Asveja, arba Dubingių ežeras, yra ežeras, esantis Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Jis yra 7,5 km į vakarus nuo Pabradės ir 8 km į rytus nuo Giedraičių. Tai yra didžiausią ilgį turintis Lietuvos ežeras, kurio ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius siekia 22,1 km, o kartu su visomis atšakomis - 30,5 km.
Pavadinimo kilmės teorijos
Asveja - „arklys“
Pavadinimas Asveja yra neaiškus, tačiau Aleksandras Vanagas „Lietuvos hidronimų etimologiniame žodyne“ (1981) siejo jį su žodžiais ašmis arba ašvas, kurie reiškia „arklį“. Šnekamojoje vietinių žmonių patirtyje Asvejos kaip vientiso ežero pavadinimo tarsi nėra, nes vakarinė vandenyno pusė vadinama Dubingių ežeru, o rytinė - Biliškių (Bieliškių) ežeru. Juos sujungia poros šimtų metrų Žingių sąsmauka (protaka), dar vadinama Stirnos upeliu.
Legenda apie senelį Aš Vėją
Viena iš legendų pasakoja, kad senovėje, kai Dubingių ežero vietoje dunksojo plati dykynė, ant aukštumėlės gyveno senas žmogus, vardu Aš Vėjas. Jo žmona buvo didelė pikčiurna, kuri smarkiai švepluodavo ir negalėdavo ištarti net savo vyro vardo, todėl ežero vardas ir liko netaisyklingas, bet svarbiausia ne tai. Pats senukas Aš Vėjas buvo geraširdis ir darbštus, bet jį persekiojo nelaimės, ypač vandens stoka. Aplinkui jo namus bolavo išdžiūvę smėlynai, o iki artimiausių ežerėlių buvo kelios varsnos. Pavargęs nešioti vandenį, Aš Vėjas pardavė pusę savo ūkio, kad nusipirktų arklį ir vežimą vandeniui vežti.
Pakeliui į turgų jis išgirdo nykštuką, pardavinėjantį ežerą. Nykštukas pasiūlė ežerą už tiek pinigų, kiek Aš Vėjas turėjo kišenėje. Senelis nesiderėjo ir nusipirko sidabrinį dubenėlį. Jei norėtų apvalaus ežero, turėtų padėti dubenėlį ant žemės ir tylėti, o jei kampuoto ar pailgo - mesti kuo toliau.
Grįžęs namo, Aš Vėjas parodė dubenėlį savo žmonai, kuri iš jo pasityčiojo ir išvarė vyrą, liepdama negrįžti, kol neatgaus pinigų. Nusiminęs Aš Vėjas išėjo laukan su dubenėliu. Staiga, lyg per miglas, jo liūdnas veidas suspindo vandenyje. Subėgę žmonės stebėjosi, iš kur staiga atsirado tiek vandens. As Vėjas pralinksėjo, įšoko į ežerą ir dabar ten leidžia savo laimingas dienas. Legenda teigia, kad Asvejoje labai smagu nardyti, o dugne yra anga, pro kurią galima nusiirti į bet kurį kitą ežerą, net į plačias jūras.
Dubingių pavadinimo kilmė
Pavadinimas Dubingiai kildintinas nuo žodžių dauba, duobė ar duburys. Liaudiškieji prasmių aiškintojai jį siūlo kildinti nuo dviejų prie ežero gyvenusių brolių Bingių. Kai iš medžių ūksmės Giedraičių-Miežionių keliu nuo Vilniaus staiga imama nirti į Dubingių daubą ar duburį, pirmiausia iškyla žalesnio už įprastą žalio ežero vandens mirgesys, atspindžiai nuo dumblių ir dugno.
Asvejos ežero geografinės ir gamtinės savybės
Ežero kilmė ir morfologija
Asveja (arba Dubingių ežeras) yra rininės (lovinės) kilmės ežeras, telkšantis lovinio pavidalo pažemėjimo dugne. Jis yra siauras, bet labai ilgas - tai ilgiausias Lietuvos ežeras. Jo paviršiaus altitudė yra 138,3 m. Ežero plotas - 1020,4 ha. Didžiausias plotis - 880 m. Didžiausias gylis - 50,2 m, trečias pagal gylį Lietuvoje. Vidutinis gylis - 14,7 m. Ežero guolyje yra 34 duburiai, iš kurių 16 gilesni kaip 35 m, giliausi yra pietryčiuose. Kranto linija yra labai vingiuota, jos ilgis 71,72 km, o su salų krantais siekia 74,72 km.
Vandens telkiniai ir intakai
Ežero pietrytinę dalį skiria siaura sąsmauka, kuria teka upelis. Asvejoje yra 3 įlankos: pietvakariuose - Žalktynės įlanka (ilgis 4,96 km, didžiausias plotis 0,42 km, didžiausias gylis 36,5 m), šiaurės rytuose - Vyriogalos įlanka (ilgis 2,4 km, didžiausias plotis 0,5 km, didžiausias gylis 17,7 m), šiaurės vakaruose - įlanka ties Dubingiais (ilgis 0,95 km, plotis iki 0,12 km, didžiausias gylis 23,5 m). Baseino plotas yra 230,1 km². Į Asveją įteka Baluoša (iš Baluošų ežero), A-1 upelis iš Viranglio ežero, Stirnelė (iš Suoselio ežero), Gracinė, Kirnė ir dar 10 bevardžių upelių. Pietryčiuose išteka Žeimenos dešinysis intakas Dubinga. Legendose duodamas pažadas, kad Asveja galima pasiekti net plačiausias jūras, nėra iš piršto laužtas, nes ežeras upeliais susisiekia su Žeimena, kuria galima išplaukti į Nerį, vėliau - Nemuną, o toliau - ir į Baltijos vandenis.
Krantai ir salos
Krantai yra aukšti, smėlėti, daugiausia apaugę pušynais. Ežerą supa Dubingių, Šakimo, Miežonių, Rūdymų, Kryžiokraisčio, Piliakalnio, Blužnėnų miškai. Asvejoje yra 10 salų: Vainikų sala (1,92 ha), Bieliškių sala (1,62 ha) ir 8 bevardės (0,8 ha, 0,47 ha, 0,22 ha, 0,2 ha, 0,19 ha, 0,13 ha, 0,1 ha ir 0,06 ha). Vienoje iš salų (Girnų arba Vainikų saloje) įrengtas Jonėnų piliakalnis. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas. Viena sala, supylus pylimą, buvo sujungta su Dubingių miesteliu ir tapo pusiasaliu.
Ežero vanduo ir gyvūnija
Šio ežero vanduo yra labai skaidrus. Vasarą vandens spalva tarsi elektrinė, lyg ir žalia, bet dar ryškesnė, tai priklauso nuo ežere augančių dumblių ir jo dugno grunto. Asveją ypač pamėgę žalčiai, kurių čia neįtikėtinai daug. Jų galima aptikti besišildančius pakelėse, šalia senų pastatų, pavasarį poravimosi metu jie plaukioja ežere, o kai ateina laikas „numesti marškinėlius“, jų išnarų pilna visur.
Asvejos regioninis parkas ir apylinkės
Regioninio parko teritorija
Asveja patenka į Asvejos regioninio parko teritoriją. Čia gamtiškai itin vertinga ir Purvyno pelkė (šalia jos tyvuliuoja ir Purvyno ežeras). Tai nepaliesta, apie beveik 500 hektarų ploto aukštapelkė, niekada nekasinėta ir nemelioruota. Pelkėje gyvena retų paukščių, tačiau daugiausia - retų vabzdžių, net Europos mastu. Entomologas Povilas Ivinskis šią vietą laiko rojumi, čia jis praktiškai kaskart atranda po kokią nors naują vabalų ar vabzdžių rūšį. Todėl ši pelkė ir paskelbta draustiniu, o lankytis pelkėje niekam negalima nuo balandžio pradžios iki rugpjūčio galo.
Gyvenvietės ir infrastruktūra
Prie Asvejos ežero įsikūrusios gyvenvietės: Dubingiai, Laumikoniai, Šiupieniškiai, Merionys II, Jurkiškis, Bartkuškiai, Gramiškiai, Gurakalnė, Grinkliškiai, Giraičiai, Žalktynė, Miežoniai, Ciūniškiai, Alka, Jonėnai, Velianka, Jokūbiškės, Šakimas, Blužnėnai, Bekepuriai, Abejučiai, Tarakonys, Bieliškės, Kregžlė, Žingiai. Veikia 8 kaimo turizmo sodybos. Yra įrengta keletas poilsiaviečių ir stovyklaviečių. Prie Dubingių miestelio stūkso Dubingių piliakalnis, įrengtas piliavietės pažintinis takas. Ties Dubingiais per Asveją pastatytas medinis Dubingių tiltas, per jį eina kelias 2809 Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai. Šis tiltas laikomas technologiniu ir kultūros paveldu, statytas XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
Alkos kaimas
Alkos kaimas įsikūręs fantastiškoje vietoje - čia žmonės gyvena praktiškai iš visų pusių supami vandens. Kadaise šioje vietoje buvęs etnografinis kaimas, tačiau dabar, seniesiems gyventojams išėjus Anapilin, jame vasaroja vilniečiai. Nors šio kaimo jau nepristatoma kaip ypatingo, galima pasivaikščioti, pasmalsauti, kaip žmonės gyvena, išsimaudyti ir pasižiūrėti į kitą ežero krantą.
Dubingių istorija ir paveldas
Dubingių piliakalnis ir pilis
Dubingių (1344 m. kryžiuočių kronikoje minima terra Dubingam) kaip karinio ir administracinio centro pradžia - ant natūralios kalvos įrengtas ir gynybiškai įtvirtintas piliakalnis su medine pilimi, priklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1412-1413 m. Vytautas pilį, priklausiusią Vilniaus gynybinei sistemai, atnaujino. XV a. pabaigoje pilį ir prie jos įsikūrusį miestelį perėmė Biržų-Dubingių šakos Radvilų giminė. Jurgio Radvilos valdymo metais Dubingiai tapo jų rezidencine valda, tėvonija. Piliavietėje buvo pastatyti ištaigūs mūriniai rūmai, o ilgainiui Radvilos miestelį pavertė vienu iš reformacijos židinių. 2009 m. buvusioje evangelikų reformatų bažnyčioje (buvusioje trijų bažnyčių vietoje) įrengtoje kriptoje-panteone buvo perlaidoti aštuonių žymiausių Radvilų (Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo pusbrolio Mikalojaus Radvilos Rudojo ir kitų) palaikai.
1938 m. piliavietėje pagal nenustatyto architekto projektą Ukmergės apskrities savivaldybė ir Turizmo draugija pastatė ištaigų dviejų aukštų vasarnamį, kuriame vasarodavo valdžios ir kariuomenės grietinėlė.
Dubingių medinis tiltas ir archeologiniai radiniai
Atnaujintas medinis tiltas (vienintelis Lietuvoje, nutiestas skersai ežerą Antano Smetonos rūpesčiu 1934 m.; projekto autorius - inžinierius Anatolijus Rozembliumas) jungia miestelį su kitu krantu. Visai šalia pakrantės, ežero dugne, 1998 m. buvo atkasti iš ąžuolų ir spygliuočių išskobti viduramžių tilto, jungusio Dubingių piliakalnio (piliavietės) salą su „žemynu“ (dabar tai pusiasalis), poliai. 2020 m. tęsiant povandeninius Asvejos ežero žvalgymus, senojo tilto vietoje, priklausančioje saugomai Dubingių piliavietės teritorijai, aptikti žmogaus palaikai. Tai unikalus ir pirmas Lietuvoje atvejis, kai po vandeniu aptinkami žmogaus palaikai su jam priklausančiais asmeniniais daiktais kaip pavienis atsitiktinis objektas, o ne laidojimas. Preliminariais duomenimis, tai viduramžių kario palaikai, ką liudija šalia aptiktas kardas, gerai išlikę ilgi odiniai auliniai batai, prie kurių pritvirtinti pentinai, du peiliukai ir dirželių liekanos. Šie radiniai gali būti datuojami XVI a. Osteologinė medžiaga šiuo metu yra tiriama Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o archeologiniai radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir konservuojami.
Bažnyčios istorija
Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios raida yra išskirtinė. Vytauto laikais (XV a. pirmoje pusėje) Asvejos salos piliavietėje buvo pastatyta vadinamoji vytautinė katalikų bažnyčia. Vėliau ji paversta evangelikų reformatų šventove. Ant dešiniau nuo jos esančios kalvos po ilgo bylinėjimosi pagal teismo sprendimą kita bažnyčia imta statyti 1678 m. 1954 ir 1958 m. bažnyčia sudegė. Išliko tik tašytų medinių rąstų dviejų tarpsnių liaudiška varpinė, kurioje kabo 1883 m. datuotas varpas. 2012 m. mecenatų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų iniciatyva pradėta statyti visiškai nauja ir moderni bažnyčia, konsekruota 2018 m.
Dubingių žydų bendruomenė ir Holokausto atmintis
Apie žydų bendruomenę Dubingiuose pasakojama, kad Dubingių štetlas buvo įsikūręs apatinėje ir viršutinėje miestelio dalyse, o sinagoga, sprendžiant iš jos formų, buvo pastatyta XIX a. antroje pusėje pritarus grafui Boleslovui Tiškevičiui. Po išnaikinimo karo metais išliko tik keletas Dubingių žydų. Holokausto aukų atminimo dieną skaitomos žuvusiųjų pavardės. Žydai buvo sukūrę tvirtą judaizmo kanonais besiremiančią bendruomenę, užsiėmė įvairiais darbais. Prisiminimus apie žydus sovietmečiu rinko mokytoja kraštotyrininkė Liongina Giedrytė.
Dr. Tomašas Božerockis pranešime „Atmintis apie Glitiškių ir Dubingių žudynes“ aptarė lietuvių ir lenkų santykių žaizdą, susijusią su šiuo kraštu. 1944 m. birželio 20 d. į Glitiškes užsukę Armijos Krajovos 5-osios brigados partizanai susišaudė su lietuvių policijos daliniu, žuvo keturi policininkai. Po to policininkai sugrįžo ir nužudė 39 Glitiškių apylinkių žmones. Po trijų dienų lenkų kovotojai atvyko į Dubingius ir nužudė 90 gyventojų, ne vien lietuvių tautybės (tyrimų duomenys patikslino, kad akcija vyko ir gretimose Inturkės, Giedraičių, Bijutiškio ir kitose vietovėse; oficialiai dažnai sakoma, kad žuvo 27 žmonės). Dauguma žuvusiųjų buvo niekaip nesusiję su lenkus žudžiusiais policininkais. Akivaizdu, kad dėl įvykusių žudynių buvo ir lieka atsakingos abi pusės, ir tiek lietuviams, tiek lenkams būtina tai valstybiniu lygmeniu pripažinti nekaltinant vieniems kitų, žvelgiant į nepalankų istorinį abiejų tautų santykių kontekstą.
Dubingių užvažiuojamieji namai ir mokyklos istorija
Kitoje pagrindinės miestelio arterijos, simboliškai įvardytos Radvilų gatve, pusėje įsikūręs įspūdingiausias istorinis pastatas - 1842 m. grafo Boleslovo Tiškevičiaus sumanymu pastatyti užvažiuojamieji namai su smukle. Sovietmečiu smuklėje buvo įrengtas melžėjų bendrabutis, pieno priėmimo punktas, parduotuvė ir tvartas. Nuo 2000 m. pastatas restauruotas ir pritaikytas turizmo reikmėms.
1777 m. Dubingiuose veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi keturi bajorų ir dešimt valstiečių vaikų. Pasaulietinė Dubingių pradinė mokykla, kurioje buvo mokoma rusiškai, atidaryta 1860 m. Nuo 1921 m. veikė triklasė (nuo 1925 m. keturklasė) mokykla, kurioje pamokos jau vyko lietuviškai. 1957 m. ji tapo vidurine mokykla, bet po trejų metų vėl tapo aštuonklase. 1966 m. mokykla persikėlė į naujas mūrines patalpas, jose veikė iki 2017 m., kai dėl mokinių stygiaus buvo uždaryta.
tags: #kias #lietyvos #asvejos #ezero #pavadininmas