Kinijos kultūrinis ir turistinis potencialas
Kinija - tai nepaprasta šalis, turinti daugiau nei 4000 metų istoriją, turtingą kultūrą ir nuostabius gamtos paminklus. Ši šalis, viena didžiausių pasaulyje pagal plotą ir gyventojų skaičių, siūlo kontrastų kupiną kelionę, kurioje modernūs megapoliai susipina su tūkstantmetėmis tradicijomis.
Kelionės praktiniai aspektai
Nors skiepai nėra privalomi, likus dviem mėnesiams iki kelionės rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A, B ir vidurių šiltinės, priklausomai nuo planuojamo regiono. Kinijoje turistams yra saugu, o vietiniai gyventojai į „baltaveidžius“ žiūri pagarbiai ir susidomėję.
Pasiklysti Kinijos gatvių gausybėje nėra sunku, todėl patariama visada turėti su savimi viešbučio vizitinę kortelę, kad būtų galima lengviau paklausti kelio. Siaurose ir pilnose žmonių gatvėse bei turgavietėse rekomenduojama saugotis kišenvagių.
Susisiekimas ir paslaugos
Didmiesčiuose, tokiuose kaip Pekinas ar Šanchajus, parduotuvės paprastai dirba nuo 9 iki 20 valandos visomis savaitės dienomis, o kai kurios veikia iki 21 valandos. Už gerą aptarnavimą įprasta duoti arbatpinigių ekskursijos gidui ir vairuotojui, o viešbučio pasiuntinys taip pat tikisi papildomo atlygio.
Norint sutaupyti laiko, Pekine galima užsisakyti apsipirkimo asistento paslaugas telefonu (+86) 13621068731. Tarptautinių telefonų pokalbių paslaugas teikia viešbučiai ir pašto skyriai. Dauguma telefono būdelių gatvėse skirtos tik vietiniams pokalbiams.
Viešbučiai taip pat teikia pašto paslaugas, tačiau didesnius daiktus, kaip knygas ar žurnalus, geriau siųsti per oficialius pašto skyrius. Svarbių siuntinių, pavyzdžiui, antikvarinių ar relikvinių daiktų, siuntimui reikia kreiptis į tarptautinio pašto skyrių.
Savarankiškai kelionę organizuojantiems turistams patariama rinktis miesto autobusus, taksi ar specialius maršrutinius autobusus, į kurių maršrutus įtrauktos įžymios vietos. Rekomenduojama įsigyti žemėlapį su žymiausiomis vietomis ir nurodymais, kaip jas pasiekti.
Nakvynė viešbutyje gali būti brangi, todėl geriausia prieš iškeliaujant užsisakyti viešbutį per kelionių agentūras. Didžiuosiuose miestuose transporto piko valandos yra nuo 7 iki 8 valandos ryto.
Taksi paslaugos
Taksi galima rasti visuose didesniuose miestuose. Pirmi 3 kilometrai kainuoja 20-40 juanių, o kiekvienas papildomas kilometras - 2-3 juanius. Dauguma taksi vairuotojų nesupranta angliškai, todėl patartina turėti užsirašius galutinę atvykimo vietą kinų kalba. Turistų lankomiausiuose miestuose taksi vairuotojai šiek tiek kalba angliškai. Važiuojant taksi svarbu prašyti kvitų, nes vairuotojai gali bandyti užkelti kainą.
Metro transportas
Metro galima keliauti tik keturiuose Kinijos miestuose: Pekine, Šanchajuje, Guangdžou ir Tianceine. Bilietai Pekino metro kainuoja apie 3 juanius.
Muitinės procedūros
Praeinant muitinę, yra dvi linijos: raudona (deklaruojamiems daiktams, tokiems kaip kompiuteriai, aukso ar sidabro dirbiniai) ir žalia (deklaruotiems daiktams nereikia). Į Kiniją leidžiama įsivežti 2 litrus alkoholinių gėrimų, 400 cigarečių pakelių, 50 gramų aukso ar sidabro, iki 5000 JAV dolerių, iki 6000 Kinijos juanių ir 1 fotoaparatą.
Perkant juvelyrinius, aukso, sidabro dirbinius, rankdarbius, senovinius daiktus, piešinius ar kaligrafijas, patariama išsaugoti čekius, nes juos gali tekti parodyti muitinėje išvažiuojant iš Kinijos.
Kinijos tradiciniai amatai ir suvenyrai
Kinija garsėja savo unikaliais rankdarbiais ir meno dirbiniais, kurie yra puikūs suvenyrai.
Lakuoti dirbiniai
Kinijos tradiciniai lakuoti dirbiniai yra rankų darbo gaminiai iš medžio, padengti natūraliu laku. Gaminiai gali būti dekoruoti mozaikomis, gėlėmis ar paukščiais. Tipiški lakuotų dirbinių pavyzdžiai - dekoratyvinės širmos, staliukai, juvelyriniai dirbiniai, rūkymo komplektai, vazos ir arbatos servizai.
Kiniški kaspinai
Kiniški kaspinai yra tradicinis dekoratyvinis rankdarbių menas, išpopuliarėjęs Ming ir Qing dinastijų laikotarpiu. Šiandien jie tapo elegantiškais ir spalvingais meno dirbiniais.
Popieriniai karpiniai
Popieriniai karpiniai pradėti kurti dar VI amžiuje ir buvo naudojami ne tik kaip dekoracija, bet ir religiniais tikslais. Dabartinėje Kinijoje popieriniais karpiniais puošiamos sienos, durys, kolonos, veidrodžiai, lempos ir žibintai. Per Kinų Naujuosius metus durys išpuošiamos popieriniais karpiniais, tikint, kad tai atneša laimę. Dažniausiai karpiniuose vaizduojamas paukštis ar drakonas, rečiau - kiti gyvūnai. Karpiniai dažniausiai daromi iš raudono popieriaus, nes raudona spalva Kinijoje laikoma mėgstamiausia ir nešančia sėkmę.
Šilkas
Šilkas yra labiausiai Kiniją reprezentuojantis gaminys. Remiantis Kinijos istorija, šilkas čia pradėtas naudoti jau 27 a. prieš Kr. Geriausi šilko produktai yra iš Hangzhou, Sičuano, Sudžou ir Dandongo regionų.
Antikvariniai dirbiniai
Antikvarinių dirbinių galima įsigyti antikvarinėse parduotuvėse ir turguose beveik visuose didžiuosiuose miestuose. Perkant brangų antikvarą, būtina įsitikinti, ar parduotuvė turi tvarkingus pardavimo dokumentus. Kinijos įstatymai draudžia eksportuoti antikvarą, senesnį nei 1795 m.
Kiti suvenyrai
Kiti tradiciniai Kinijos suvenyrai yra stiklo gaminiai, senosios kultūros relikvijų reprodukcijos, rankų darbo kilimai, siuviniai, medžio drožiniai, bambuko dirbiniai (lazdelės, krepšiai ar vėduoklės), popieriniai skėčiai ir kiniškas porcelianas.
Kinijos žibintai: istorija, reikšmė ir festivaliai
Kinijos žibintai - tai neatsiejama šalies kultūros ir istorijos dalis, turinti gilias tradicijas ir simbolinę reikšmę.
Žibintų istorija
Kinijos popieriniai žibintai atsirado Rytų Hanų dinastijos laikotarpiu (25-220 m.). Iš pradžių jie buvo naudojami kaip lempų gaubtai ar gaubtai, o vėliau - Budai garbinti šventyklose. Imperatorius Mingdi (valdęs 57-75 m. po Kr.) įsakė imperatoriškųjų rūmų žmonėms uždegti žibintus Budai garbinti pirmojo mėnulio mėnesio 15-ą dieną, kuri vėliau tapo Žibintų festivaliu.
Tangų dinastijos laikotarpiu (618-907 m.) žmonės pradėjo pasaulietiškiau naudoti popierinius žibintus, švęsdami savo taikų gyvenimą ir šalies galią, todėl žibintai tapo vis populiaresni visoje Kinijoje.
Žibintų savybės ir tipai
Senovės Kinijoje žibintų gamybos menas buvo amatų kolekcija, apimanti kinų tapybą, popieriaus karpymą ir rankdarbius. Žibintų rėmams naudojamos medžiagos yra bambukas, mediena, kviečių šiaudai ir metalas, o popierius bei šilkas - pagrindinės medžiagos.
Populiarios žibintų iliustracijos apima peizažus, portretus, drakonų ir feniksų piešinius, paukščius ir žuvis. Yra trys pagrindiniai senoviniai žibintų tipai: rūmų žibintas, marlės žibintas ir šešėlinis žibintas. Rūmų žibintas buvo dažniausiai naudojamas tipas, o drakono ir fenikso raštai, atspindintys karališkąjį statusą, buvo pagrindiniai jo elementai.
Gražios kalnų ar upių iliustracijos ant raudonų žibintų išreiškia harmonijos ir pusiausvyros gamtoje, stichijose ar šeimose siekį. Mįslių žibintai su užrašytomis mįslėmis, kabantys ant vartelių, sutikdavo svečius, kurie mėgdavo spėlioti atsakymus.
Žibintų spalvų reikšmės
Kinų kultūroje žibintų spalvos išreiškia skirtingas reikšmes ir naudojamos įvairioms progoms:
- Raudoni žibintai: Turto, šlovės ir klestėjimo simboliai. Naudojami švęsti džiaugsmo ir harmonijos progas, tokias kaip vestuvės, verslo atidarymai, šeimos susibūrimai ir šventės.
- Geltoni žibintai: Senovėje buvo naudojami rūmuose, nes geltona buvo imperatorių spalva. Dabar sakoma, kad jie gali atnešti sėkmę besimokantiems.
- Balti žibintai: Kinijos kultūroje siejami su mirtimi arba laidotuvėmis, todėl balti bambuko žibintai dažnai naudoti laidotuvėse.
- Žalieji žibintai: Dažnai matomi per šventyklų muges ar žibintų festivalius. Žalia spalva reiškia sveikatą, klestėjimą ir harmoniją.
Kada kinai naudoja žibintus?
Nors šiais laikais kiniškų žibintų apšvietimui praktiškai nebereikia, juos vis dar gamina, naudoja ir kinai džiaugiasi per šventes ar svarbius renginius. Gatvės per kinų Naujuosius metus, Vidurio rudens šventę ir Žibintų festivalį puošiamos raudonais žibintais.
Žibintų festivalis - viena svarbiausių švenčių, turinti beveik 2000 metų istoriją. Žibintų mįslių spėjimas yra viena įdomiausių šio festivalio veiklų.
Festivalis „Didieji Kinijos žibintai“ Pakruojo dvare
Lietuvoje pirmą kartą vyko amžių tradicijomis alsuojantis šviesos festivalis „Didieji Kinijos žibintai“, kuris surengtas didžiausioje Lietuvoje išlikusioje dvaro sodyboje - Pakruojo dvare.
Festivalio instaliacijos ir pramogos
Festivalio metu kūrėjai iš Kinijos įrengė daugiau nei 30 teminių šviesos instaliacijų, o iš daugybės šilko žibintų sukurtų skulptūrų aukštis siekė net 8 ir daugiau metrų. Dvaro teritorijoje švietė Afrikos gyvūnijos pasaulis, poliarinių meškų ledynas, gervių sala, persikų medžiuose žaidžiančios beždžionės, o sėkmę naujiems metams pranašavo didžiulė drakono saugoma Rojaus šventykla.
Pagrindinėje aikštėje šviesos galią priminė legendomis apipintas monstras Nian, palankų likimą pranašavo egzotiškieji kinų zodiako ženklai. Prie Rytų skonių salės stovėjo 3 metrų aukščio drakono ir fenikso dievybių skulptūra iš itin pasaulyje vertinamo kiniško porceliano.
Mažiesiems žibintininkams buvo įrengtas iš ryškiaspalvių žibintų sulipdytas saldainių namelyje, kuriame rezidavo Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė Snieguolė. Vaikams buvo siūlomi saldumynai ir galimybė patikėti didžiausius savo norus.
Festivalio metu vyko teatralizuotas spektaklis „Pelenė“, interaktyvus pasirodymas, kuriame pagrindinė herojė kvietė vaikus tapti pasakos dalimi. Mažųjų tyrinėtojų laukė ir šviesos pagalba atgijęs gyvūnijos pasaulis: tarp bambukų žaidžiančios pandos, rožiniai flamingai, elniai, pingvinai, milžiniškos varlės ir muzikos instrumentais apsiginklavę vabzdžiai.
Romantiškų akimirkų kolekcionieriams siūlė virš lankytojų kabantys šviečiantys skėčiai ir Pakruojo dvaro Meilės sala, sužibusi įvairiomis spalvomis. Medžius apsivijusi šviesa tapo puikiu fonu šiltiems žodžiams. Taip pat buvo įrengtas šviečiančių širdžių tunelis, idealiai tinkantis asmenukėms.
Festivalyje šurmuliuota šventinė mugė, kurioje dalyvavo kinų amatininkai, demonstruojantys unikalius dirbinius, pavyzdžiui, iš vidaus išpieštus butelius. Lankytojai galėjo susipažinti su tradiciniais dvaro amatais: bitininkyste, vilnos velėjimu ir parfumerija.
Viena didžiausių festivalio traukos objektų - 40 metrų ilgio šviečiantis ir dūmus leidžiantis drakonas, taip pat siūlomas šokis su drakonu, skambant būgnams ir šviečiant žibintams.
Skonių turistams siūloma Rytų virtuvės skonių degustacijų salė, kurioje galima išbandyti egzotiškus skonius ar susipažinti su kiniškos arbatos ritualais. Žaldoko bravore siūlomas karštas apynių gėrimas ir susipažinimas su Pakruojo krašto tradicinių gėrimų istorija.
Bilietų kainos ir informacija
Bilieto kaina į „Didieji Kinijos žibintai“ Pakruojo dvare - 12 Eur. Vaikams, studentams, senjorams - 10 Eur. Vaikai iki 6 metų (imtinai) įleidžiami nemokamai. Prie įėjimo į festivalį bilietai kainuoja brangiau. Informacija ir bilietų įsigijimas: www.pakruojo-dvaras.lt, „Tiketa“ bei renginio vietoje.
Kinijos gamta ir geografija
Kinija - tai šalis, kurioje gamta ir reljefas labai įvairūs. Šiaurės Kinijos centre driekiasi milžiniška Gobio dykuma, pietvakariuose - šalta, kalnuota sritis su Tibeto kalnynu, kurio vidutinis aukštis siekia 4000-5000 metrų. Rytuose vyrauja derlingos lygumos, išraižytos upių vagų, kur susitelkę dauguma šalies gyventojų.
Kinijos teritorija eina per tris klimato juostas: žemyninio klimato (šiaurėje ir vakaruose), subtropinio (centriniuose regionuose) ir tropinio (pietinėje pakrantėje). Lietingas sezonas visoje šalyje yra vasara, daugiausia kritulių iškrinta liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Pagrindiniai lankytini objektai ir gamtos stebuklai
- Didžioji Kinijos siena: Vienas iš septynių pasaulio stebuklų, ilgiausias pasaulyje žmogaus rankomis sukurtas gynybinis pastatas (6400 km).
- Uždraustasis miestas: Didžiausias ir geriausiai išsilaikęs rūmų kompleksas pasaulyje, apimantis 980 pastatų 72 hektarų teritorijoje.
- Tiananmeno aikštė: Didžiausia pasaulyje aikštė, kurioje gali tilpti iki 1 milijono žmonių.
- Dangaus šventykla: Daoistinė šventykla, pastatyta 1406-1420 m.
- Didysis Lešano Buda: Didžiausia pasaulyje stačioje uolienoje išskaptuota Budos skulptūra (70,7 m.).
- „Avataro kalnai“: Įkvėpimo šaltinis Džeimso Kamerono filmui „Įsikūnijimas“, priklausantys Džangdziadzie nacionaliniam parkui.
- Čengdu pandų veisimo ir tyrimo centras: Vieta, kur galima pasigrožėti didžiosiomisandomis ir sužinoti apie jų išsaugojimo programas.
- Šaolinio vienuolynas: garsus rytų kovos menais.
- Longmeno urvų vienuolynas: 2345 uolose išskaptuoti urvai su puikia skulptūrų kolekcija.
- Jangdzės upės žemupys: Vieta, kur gimė senosios Kinijos civilizacija.
- Didysis Kinijos kanalas: Ilgiausias pasaulyje kanalas, jungiantis Kinijos šiaurę ir pietus.
Kinijos virtuvė
Kinijos virtuvė yra labai įvairi ir skiriasi priklausomai nuo regiono. Šalies šiaurėje gyventojai maitinasi paprastai, vartoja daugiau grūdinių kultūrų, todėl paplitę makaronų ir „wok“ tipo patiekalai. Vakaruose vienas pagrindinių patiekalų ingredientų yra aviena, o rytinėje dalyje gyvenantys vietiniai dažniau renkasi lengvesnį, bet saldų, saldžiarūgštį maistą.
Valiutos keitimas ir kainos
Kinijoje galima naudoti JAV dolerius, kelionių čekius ir kredito korteles (Master Card, Visa, American Express), tačiau tik pagrindiniuose miestuose ir žymiausiuose restoranuose. Patogiausias atsiskaitymo būdas yra grynieji pinigai. Lietuvoje galima iš karto nusipirkti Kinijos juanį.
Grynuosius pinigus ar kelionių čekius galima išsikeisti Kinijos ar kitų bankų valiutos keitimo ofisuose, įsikūrusiuose oro uostuose ir viešbučiuose. Už pinigų keitimą paprastai nuskaitoma 4 % komisinių.
Vietinis alus kainuoja apie 0,75 EUR, mineralinio vandens buteliukas - 0,60 EUR. Tačiau užsienietiškų gėrimų kainos yra ženkliai didesnės. Nedidelis kiekis alkoholinio gėrimo gali kainuoti 20-30 EUR. Cigarečių kainos Kinijoje yra stebėtinai mažos - pakelis kainuoja iki 1 EUR.
Kinijos istorija ir administracinis suskirstymas
Kinijos istorija skirstoma į priešistorę, Xia, Shang ir Zhou dinastijas (vergijos santvarka), Qing dinastiją (feodalizmas, trukęs 2100 metų) ir modernios visuomenės erą, kurios metu susikūrė Kinijos Respublika. 1949 m. spalio 1 d. Kinija buvo paskelbta Kinų Liaudies Respublika.
Kinija yra unitarinė valstybė, kurioje gyvena 56 etninės nacionalinės grupės. Didmiesčiuose 1 kv. km gyvena 400 gyventojų, o centrinėje Kinijoje - daugiau nei 200 gyventojų. Etninės grupės sugyvena taikiai, laikantis lygybės, vienybės ir abipusio supratimo principų.
Kinijos šventės
- Pavasario festivalis: Naujieji metai pagal Kinijos sinodinį kalendorių, svarbiausia tradicinė šventė, švenčiama sausio-vasario mėnesį.
- Žibintų šventė: Švenčiama pirmojo sinodinio mėnesio 15 d., gatvės ir kitos vietos puošiamos žibintais.
- Drakono valties festivalis: Švenčiama 5-ojo sinodinio mėnesio 5 d., vyksta drakono valčių lenktynės.
- Qixi: Švenčiama 7-ą sinodinio mėnesio 7 d.
- Rudens vidurys: Švenčiama 8-ojo sinodinio mėnesio 15 d.
- Chongyang - Žiemos saulėgrįža: Šaltojo sezono paskelbimas.
- Vandens taškymosi festivalis Xishuangbanna: Švenčiamas balandžio 12-18 d. Yunnan provincijoje, Dai etninės grupės gyventojų.
- Kinijos Peking operos festivalis: Valstybinio lygio šventė su Peking operos trupių pasirodymais ir seminarais.