Išplėstas kelių mokesčio tinklas krovininiam ir komerciniam transportui
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas, skirtas krovininiam ir komerciniam transportui. Tai reiškia, kad į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą bus papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas.
Iki nurodytos datos komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekė 1 700 km. Įtraukus minėtus 1 151 km krašto kelių ruožų, bendras apmokestinamų kelių ilgis išaugs iki 2 851 km.
Svarbu paminėti, kad lengvųjų automobilių vairuotojams šis mokestis nebus taikomas. Tikimasi, kad pokyčiai atneš naudą visiems kelių naudotojams, mažinant vairuotojų išlaidas transporto remontui ir degalams.
Tikslai ir priežastys, lemiančios tinklo plėtrą
Iš sumokėto mokesčio surinktos lėšos bus tiesiogiai nukreiptos į kelių kokybės gerinimą ir eismo saugos didinimą. Sprendimas įtraukti dalį krašto kelių į apmokestinamų kelių sąrašą priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus.
Pastaruoju metu pastebėta tendencija, kad krovininis transportas, siekdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, renkasi ilgėlesnius maršrutus per neapmokestintus krašto ar rajoninius kelius. Tai kelia nepatogumų vietiniams gyventojams ir didina krašto bei rajoninių kelių dėvėjimąsi, nes šie keliai yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.
Apmokestinus dalį krašto kelių, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas perskirstysis ir padidės magistraliniuose keliuose, kurie yra geriau pritaikyti tiek intensyvesniam eismui, tiek sunkesniam transportui.
Teisinės nuostatos ir mokesčio taikymas
Mokamų kelių tinklo plėtra prisidės prie tvaraus kelių finansavimo modelio sukūrimo Lietuvoje. Tai leis geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik gerinti jų kokybę, bet ir plėsti kelių tinklą.
6 straipsnis. Kelių naudotojo mokestis
Pagal 2023 m. birželio 8 d. įstatymą Nr. (TAR, 2023, Nr. 1, transporto priemonių, priskiriamų M2, M3, N1, N2, N3 kategorijoms, valdytojai privalo mokėti kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi keliais.
Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir neviršydama 2 priede nustatytų maksimalių dydžių, nustato kelių naudotojo mokesčio dydžius, jo mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką. Nustatyti mokesčio dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei.
Pagal 2025 m. birželio 30 d. įstatymą Nr. (TAR, 2025, Nr. 4 ir 2025 m. birželio 30 d. įstatymą Nr. (TAR, 2025, Nr. numatomos papildomos mokesčio ir jo taikymo detalės.
Pokyčiai kelių naudotojo mokesčio sistemoje nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios pakeitimai, susiję su Lietuvoje taikomu kelių naudotojo mokesčiu (elektroninėmis vinjetėmis). Šiuos pakeitimus Vyriausybė patvirtino dar šią vasarą.
Naujasis apmokestinimo už kelius modelis, kaip ir iki šiol, bus taikomas keleivinėms (kategorijos M2 ir M3) bei krovininėms (kategorijos N1, N2, N3) transporto priemonėms. Planuojama, kad šie pakeitimai taps postūmiu siekiant žaliųjų tikslų, skatinant vežėjus naudotis mažiau taršiomis transporto priemonėmis ir atnaujinant transporto priemonių parką Lietuvoje.
Be to, įstatymo rengėjų skaičiavimais, naujasis mokestis papildomai į valstybės biudžetą kasmet surinks apie 30-40 mln. Eur.
Nutarimą dėl kelių naudotojo mokesčio (elektroninių vinječių) įkainių pakeitimo, nustatant naujus mokesčio dydžius keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms, Vyriausybė priėmė šių metų liepą, remdamasi LR Seimo patvirtintais maksimaliais kelių naudotojo mokesčio dydžiais.
Kelių naudotojo mokestis nuo kitų metų atnaujinamas ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje pakeitimai įsigalios nuo sausio 1 d.
Primename, kad transporto priemonių (kategorijos M2-M3 bei N1-N3) ar jų junginių valdytojams už naudojimąsi valstybinės reikšmės magistraliniais keliais Lietuvoje yra taikomas kelių naudotojo mokestis (elektroninė vinjetė). Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių tinklą.