Medžioklė Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama veikla, siekiant užtikrinti faunos išsaugojimą ir medžioklės tradicijų tęstinumą. Šią veiklą reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau - Medžioklės taisyklės) ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Neteisėta medžioklė yra rimtas pažeidimas, už kurį numatyta griežta administracinė ir finansinė atsakomybė.
Teisinis reguliavimas ir praktika
Lietuvos medžiotojų klubai pastaruoju metu materialiai sustiprėjo, aktyviai prisideda prie faunos išsaugojimo ir medžioklės tradicijų populiarinimo. Jie rūpinasi žvėrių maitinimu, dėl ko miškuose padaugėjo stirnų, elnių, briedžių, išaugo ir kitų gyvūnų (lūšių, vilkų ir pan.) populiacijos. Nepaisant to, medžiotojas visuomenėje vis dar vertinamas gana neigiamai. Iš praktikos pastebėtina, kad medžiotojai ne visada žino naujausius teisės aktų pakeitimus, taip pat jie neretai vengia skųsti pareigūnų priimtus nutarimus, baimindamiesi savotiško keršto. Tačiau manytina, kad tokie laikai jau praeityje, o klaidų pasitaiko tiek medžiotojų, tiek aplinkos apsaugos pareigūnų veikloje.
Medžioklės taisyklių pažeidimai ir žala gamtai
Traktuojama, kad neteisėta medžiokle yra padaroma žala gamtai. Pavyzdžiui, žala už sumedžiotą šerną siekia nuo 1600 iki 3000 eurų (priklausomai nuo to, kur šernas buvo sumedžiotas - miške, parke ar draustinyje), neatsižvelgiant į tai, kad šernų medžioklė šiuo metu skatinama dėl afrikinio kiaulių maro.
Pagal Medžioklės taisyklių 47 punktą, kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ir atliekų duobę bei tik jose išdoroti žvėris. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad medžiotojų klubai, nors ir įsirengia pirminio apdorojimo aikšteles, tačiau jos dažnai neturi stogo ar vandens, todėl, esant blogoms oro sąlygoms, medžiotojai linkę žvėris išdarinėti savo namuose, kur yra tinkamesnės sąlygos.
Kiekvienas medžiotojas turės tapti nariu. Pokalbiai apie medžioklę #55
Dažniausiai pasitaikantys šiurkštūs pažeidimai
Šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams priskiriama:
- Gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas.
- Neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas.
Pavyzdžiai iš praktikos
Vieno medžiotojų klubo medžiotojas neteisėtai sumedžiojo ragus numetusį stirniną, jo neįrašė į medžioklės lapą ir išdorojo pas draugą ūkiniame pastate. Važiuojant namo, jis buvo sustabdytas ir patikrintas. Už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai konfiskavo medžiotojo šautuvą, automobilį, jam taip pat buvo atimta teisė medžioti. Nors byla dar nagrinėjama teisme, tikėtina, kad terminas, draudžiantis medžioti, bus sutrumpintas, nes teismų praktika rodo, jog dažnai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, švelninamos paskirtos sankcijos.
Kitas pavyzdys: medžiotojas buvo kaltinamas stirnino nušovimu iš automobilio, remiantis liudytojo parodymais, o jo kolega medžiotojas netgi raštu tai patvirtino pareigūnams. Kadangi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai buvo padarę įvairių procesinių pažeidimų, teismas jį išteisino, visiškai reabilituodamas klientą.
Šilališkių medžiotojų bendruomenei turbūt puikiai žinomas pernykštis sausio mėnesį garsiai nuskambėjęs įvykis, kai viename medžiotojų klube buvo sumedžiotas elnias, įrašytas į medžioklės lapą, ir kolegų prašymu medžioklėje nedalyvavęs medžiotojas jį su savo traktoriumi pargabeno į pirminio apdorojimo aikštelę. Jau dorojimo metu paaiškėjo, kad elnias buvo sumedžiotas viršijus limitą, vadinasi, neteisėtai.
Medžiotojų patikrinimai ir teismų praktika
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų patikrinimai dažnai sukelia stresą medžiotojams. Stebint iš šalies, pastebimi ir neteisėti pareigūnų veiksmai - kaip jie patenka į medžiotojų gyvenamąją vietą, be teisinio pagrindo apžiūrinėja asmeninius daiktus. Taip pat labai dažnai pirminiai paaiškinimai pažeidėjui yra vos ne diktuojami. Asmeniui dažnai labai aptakiai išaiškinama jo teisė atsisakyti duoti paaiškinimus, parodymus.
Bet kuriuo atveju būtina atsiminti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai ir dažnai jie sumažina pareigūnų paskirtas baudas ar skiria švelnesnes sankcijas, nei numato įstatymas, nes tokią galimybę numato Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Žmogus neturi visą gyvenimą jaustis kaltas vien todėl, kad galbūt nežinodamas įstatymo netyčia jį pažeidė.
Medžioklės taisyklės ir baudos
„Medžiotojams būtina nepamiršti svarbiausios taisyklės - sumedžioti laukinį gyvūną galima tik įsitikinus, kad jo medžioklės terminas nesibaigęs“, - pabrėžia Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnė Akvilė Jagučanskytė.
Pavyzdžiui, už sumedžiotą briedžio patelę draudžiamu laiku (briedžių pateles buvo galima medžioti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.) asmeniui gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų, ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas iki 5 metų. Taip pat jam teks atlyginti 10 tūkst. eurų žalą gyvūnijos ištekliams. Briedžio patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 iki gruodžio 15 d., jauniklius - nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.
Saugumo reikalavimai medžioklėje su varovais
Kadangi iki sausio 31 d. organizuojamos medžioklės su varovais, svarbu nepamiršti ir saugumo reikalavimų:
- Medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes.
- Varovai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes.
- Medžioklėje su varovais netaikomos išimtys ir medžiokliniams šunims: dalyvaujantis šuo turi būti apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, taip pat šuo gali būti pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu.
Visus reikalavimus rasite Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Apie aplinkosaugos pažeidimus galite pranešti telefonu 112.
Medžioklės taisyklės: terminai ir gyvūnų skirstymas
Medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: rudoji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys.
Medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie neįtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504, ir kurmius. Benamiai šunys ir katės nėra laikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus benamius šunis ir kates, laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų.
Medžioklės terminai
Štai keletas medžioklės terminų stambiajai ir smulkiajai medžiojamajai faunai:
| Gyvūnas | Medžioklės terminas |
|---|---|
| Stirnos (patinai) | nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. |
| Stirnos (patelės ir jaunikliai) | nuo spalio 1 d. |
| Elniai (patinai, išskyrus antramečius) | nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 15 d. |
| Elniai (antramečiai patinai) | nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 31 d. |
| Elniai (patelės ir jaunikliai) | nuo spalio 1 d. |
| Šernai (jaunikliai, visi antramečiai šernai ir vyresni nei antramečiai patinai) | nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. vyresnes nei antrametes pateles - nuo spalio 1 d.) |
| Vilkas | nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. |
| Barsukai | nuo spalio 1 d. |
| Bebrai | nuo rugpjūčio 1 d. |
| Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus | nuo liepos 1 d. |
| Pilkieji kiškiai | nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d. |
| Želmeninės ir baltakakės žąsys | nuo rugsėjo 1 d. |
| Didžiosios ir rudagalvės antys, dryžgalvės ir rudagalvės kryklės, klykuolės | nuo rugpjūčio 15 d. |
| Kuoduotosios antys, laukiai | nuo rugsėjo 15 d. |
| Perkūno oželiai, slankos | nuo rugsėjo 1 d. |
| Kurapkos | nuo spalio 1 d. |
| Fazani | nuo rugsėjo 1 d. |
| Keršuliai | nuo rugsėjo 15 d. |
| Kovai, pilkosios varnos | nuo liepos 1 d. |
Sunkiai sergančių ar sužeistų gyvūnų medžioklė
Medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sunkiai sergančio ar sužeisto medžiojamojo gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šiuos medžiojamuosius gyvūnus. Apie jų sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotus gyvūnus pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą.
Medžiotojo bilieto gavimas ir patikrinimas
Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, turi pateikti pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 patvirtintą Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, ir išlaikyti medžioklės egzaminą.
Medžiotojo bilietas išduodamas per 30 kalendorinių dienų po sėkmingai išlaikyto egzamino ir reikalingų dokumentų pateikimo. Už išduodamą medžiotojo bilietą turi būti sumokėtos jo pagaminimo išlaidos. Kas penkeri metai medžiotojų organizacijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą.
Medžiotojo bilieto grąžinimas po pažeidimų
Asmenims, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti buvo laikinai atimta trumpesniam nei vienerių metų terminui, paimti dokumentai grąžinami pasibaigus šiam terminui. Tiems, kuriems teisė medžioti buvo atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, prieš atsiimant medžiotojo bilietą privaloma Komisijoje išlaikyti egzaminą pagal Medžioklės egzamino teorinio egzamino programos dalį ir pateikti tai patvirtinančią pažymą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Medžioklės lapai ir licencijos
Medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui.
Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę.
Prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai.
Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo nedelsdamas užpildyti gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų.
Už teisingą medžioklės lapo pirmos pusės užpildymą atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, už antros pusės užpildymą - medžioklės vadovas.