Pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja diskusijos dėl vairavimo egzaminų kalbos, ypač atsisakymo laikyti egzaminus rusų kalba. Nors šiuo metu teorijos egzaminą galima laikyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, nuo 2026 m. sausio 1 d., remiantis vidaus reikalų ministro įsakymu, bus atsisakoma rusų kalbos.
Regitros teorijos egzaminų kalbos ir planuojami pokyčiai
„Regitros“ teorijos egzaminuose išliks anglų kalba, o taip pat atsiras papildomos ES kalbos: ispanų, prancūzų bei lenkų. Toks sprendimas buvo priimtas dar 2024 m., siekiant stiprinti nacionalinį saugumą bei mažinti išorės grėsmių poveikį.
Tautvydas Paliulis, „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius, teigia: „Lietuvoje daugėja užsieniečių, kurie nori laikyti vairavimo egzaminus, todėl svarbu sudaryti sąlygas, kad būsimi vairuotojai aiškiai suprastų teorijos egzamino klausimus. Tikime, kad papildomų užsienio kalbų praplėtimas teorijos egzaminuose mūsų klientams leis jaustis dar ramiau ir užtikrinčiau egzamino metu.“
Statistika apie egzaminų kalbas
„Regitros“ duomenimis, 2024 m. teorijos vairavimo egzaminai rusų kalba buvo laikyti 13 378 kartus, kas sudaro 9,7 proc. visų praeitais metais laikytų egzaminų. Anglų kalba 2024 m. buvo laikyti 3 468 egzaminai, tai sudaro 2,5 proc. egzaminų.
Pernai buvo priimti net 136 676 teorijos egzaminai bei 144 465 praktikos egzaminai. Tai yra atitinkamai 11 proc. ir 7 proc. daugiau nei 2023 m.
Egzaminų laikymas su vertėju
„Regitra“ primena, kad asmenys, turintys sensorinių sutrikimų, teorijos egzaminą gali laikyti su vertėju arba šeimos nariu, kuris padeda perskaityti klausimus. Kitais atvejais dalyvavimas teorijos egzaminuose su vertėju yra negalimas.
„Mūsų svarbiausias tikslas - ne techninis skaitymo gebėjimas, o tai, ar žmogus iš tiesų supranta kelių eismo taisykles ir geba vertinti situacijas kelyje. Siekiame užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų lygiavertes galimybes tapti saugiu eismo dalyviu“, - sako T. Paliulis.
Praktinio vairavimo egzamino metu asmenys, nemokantys valstybinės kalbos, galės dalyvauti su vertėju, verčiančiu į bet kurią oficialią Europos Sąjungos kalbą. Vertėjams keliami aiškūs reikalavimai: jie gali versti tik į oficialią ES kalbą arba ukrainiečių, taip pat privalo laikytis neutralumo - neteikti papildomų paaiškinimų ir nesufleruoti atsakymų. Vidaus reikalų ministro įsakyme numatyta, kad nustačius vertimą į kitą kalbą nei leidžiama (pavyzdžiui, rusų) arba bandymą padėti kandidatui, egzamino rezultatas yra naikinamas.
Egzaminų išlaikomumo statistika ir iššūkiai
Pasak „Regitros“ atstovės Karolinos Judeikės, per 2025 m. iš viso teorijos egzaminas buvo laikytas 157 836 kartus, o išlaikyta buvo apie 36 proc. egzaminų. Analogiškai praktikos egzaminas laikytas 154 440 kartus, o išlaikymas siekė apie 32 proc.
Iš pirmo karto teorijos egzaminą praėjusiais metais išlaikė apie 38 proc. laikiusiųjų, o praktinį vairavimo egzaminą sėkmingai pirmu kartu išlaikė tik 32 proc. laikiusiųjų. Lyginant su 2024 m., tuomet teorijos egzaminą išlaikė apie 40 proc. laikiusiųjų. „Regitros“ atstovė pažymi, kad tai tiesiogiai susiję su pokyčiais dėl AM kategorijos, kadangi nuo lapkričio 1 d., norint gauti šios kategorijos teises, reikia išlaikyti ne tik praktikos, bet ir teorijos egzaminą. Todėl rezultatai nedžiugina.
Vairavimo instruktorių ir ekspertų nuomonės
Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas, kalbėdamas apie prastą vairavimo egzaminų išlaikymo procentą, išskiria tris pagrindines dalis - „Regitrą“, vairavimo mokyklą ir patį žmogų. A. Pakėnas pažymi, kad prieš keletą metų „Regitroje“ egzaminų išlaikymo procentas buvo gerokai aukštesnis. Tačiau dabar, vairavimo instruktoriaus nuomone, dėl 2022 m. kilusio korupcijos skandalo „Regitroje“, išlaikyti vairavimo egzaminą tapo sudėtingiau.
„Tai mano subjektyvi nuomonė, bet daugelis instruktorių tai jaučia, kad vertinimas pagriežtėjo. Pradėjo principingiau vertinti klaidas, smulkesnes klaidas“, - nuomone dalinosi A. Pakėnas.
Tuo metu kalbėdamas apie vairavimo mokyklas, saugaus eismo ekspertas atkreipė dėmesį į vairavimo kursų kainas, kurie, pasak vairavimo instruktoriaus, beveik nesikeičia jau 11-12 metų. „Atitinkamai, instruktorių atlyginimai maži ir profesija tampa nepatraukli jauniems žmonėms. Neateina jauni, nauji instruktoriai, kokybė krenta ir reikia pripažinti, kad dalis mokyklų pradėjo prasčiau teikti tą mokymo paslaugą“, - pabrėžė A. Pakėnas.
Visgi saugaus eismo ekspertas pažymi, kad didžiausia atsakomybė galiausiai krenta ant paties besimokančiojo pečių. „Žmogus visada turi teisę rinktis. Ir jeigu yra prastesnių mokyklų, niekas nedraudžia ateiti į geresnę. Bet vis tiktai susidaro požiūris, kad reikia paprasčiau, pigiau, greičiau, kokybė yra nesvarbi, svarbi kaina. Už pigiausią kainą gauti geriausią produktą turbūt yra naivu. Po to nereikia stebėtis, kad susiranda kokią nors mokyklą už nerealiai žemą kainą, galime tada įsivaizduoti tų paslaugų kokybę“, - kirto A. Pakėnas.
Dažniausios klaidos vairavimo egzaminuose
K. Judeikė pažymi, kad dažniausiai praktikos egzamino metu vairuotojai nepastebi kelio ženklų, kitų eismo dalyvių ar netinkamai įvertina pavojingas eismo situacijas. „Tai tikrai nėra lengva užduotis pradedančiam vairuotojui, tačiau būtina tam, kad jis eisme galėtų dalyvauti savarankiškai. Taip pat dažnai koją pakiša stresas. Kiekvienas vairuotojas pritars, kad situacija eisme keičiasi žaibiškai ir labai svarbu greitai orientuotis bei nuolat stebėti aplinką, teisingai planuoti savo veiksmus ir numatyti kitų eismo dalyvių ketinimus“, - pažymi K. Judeikė.
Be to, „Regitros“ atstovė priduria, kad kartais vairuotojai į egzaminą ateina kaip į loteriją, tačiau dažniausiai tokia praktika nesibaigia sėkmingai. „Daugeliui trūksta gilesnių praktinių įgūdžių, kuriems pasiekti reikia tiesiog daugiau praktinio vairavimo laiko su instruktoriumi arba šeimos nariu. Tačiau net ir po nesėkmingo egzamino, skyrus papildomo laiko įgūdžiams gerinti, galima puikiai pasiruošti bei išlaikyti vairavimo egzaminą, o svarbiausia - saugiai dalyvauti eisme“, - tikino K. Judeikė.
Ginčai ir diskusijos dėl rusų kalbos atsisakymo
Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas keisti egzaminų laikymo „Regitroje“ tvarką sukėlė dalies šalyje nuolat gyvenančių užsieniečių kritikos bangą. Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus 2026 m. vasario 6 d. įsakymu Ukrainos piliečiams, kuriems suteikta laikina apsauga, leidžiama laikyti teorijos egzaminą ukrainiečių kalba, o praktinį egzaminą - su vertėju.
Baltarusijos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, pabrėžia: „Tai ne šiaip nepatogumas - tai tiesioginis Konstitucijos pažeidimas. Kodėl Ispanijos pilietis gali laikyti egzaminą su vertėju, o žmogus, kuris kalba tik rusų kalba, negali? Tai - nelygios galimybės. Be to, juk žmogus pats moka už vertėjo paslaugas.“
Ministerijos pozicija ir europinė praktika
Lietuvos vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad valstybinės kalbos vartojimas oficialiose procedūrose yra nuosekli valstybės politika, visų pirma susijusi su saugumo klausimais. „Teorijos egzaminą galima laikyti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, o praktikos egzaminas gali būti laikomas dalyvaujant vertėjui, verčiančiam į egzaminuojamajam suprantamą oficialią Europos Sąjungos kalbą“, - teigia ministerija. Komentuodama kaltinimus diskriminacija, ministerija teigia, kad naujoji procedūra taikoma visiems vienodai.
VRM atstovai atkreipia dėmesį ir į Europos praktiką. „Šiuo metu įvedama tik viena išimtis: nuo vasario 9 d. laikinosios apsaugos galiojimo laikotarpiu Ukrainos piliečiai (visi) galės teorijos egzaminą laikyti ukrainiečių kalba, o praktikos - dalyvaujant į ukrainiečių kalbą verčiančiam vertėjui.“
Teisininko vertinimas
Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Darius Butvilavičius pabrėžia, kad lietuvių kalbos statusas yra įtvirtintas aukščiausiu konstituciniu lygiu. „Konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, kad lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime. Tai neriboja tautinių mažumų teisių privačiame gyvenime vartoti bet kurias kitas kalbas“, - aiškina D. Butvilavičius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad 2026 m. vasario 6 d. vidaus reikalų ministro įsakymas, leidžiantis laikyti egzaminus ukrainiečių kalba, yra susijęs su laikina teisine apsauga, taikoma Ukrainos piliečiams dėl Rusijos karinės agresijos.
Pokyčių atidėjimas ir pasirengimas
Penktadienį vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pasirašė įsakymą, kuriuo nukėlė draudimo laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba įgyvendinimą iki 2026 m. sausio 1 d., paskelbė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Anot VRM, tokiu būdu bendrovė „Regitra“ ir suinteresuotos šalys turės metus laiko pasirengti vairavimo egzaminų laikymui valstybine lietuvių arba oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis.
„Sprendimo įgyvendinimui būtinas ilgesnis pasirengimo laikotarpis, gilesnės diskusijos - tai pabrėžia ir visos suinteresuotos šalys. Mūsų tikslas - kokybiškai pasiruošti naujai vairavimo egzaminų tvarkai“, - VRM pranešime cituojamas ministras V. Kondratovičius.
Ankstesnė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė gruodžio pradžioje pasirašė įsakymą, numatantį, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis ES kalbomis. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. Pasak A. Bilotaitės, įsakymas buvo parengtas išanalizavus situaciją, kuri parodė, kad laikančiųjų vairavimo egzaminus rusų kalba tik daugėja.
AB „Regitra“ direktorius Vaidas Dominauskas tvirtino, kad nukelti draudimą vairavimo egzaminą laikyti rusų kalba taip pat svarbu dėl to, kadangi reikia suteikti galimybę ir laiko klientams prisitaikyti prie pasikeitimų. „Dalis klientų jau yra užsiregistravę į egzaminus kitų metų pradžioje (rusų kalba - tv3.lt). Todėl yra labai svarbu, kad būsimų vairuotojų patirtys būtų kuo geresnės. Kita, ką svarbu paminėti, šiame procese dalyvauja eilė organizacijų. Visų pirma, kalbame apie vairavimo mokyklas, kurioms reikia skirti dėmesio ir adaptuoti savo mokymo programas ir išversti į kitas kalbas, kad tinkamai parengti mokymo procesą. Lygiai taip pat kalbame apie vežėjus, kurie turi rinktis būsimų jų darbuotojų šalis, iš kur jie galėtų pritraukti ir pakviesti prisijungti“, - spaudos konferencijoje aiškino V. Dominauskas.
tags: #kodel #regitros #instruktoriai #nemegsta #rusu