Kelių mokestis ir PVM taikymas Europos šalyse

Kelių mokesčių sistemos Europoje yra labai įvairios ir nuolat kinta, atsižvelgiant į besikeičiančią aplinkosaugos politiką, atnaujintą reguliavimą ir ekonominius sumetimus. Šiandien kelių mokestis renkamas beveik visose Europos šalyse iš transporto priemonių, kurių bendras svoris viršija 3,5 t. Daugelyje Europos šalių lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (lengviesiems automobiliams, motociklams, mažesniems automobiliams ir pan.) taip pat taikomas naudotojo mokestis. Be to, nuo 2026 m. daugiau nei 175 pasaulio šalyse, įskaitant visas pagrindines Europos šalis, taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) prekėms ir paslaugoms.

Kelių mokesčių sistemos Europoje

Kelių mokesčiai Europoje gali būti renkami įvairiais būdais, priklausomai nuo šalies ir konkretaus mokamo kelio ar tilto. Konkrečios mokamų kelių taisyklės skiriasi priklausomai nuo šalies, regiono ir transporto priemonės tipo.

Rinkliavų tipai

• Rinkliavų kabinos: Kai kuriuose keliuose vairuotojai moka rinkliavą įvažiavimuose ir išvažiavimuose esančiose rinkliavos postuose. Šios sistemos privalumas yra tai, kad mokama už faktiškai nuvažiuotą atstumą. Be to, dėl barjerinių vartų neįmanoma įvažiuoti į mokamą kelią nemokant.
• Elektroninės rinkliavos rinkimo sistemos (OBU): Daugelyje mokamų kelių Europoje naudojamos elektroninės rinkliavos rinkimo sistemos, leidžiančios vairuotojams mokėti rinkliavą nesustojant. Šios sistemos paprastai apima nedidelį elektroninį įrenginį - OBU (on-board unit), kuris tvirtinamas prie transporto priemonės. Kai transporto priemonė pravažiuoja pro rinkliavos postą, prietaisas nuskaitomas ir rinkliava automatiškai nuskaitoma iš sąskaitos.
• Vinjetė: Tai tam tikros rūšies rinkliavos lipdukas arba elektroninė versija, kurią kai kuriose Europos šalyse reikia klijuoti tam tikroms transporto priemonėms, važiuojančioms keliais. Ji gali būti popierinė, elektroninė arba SMS forma. Šios sistemos privalumas yra jos pralaidumas, nes nereikia sustoti prie mokesčių punktų. Daugelyje Europos šalių naudojamos e. vinjetės, kurioms nereikia fizinio dokumento.
• GNSS (Global Navigation Satellite System = Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos) technologija: Tai tam tikros rūšies elektroninė rinkliavos rinkimo sistema, skirta transporto priemonėms sekti ir imti iš jų rinkliavą. Ši technologija leidžia rinkti rinkliavas nenaudojant fizinių rinkliavos postų ar rinkliavos rinkimo infrastruktūros. Rinkliava taip pat mokama naudojant transporto priemonėje esantį įrenginį.

Kokioms transporto priemonėms taikomi mokesčiai?

Kokios transporto priemonės Europoje turi mokėti kelių mokesčius, priklauso nuo šalies ir konkretaus kelio ar tilto. Apskritai, beveik visoms transporto priemonėms, važiuojančioms mokamais keliais ar tiltais Europoje, reikia mokėti rinkliavas. Tai taikoma lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams, motociklams, autobusams ir kitų tipų transporto priemonėms. Kai kuriose šalyse rinkliavos skaičiuojamos pagal transporto priemonės dydį ir svorį. Pavyzdžiui, tam tikruose mokamuose keliuose sunkvežimiams taikomas didesnis mokestis nei lengviesiems automobiliams. Be to, kai kuriuose mokamuose keliuose ir tiltuose skirtingiems transporto priemonių tipams, pavyzdžiui, lengviesiems automobiliams ir komercinėms transporto priemonėms, gali būti taikomi skirtingi rinkliavos tarifai.

Kelių mokesčiai pagal šalį

Šiandien kelio mokestis renkamas beveik visose Europos šalyse. Mokestis priklauso nuo kelių veiksnių, pvz., tonažo, taršos klasės, ašių skaičiaus ar nuvažiuotų km. Taip pat gali būti atsižvelgiama į laiką ar transporto priemonės aukštį. Be to, kai kuriose šalyse mokesčio dydis priklauso ir nuo transporto priemonės kategorijos ar klasės. Kai kur taikomas automobilių spūsčių mokestis. Kartais apmokestinami ruožai, pavyzdžiui, tiltai ir tuneliai.

Šalys, kuriose kelių mokestis netaikomas lengviesiems automobiliams:

• Vokietija (greitkeliai yra nemokami)
• Lietuva
• Monakas
• San Marinas
• Suomija
• Ukraina
• Liuksemburgas
• Nyderlandai
• Švedija
• Danija
• Estija
• Belgija

Tačiau kai kuriose iš šių šalių gali būti taikomi mokesčiai už tiltus ir tunelius.

PVM taikymas kelių mokesčiams

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas pagrindinių netiesioginių mokesčių, taikomų Europos Sąjungos (ES) šalyse. Nors ES siekia harmonizuoti PVM taisykles, kiekviena valstybė narė turi tam tikrą laisvę nustatyti savo tarifus ir išimtis. PVM taikomas prekėms ir paslaugoms, kurios perkamos ir parduodamos naudoti ir vartoti ES. ES nustatytos standartinės PVM taisyklės, bet šios taisyklės kiekvienoje ES šalyje gali būti taikomos skirtingai. PVM taikomas visoje ES, bet kiekviena ES šalis nustato savo tarifus.

PVM taikymas skirtingose šalyse

Žemiau pateikiama detalesnė informacija apie PVM taikymą kelių mokesčiams pasirinktose Europos šalyse:

PVM tarifų klasifikacija ir jų taikymas ES šalyse

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai Europos Sąjungoje yra klasifikuojami į tris pagrindines kategorijas: standartinį, lengvatinį ir nulinį tarifus. Ši klasifikacija leidžia ES valstybėms narėms lanksčiai taikyti PVM skirtingoms prekių ir paslaugų grupėms atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir kultūrinius prioritetus.

Standartinis tarifas

Standartinis PVM tarifas yra plačiausiai taikomas ir naudojamas daugumai prekių bei paslaugų. Tai pagrindinis tarifas, kurį valstybės narės taiko komercinei veiklai ir kasdienėms prekėms bei paslaugoms. ES teisės aktai nustato, kad standartinis tarifas negali būti mažesnis nei 15%, tačiau šalys gali jį nustatyti aukštesniu lygiu. Pavyzdžiui, standartinis tarifas Vokietijoje yra 19%, o Vengrijoje jis siekia net 27%. Šis tarifas yra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis daugelyje šalių.

Lengvatiniai tarifai

Lengvatiniai PVM tarifai yra taikomi tam tikroms prekių ir paslaugų grupėms, kurios laikomos ypač svarbiomis visuomenei arba, kurių vartojimą siekiama skatinti. Lengvatiniai tarifai gali būti taikomi riboto sąrašo prekių ir teikiamų paslaugų (pagal PVM direktyvos III priedo sąrašą), bet dažniausiai ne elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms. Minimi lengvatiniai tarifai negali būti mažesni nei 5 proc. Šios kategorijos gali apimti:

• Maistas ir gėrimai: Daugelis šalių taiko mažesnius tarifus pagrindiniams maisto produktams, nes siekia sumažinti vartotojų išlaidas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje maistui taikomas 5,5% tarifas.
• Knygos ir žiniasklaida: Skaitmeninių ar spausdintų knygų bei laikraščių PVM tarifas dažnai sumažinamas, nes siekiama skatinti švietimą ir informacijos prieinamumą. Švedijoje šiai kategorijai taikomas 6% tarifas.
• Medicinos prekės ir paslaugos: Kai kuriose šalyse sumažinti tarifai taikomi medicinos priemonėms, vaistams ar sveikatos priežiūros paslaugoms, kad jos būtų prieinamos platesnei visuomenės daliai.
• Apgyvendinimo paslaugos: Turizmo skatinimas yra svarbus daugeliui šalių, todėl viešbučiams ir kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams dažnai taikomi lengvatiniai tarifai. Kroatijoje šiam sektoriui taikomas 13% tarifas.

Nulinis tarifas

Nulinis tarifas yra taikomas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kai vartotojui neapskaičiuojamas PVM, tačiau pardavėjai turi teisę atskaityti susijusį įvesties PVM. Tai reiškia, kad prekės ar paslaugos parduodamos be pridėtinės vertės mokesčio naštos vartotojui. Dauguma ES šalių taiko 0% tarifą eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms, kad išvengtų dvigubo apmokestinimo ir paskatintų tarptautinę prekybą. Kai kurios šalys taiko nulinį tarifą knygoms, medicinos priemonėms ar tam tikroms transporto paslaugoms. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė iki Brexit taikė 0% PVM kūdikių drabužiams ir kai kuriems maisto produktams.

PVM deklaravimas ir eksportas

Deklaracijose pats mokesčių mokėtojas nurodo PVM tarifus, pildydamas deklaracijas. Jeigu mokesčių mokėtojas teikia prekes ar paslaugas, kurioms priklauso lengvatinis PVM tarifas, tai jis tokius tarifus gali taikyti pats savarankiškai, ir jam nereikia jokio išankstinio VMI leidimo. Žinoma, jei kyla abejonių, ar asmeniui priklauso lengvatinis PVM tarifas, visuomet jis gali kreiptis į VMI ir gauti išaiškinimą.

PVM netaikomas prekių eksportui į ES nepriklausančias šalis. Tačiau eksportuojant prekes reikės pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės buvo išvežtos iš ES, pvz., važtaraščio dokumento arba importo muitinės įrašo kopiją. Šį įrodymą reikės pateikti tam, kad būtų galima atgauti visą PVM, sumokėtą vykdant ankstesnę susijusią operaciją iki pat eksporto. Neturint visų reikalingų dokumentų pasinaudoti teise į PVM grąžinimą eksportuojant prekes gali nepavykti.

Naujausi kelių mokesčių ir PVM pokyčiai

2025 m. rinkliavų tarifai visoje Europoje smarkiai keisis dėl besikeičiančios aplinkosaugos politikos, atnaujinto reguliavimo ir ekonominių sumetimų. Daugelyje šalių rinkliavų sistemos derinamos su CO₂ išmetamų teršalų kainodara, kad būtų skatinamas tvarumas, taip pat diegiamos naujos sistemos, skatinančios naudoti mažai taršias transporto priemones. Tuo pat metu rinkliavų didinimas atspindės nuolatines pastangas modernizuoti infrastruktūrą ir mažinti spūstis miestuose, o kai kuriuose regionuose judriose miestų teritorijose bus nustatyti didesni tarifai, kad būtų remiama kelių priežiūra ir mažinamas eismas. Šie pokyčiai rodo, kad Europa nuolat skiria daug dėmesio tvaraus ir veiksmingo transporto tinklo kūrimui.

Šalys, kuriose kelių mokesčiai nedidės 2025 m.:

• Vokietija
• Slovakija
• Slovėnija

Šalys, kuriose planuojami pokyčiai 2025 m.:

• Vengrija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. rinkliavų tarifai padidės 3,4 %. Išorinių kaštų mokestis išliks nepakitęs.
• Bulgarija: Nuo 2025 m. balandžio 1 d. vinječių ir kelių mokesčių tarifai padidės 10 %, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. planuojami tolesni pakeitimai.
• Danija: Tarifai skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės svorio ir išmetamųjų teršalų kiekio. Nuo 2025 m. sausio 1 d. planuojami pokyčiai Øresundo ir Storebelto tiltams.
• Liuksemburgas, Nyderlandai ir Švedija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. rinkliavos tarifai padidinami 1,9 %. Nuo 2026 m. liepos 1 d. Nyderlandai visiškai integruosis į EETS tinklą.
• Austrija: Nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinimai taikomi daugiausiai teršalų išmetančioms (I klasės) transporto priemonėms. 2025 m. planuojamas tolesnis rinkliavų didinimas.
• Lietuva: Nuo 2025 m. liepos 1 d. bus taikoma nauja rinkliavų sistema sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms (nuo 3,5 t), įskaičiuojant išmetamųjų teršalų klasę, ašių skaičių ir nuvažiuotų kilometrų skaičių. Mokamų kelių tinklas išsiplės 30%.
• Lenkija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. kelių mokesčiai Lenkijoje turėtų padidėti maždaug 3 %.
• Belgija (Valonijos regionas): Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus koreguojamas sunkiasvorių krovininių transporto priemonių rinkliavos pagal ridą tarifas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.
• Šveicarija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. kelių rinkliavos padidės maždaug 5 %. Taip pat panaikinta nuolaida transporto priemonėms su DPF.
• Čekija: Nuo 2024 m. kovo 1 d. rinkliavos padidėjo 10-15 %, įvesta vinjetė lengviesiems automobiliams ir CO2 emisijos mokestis.

Pagalba ir patarimai

Kelių mokesčių skaičiavimas ir administravimas gali būti sudėtingas procesas. Naudojant skaitmeninius įrankius, pvz., TIMOCOM Marketplace maršruto planuoklį, galima supaprastinti transporto planavimą ir biudžeto sudarymą. Tokie įrankiai padeda pasirinkti geriausią maršrutą, atsižvelgiant į viso maršruto ilgį, kelionės laiką, eismą keliuose, važiavimo draudimą sunkvežimiams, kelių darbus ir mokamų ruožų zonas. Be to, funkcija „Maršrutas ir išlaidos“ leidžia apskaičiuoti transporto išlaidas, atsižvelgiant į kelius, kuriuose renkamos rinkliavos. Patyrę partneriai, tokie kaip UTA Edenred, gali padėti nuo informacijos teikimo iki registracijos kelių mokesčių sistemoje, vinječių užsakymo ir inovatyvių prietaisų montavimo, taip pat su kelių mokesčių sąskaitomis, atliekant didžiąją šių darbų dalį.

tags: #keliu #mokestis #kokiose #salyse #taikomas #pvm