Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas ir teisiniai aspektai Lietuvoje

Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra vienas svarbiausių dokumentų, įteisinančių transporto priemonės savininko pasikeitimą. Ši sutartis užtikrina abiejų šalių - tiek pardavėjo, tiek pirkėjo - teisių apsaugą ir padeda išvengti nesusipratimų ar galimų teisinių ginčų ateityje. Pasirašydami sutartį tiek pirkėjas, tiek pardavėjas privalo turėti aiškią informaciją apie savo teises ir pareigas, taip pat apie sutarties galiojimo sąlygas bei terminus.

Sutarties galiojimo terminas ir išimtys

Lietuvoje teisės aktai nenumato konkretaus termino, kiek laiko galioja automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Pati sutartis yra teisinis dokumentas, kuris išlieka galioti tol, kol yra įvykdyti visi jos sąlygomis apibrėžti įsipareigojimai, o įstatymai nelaiko jos negaliojančia. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvoje yra teisėtai galiojantis dokumentas be apibrėžto termino ribų. Ji užtikrina, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turės solidų pagrindą spręsti kilusius ginčus. Rekomenduojama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį saugoti tiek laiko, kiek naudojatės transporto priemone, taip pat keletą metų po jos pardavimo ar išregistravimo. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad tam tikri teisiniai veiksmai, pavyzdžiui, pretenzijos dėl nekokybiško pirkinio ar teisinių pažeidimų, Lietuvoje yra ribojami senaties terminais.

Aplinkybės, kuriomis sutartis gali būti užginčyta:

• Defektų ar trūkumų atsiradimas po pirkimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą naudotų automobilių pirkėjai turi teisę pateikti pretenzijas dėl paslėptų defektų arba neatitikimų, kurie buvo žinomi pardavėjui, tačiau neatskleisti pirkėjui. Šiuo atveju svarbūs yra senaties terminai.
• Netinkamai sudaryta sutartis. Jei šiame dokumente yra klaidų ar trūksta esminių duomenų, sutartis gali būti užginčyta.

Pirkėjas sėkmingai registruoja automobilį savo vardu „Regitroje“. Lietuvoje automobilio naujasis savininkas privalo per 15 dienų įregistruoti transporto priemonę savo vardu. Tačiau verta saugoti sutartį kaip dokumentą tol, kol naudojatės transporto priemonę, ir bent keletą metų po jos pardavimo.

Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties turinys ir svarba

Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra teisinį santykį tarp pirkėjo ir pardavėjo įtvirtinantis dokumentas, šią sutartį būtina pasirašyti parduodant automobilį ar perkant. Tinkamai užpildyta sutartis užtikrina abiejų pusių teises ir pareigas, sumažina ginčų tikimybę ir padeda sklandžiai praeiti automobilio registracijos procesą. Tinkamai užpildyta sutartis leis išvengti nesusipratimų ir ginčų ateityje.

Ką turėtų apimti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis:

1. Sutarties šalys:
   • Pirkėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas
   • Pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas
2. Automobilio informacija:
   • Gamintojo pavadinimas
   • Modelio pavadinimas
   • Pagaminimo metai
   • Valstybinis numeris
   • Kėbulo numeris
   • Rida
   • Degalų tipas
3. Pirkimo-pardavimo kaina:
   • Sutartyje aiškiai nurodoma automobilio pirkimo-pardavimo kaina eurais.
   • Nurodoma, ar kaina yra galutinė, ar gali keistis atsižvelgiant į tam tikras sąlygas.
4. Mokėjimo sąlygos:
   • Sutartyje aiškiai nurodoma, kaip ir kada bus sumokėta už automobilį.
   • Gali būti numatytas avansas, o likusi suma sumokama perduodant automobilį.
5. Automobilio būklė:
   • Sutartyje aprašoma automobilio techninė būklė, įskaitant esamus defektus ar gedimus.
   • Pardavėjas patvirtina, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti kelyje.
6. Atsakomybė:
   • Sutartyje apibrėžiamos abiejų pusių atsakomybės už galimus defektus ar gedimus, atsirandančius po automobilio pardavimo.
   • Gali būti numatyta garantija tam tikram laikotarpiui.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Patarimai pildant pirkimo-pardavimo sutartį:

• Sutarties šabloną rasite VĮ „Regitra“ interneto puslapyje. Pirkimo-pardavimo formą galima atsispausdinti nemokamai. Tai yra laisvos formos automobilio pirkimo ar pardavimo sutartis, kurią galite koreguoti, jei atsirastų poreikis ją papildyti.
• Atkreipkite dėmesį, jei sandorio suma viršija 5 000 eurų, ne visą sumą galima mokėti grynaisiais pinigais. Dalį sumos, kuri neviršija 5 000 eurų, galima sumokėti grynaisiais pinigais. Likusi sumos dalis turi būti sumokėta ne grynaisiais pinigais.
• Papildomą dėmesį skirkite ir automobilio trūkumams fiksuoti: kėbulo, važiuoklės, variklio pažeidimams ir kt.

Pirkėjo ir pardavėjo teisės bei pareigos

Pardavėjo pareigos:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.

Pardavėjo atsakomybės ribos:

Nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas.

Pirkėjo teisės ir įrodinėjimo našta:

Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan.

Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.

Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.

Defektų ar trūkumų atsiradimas po pirkimo ir teismų praktika

Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, panašias savo faktinėmis aplinkybėmis - pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera. Dažnu atveju techninės apžiūros terminas nėra pasibaigęs, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyti arba nurodyti nežymūs automobilio defektai. Servise pirkėjas sužino, kad remontas, lyginant su automobilio įsigijimo kaina, atsieis neproporcingai daug, arba, kad automobilis apskritai netinkamas eksploatuoti.

Pavyzdžiai iš teismų praktikos:

• Vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
• Vienoje civilinėje byloje (e2A-753-460/2020) automobilio gedimai išryškėjo praėjus trims savaitėms nuo automobilio įsigijimo. Pardavėjas apie defektus pirkėjo jokia forma informavęs nebuvo. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas.
• Pirkėjų pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką. Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumu, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.

Esminiai sutarties pažeidimai:

Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui.

Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.

Vartotojų teisių apsauga:

Fiziniam asmenui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos.

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).

2022 m. sausio 1 d. Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Mokesčiai pardavus automobilį

Kokie mokesčiai taikomi pardavus automobilį? Kada reikia juos mokėti? Turbūt tai yra klausimai kylantys daugeliui. Natūralu, nes pardavus automobilį mokesčius mokėti reikia ne visada. Automobilis buvo parduotas pelningai, t.y. kai ir pardavus bet kokį kitą kilnojamąjį turtą, pardavus transporto priemonę yra taikomas 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Privalomais mokėjimais yra laikomos išlaidos, kurias neišvengiamai patiriamos parduodant transporto priemonę.

Apmokestinimo principai:

• Jei automobilį turėjote ilgiau nei 3 metus, tuomet mokesčių mokėti nereikia.
• Jei jį turėjote mažiau nei 3 metus, tuomet 15 % (ar 20 %), skaičiuojama tik nuo pelno, o deklaracija - iki kitų metų gegužės 2 d.
• Jei parduodate savo asmeninį automobilį, turėsite sumokėti mokesčius nuo gaunamų pajamų. Pajamos iš turto pardavimo Lietuvoje yra apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Asmenims, parduodantiems automobilį, taikomas 15 proc. pajamų mokestis.
• Apskaičiuojant mokesčio sumą, iš automobilio pardavimo kainos atimama jo įsigijimo kaina. Pavyzdžiui, jei parduotumėte automobilį už 7000 eurų, kurį įsigijote už 5000 eurų, mokesčių bazė būtų tik 2000 eurų.
• Mokėtiną mokesčio sumą apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), remdamasi automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis sumomis. Todėl itin svarbu sutartyje nurodyti tikrąsias sumas, nežeminant jų sąmoningai, siekiant sumažinti mokesčių naštą. Nors tokia praktika dažna, tačiau ateityje dėl to gali kilti problemų.
• Fiziniai asmenys, gavę pajamų pardavę automobilį, privalo tai deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), pateikdami Metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 dienos. VMI turi būti pateikta informacija apie automobilio pardavimo kainą ir jo įsigijimo vertę, nes mokestis skaičiuojamas tik nuo likusios grynųjų pajamų dalies.
• Per elektroninę VMI sistemą MANO VMI galima ne tik deklaruoti pajamas, bet ir patogiai sumokėti apskaičiuotą mokesčio sumą.

Patarimai perkant ar parduodant automobilį

Prieš parduodant automobilį:

• Apie automobilio pardavimą yra būtina pranešti „Regitrai“. Transporto priemonę išregistruoti reikia VĮ „Regitroje“ per 15 dienų, nes iki tol ji oficialiai priklauso asmeniui, kurio vardu yra įregistruota. Tinkamai užpildyta pirkimo - pardavimo sutartis, galėtų įrodyti, kad tuo metu žmogus jau nebuvo transporto priemonės savininkas. Yra du būdai išregistruoti automobilį - važiuoti į „Regitrą“, kur automobilį perrašote naujajam savininkui, arba išregistruoti automobilį internetu.
• Rekomenduojame atlikti smulkius remonto darbus: pakeisti stabdžių trinkeles, tepalus, suremontuoti neveikiantį valytuvą, pakeisti sulūžusi žibintą, papildyti kondicionavimo sistemą freonu. Atlikus kosmetinį remontą automobilį labai svarbu nuplauti ir išvalyti saloną.
• Tinkamai padarytos nuotraukos ne tik pritrauks didesnį dėmesį, tačiau ir potencialiems klientams bus aiškiau matyti automobilio būklė.
• Vertę nustatyti galite atlikę automobilio komplektacijos analizę ir palyginę kainas parduodamų automobilių platformose. Dažnai pirkėjai yra linkę derėtis, tad vertėtų būti pasiruošus kainą šiek tiek sumažinti pirkėjo naudai.
• Automobilių skelbimai sėkmingi tada, kai yra padarytos kokybiškos nuotraukos, o informacija pateikta trumpai ir aiškiai. Stenkitės rašyti trumpais sakiniais, pageidautina - lietuviškomis raidėmis. Skelbime turėtų būti įvardyti automobilio pranašumai (pvz., neseniai keistos dalys), taip pat trūkumai.
• Privalomojo automobilio draudimo sutartį galite perrašyti automobilio draudimo sutartį naujajam savininkui. Jei turite kasko draudimą, rekomenduojame jį nutraukti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.

Prieš perkant automobilį:

• Patikrinkite, ar perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Tai itin svarbu, kadangi be šio kodo nebus galima automobilio registruoti arba parduoti.
• Jei planuojate įsigyti Lietuvoje jau registruotą automobilį, patikrinkite, ar jis neturi apribojimų. Pavyzdžiui: ar nėra areštuotas, įkeistas. Įvedę transporto priemonės duomenis, pamatysite detalų jos aprašą bei taikomus apribojimus.
• Jei automobilį perkate pagal skelbimą, būtinai jį išsisaugokite. Tai - viešas pasiūlymas, kuriame gali būti nurodyta svarbi informacija. Pavyzdžiui: kad automobilis yra be trūkumų.
• Įvertinkite transporto priemonės pardavimo kainą. Jei planuojate įsigyti Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, pasitikrinkite, ar ji neturi apribojimų. Pavyzdžiui, ar nėra areštuota, įkeista.

tags: #kiek #galioja #automobilio #pirkimo #pardavimo #sutartis