prie kokio slėgio suveikia vožtuvas. Dažniausiai būna 0,9 baro. Būtent toks slėgis aušinimo sistemoje yra reikalingas, kad antifrizas neužvirtų, nes jo užvirimo temperatūra yra aukštesnė, kai sistemoje yra slėgis.
Pilnai sušilus varikliui, žarnos pakietėja, atvėsus vėl suminkštėja. Ryte, atidarius kapotą, žarnos būna minkštos, slėgio - 0. Matavimai parodė, kad važiuojant pavyko sukelti tik 0,9 atmosferos slėgį. Spaudžiant žarnos tikrai buvo kietos. Taigi, slėgis sistemoje yra normalus.
Galimos žarnų kietėjimo priežastys
Nors tam tikras kietumas yra normalus reiškinys, pernelyg kietos arba neįprastai kietėjančios žarnos gali signalizuoti apie problemą.
1. Per didelis slėgis aušinimo sistemoje
- Patikrinkite aušinimo sistemos dangtelį, ar jis tinkamai veikia. Jei vožtuvas neveikia, slėgis gali būti per didelis.
2. Oro burbuliukai sistemoje (netinkamas nuorinimas)
Tinkamai nuorinkite aušinimo sistemą. Oro burbuliukai gali sukelti netolygų šilumos pasiskirstymą ir slėgio padidėjimą.
Kaip nuorinti aušinimo sistemą:
- Reikia išleisti skystį iš variklio ir radiatoriaus.
- Surasti nuorinimo taškus ant radiatoriaus viršaus, pečiuko žarnų, prie termostato - pas kiekvieną modelį skirtingai. Tai gali būti varžtelio pavidalo, kurį reikia išsukti, kaip rato ventilio, arba tiesiog pasukamas kamštelis.
- Prieš pilant skystį, reikia visus atsukti ir po truputį pilti skystį. Kai juose pasirodys skystis be oro, taip rašoma instrukcijose.
- Pripildžius kaitinti variklį. Pečiuko kalpokelį reikėdavo atsukti ir ant užvesto variklio laukti, kol išeis oras ir pasirodys skystis.
Radiatoriaus viršuje dar būna toks kamštukas kažkuriame kampe. Nenuorinimas gali turėti įtakos, jei radiatorius tuščias - tuomet, žinoma, kaip jis suveiks, jei daviklis neapsemtas. Arba jei skystis nesiekia termostato ir jis neatsidaro - į radiatorių nepaduodamas karštas antifrizas. Darbinė temperatūra turi būti tokia, kokia užrašyta ant termostato.
Jeigu variklis vistiek užkaista, ventiliatorius neįsijungia, arba daviklis „grybauja“, nes darbinė temperatūra būna tarp 90 ir 100 °C, o vėliau rodyklė atsiremia į "sieną", bet pamynkius žarnas, pajudinus daviklius, atsistoja iki 90 °C, po pusės minutės vėl šauna iki "sienos" - tai rodo problemą. Pečiukas pučia šiltą orą. Jei pučia, reiškia, arba blogai nuorinta, arba bėga kompresija į aušinimo sistemą.
3. Galvos tarpinės pažeidimas
Jei į aušinimo sistemą patenka išmetamosios dujos, žarnos gali tapti kietos. Antifrizas švarus, tepalų priemaišų nesimato. Atsukus išsiplėtimo bakelio kamštį ir stovint vietoje gazuojant ant laisvų, kad ir iki 3-3,5 tūkst. apsukų, į išsiplėtimo bakelį jokie burbuliukai neina. Patikrinkite, ar antifrize nėra tepalo priemaišų. Nokeshas, turiu visiškai identišką problemą. Automobilis, metai, variklis, autonominis šildytuvas irgi identiški. Problema prasidėjo po naujametinių šalčių - staigiai užsidegė pranešimas, kad reikia patikrinti aušinimo skysčio lygį. Bakelis buvo praktiškai tuščias, atsukus kamštį, antifrizas išburbuliavo į paviršių. Kuriam laikui tai padėjo, bet dabar "procedūra" dažnėja. Įdomu tai, kad iš vakaro atsukus kamštį ir "nuleidus" slėgį bakelyje, ryte prieš užvedant mašiną (veikė autonominis) jis vėl užkilęs gana stipriai. Nei antifrize, nei tepale jokių priemaišų ir svetimkūnių nepastebėta.
Variklis nekaista, pečiukas pučia karštą orą, žarnos kietos - tai neramina, o išsiplėtimo bakelis prisipildo vos ne pilnas? Jeigu degimo kamera pradegtų, tuomet ėstų aušinimo skystį. Aprašymas sako, kad tipo degimo kamera trūkusi.
4. Pakaitinimo žvakės (fakelo) defektas
Kai kuriuose automobiliuose pakaitinimo žvakės (arba "fakelas") gali sukelti slėgio padidėjimą aušinimo sistemoje. Problema gali būti pakaitinimo "fakele", kuris, naudodamas išmetamąsias dujas, šildo variklį papildomai, kad greičiau įšiltų.
Eksperimentas su pakaitinimo fakelu:
Atjungėm fakelo daviklį, automatiškai neliko turbinos. Ji nepūtė. Pavažiavus mieste, apsukos buvo 2,5-3 tūkst. intervale. Po kilometro jokio slėgio sistemoje nesusidarė. Tik sujungus daviklį, jau pūsdavo turbina. Taigi, kyla klausimas, ar tas pakaitinimo fakelas kaip nors remontuojasi, ar keičiamas, kokios jo kainos.
5. Termostato gedimas
Jei termostatas neveikia tinkamai, gali sutrikti aušinimo skysčio cirkuliacija, dėl ko žarnos taps kietos. Termostatas jau pakeistas. Darbinė temperatūra turi būti tokia, kokia užrašyta ant termostato. Jeigu skystis nesiekia termostato ir jis neatsidaro - į radiatorių nepaduodamas karštas antifrizas.
6. Užsikimšęs EGR vožtuvas
Buvo išvalytas EGR. Sakė, brudo nerealiai daug buvo, viskas užsikimšę. Po tokio pasakymo, manyta, kad gal tai bus priežastis, dėl ko slėgis patenka į aušinimo sistemą. Tačiau žarnos po gero pavažiavimo kietėja toliau. Plius visi tik sako, kad pravalius EGR pagerėja auto trauka. Deja, trauka pablogėjo ir greit duodant bei atleidžiant gazą, pradėjo garsiai švilpti. Lėtai keliant apsukas, to nebūna.
7. Kitos problemos
- Autonominis šildytuvas: po to, kai pašalo ir buvo naudojamas autonominis šildytuvas, pastebėta, kad iš kažkur, dar net nedirbant motorui, susidaro slėgis sistemoje ir pilnai prisipildęs plėtimosi bakelis po to autonominio paveikimo, užvedus mašiną slėgis žarnose sumažėja vos vos, paskui užgesinus ir palaukus, kol atvės mašina (iki minusinės temperatūros), kai prasukinėta plėtimosi bakelio dangtis, pradėjo varyti lauk antifrizą. Ardic'as negali nedūminti.
- Siurbliuko nesandarumas: pats siurbliukas gali būti nesandarus ar ašelė išsimalusi. Užkirmijęs pečiuko siurbliukas. Per ašies susidėvėjusią tarpinę aušinimo skystis pateko į patį varikliuką, ko pasekoje nuo korozijos ir trumpinimo viskas galutinai sustojo.
Rekomendacijos ir diagnostika
Jei pastebėjote, kad aušinimo sistemos žarnos yra neįprastai kietos, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie galės atlikti išsamią diagnostiką ir nustatyti tikslią priežastį. Savalaikis problemos nustatymas ir pašalinimas padės išvengti rimtesnių variklio gedimų.
Prieš pilant skystį, reikia visus nuorinimo taškus atsukti ir po truputį pilti skystį, kai juose pasirodys skystis be oro - taip rašo instrukcijose. Pripildžius kaitinti variklį. Nuleisti bakelio nereikia, jei kamštis geras, turi ten savaime susitvarkyti.
Daugelis vairuotojų mano, kad "viskas gerai, kad žarnos kietos" arba "taip turi būti". Tačiau, kai žarnos po gero pavažiavimo kietėja toliau, o išsiplėtimo bakelis prisipildo vos ne pilnas, tai kelia nerimą.
Visiškai identišką problemą turiu, tik plius kažkur po truputį dingsta antifrizas. Į variklį nepatenka, jokių pakitimų nėra išmetime, traukia ir važiuoja puikiai.
tags: #kodel #vakumuojasi #auto #masinos #slangos