Laiko persukimas, nors ir atrodo kaip smulkus, kasmetinis pokytis, gali turėti rimtų pasekmių kelių eismo saugumui. Ekspertai perspėja, kad pirmąją savaitę po perėjimo prie vasaros laiko reikšmingai išauga avarijų, ypač - mirtinų, skaičius.
Laiko pokyčio įtaka eismo saugumui
Tarptautiniai tyrimai patvirtina, kad laikrodžių persukimas į priekį kelia papildomą grėsmę eismo dalyviams, ypač pažeidžiamiausiems. Nors Lietuvoje šios tendencijos nėra atskirai išsamiai tyrinėtos, policijos statistika rodo, kad pavasarį, suintensyvėjus eismui, avarijų skaičius išauga. Europos statistika aiškiai parodo, kad po laikrodžių persukimo į priekį, pirmosiomis dienomis eismo dalyviams kyla didesnė rizika.
„Būtina elgtis atitinkamai: vairuoti dar dėmesingiau, vieni kitus kelyje stebėti dar atidžiau“, - teigia eismo saugumo specialistas Jonas Jankūnas iš „KETbilietai.lt“.
JAV ir Europos tyrimų išvados
Garsiausias tyrimas šioje srityje, atliktas 2020 m. JAV, analizavo daugiau nei 732 tūkst. mirtinų eismo įvykių per du dešimtmečius. Nustatyta, kad per savaitę po vasaros laiko įvedimo mirtinų avarijų skaičius išauga apie 6 proc., o tai reiškia apie 28 papildomas mirtis kasmet. Šis efektas kartojasi kiekvienais metais, sutampant su laikrodžių persukimo momentu.
Europos valstybių sisteminė apžvalga patvirtina, kad pavasarinis laiko pokytis yra susijęs su padidėjusia mirtinų eismo įvykių rizika. Pavyzdžiui, 2018 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad eismo įvykių skaičius išaugo apie 16 proc. pirmąją dieną po perėjimo prie vasaros laiko ir apie 12 proc. antrąją dieną.
„Tai - vienas iš aiškiausių įrodymų, kad poveikis mūsų gebėjimui sutelkti dėmesį yra staigus, o didžiausias nelaimių pavojus kyla pačioje pradžioje, kai organizmas dar nėra prisitaikęs prie naujo ritmo“, - sako J. Jankūnas. Analizuojant Čekijos eismo statistiką, nustatyta, kad trumpuoju laikotarpiu po laiko pakeitimo bendras avarijų skaičius išauga apie 7 proc.
Žmogaus fiziologijos įtaka
Pagrindinė išaugančios grėsmės priežastis yra žmogaus fiziologija. Įvedus vasaros laiką, netenkama maždaug vienos valandos miego. Nors tai gali atrodyti nereikšminga, toks nedidelis pokytis lemia lėtesnę reakciją, sumažėjusį dėmesingumą ir prastesnį sprendimų priėmimą.
Sutrinka ir mūsų cirkadinis ritmas, vidinis biologinis laikrodis, reguliuojantis budrumą ir miego ciklą. Organizmui prisitaikyti prie naujo režimo gali prireikti kelių dienų, todėl šiuo pereinamuoju laikotarpiu didėja užsnūdimo akimirkai ar išsiblaškymo prie vairo tikimybė, mažėja gebėjimas greitai bei tiksliai įvertinti situaciją kelyje.
Šis kasmetinis pokytis yra puikus priminimas, koks svarbus eismo saugumui yra nuolatinis budrumas ir dėmesys. Kiekvienas nedidelis pokytis, išblaškantis mūsų koncentraciją, didina nelaimingų įvykių tikimybę.
Dvigubas pavojus: tamsesni rytai ir prastesnis matomumas
Papildomą riziką pirmosiomis dienomis po vasaros laiko įvedimo sukuria ir pasikeitusios aplinkos sąlygos. Pasukus laikrodžius į priekį, rytai tampa kiek tamsesni, todėl rytinis eismas vyksta prastesnio matomumo sąlygomis. Britų tyrėjai yra įrodę, kad tamsiuoju paros metu eismo įvykių rizika yra apie 7 proc. didesnė nei šviesoje tuo pačiu paros metu.
„Vairuotojai susiduria iškart su dviem rizikos veiksniais - sumažėjusiu budrumu ir prastesniu matomumu. Todėl, saugant savo ir aplinkinių saugumą, ypatingai svarbu pasistengti miegoti nueiti anksčiau ir gerai pailsėti, o sėdus už vairo - susikaupti dar labiau, nei įprastai. Svarbu nepasitikėti įpročiais ir refleksais, o sąmoningai stebėti aplinką, ypač pėsčiuosius ir dviratininkus“, - perspėja „KETbilietai.lt“ atstovas.
Ypatinga rizika - pažeidžiamoms grupėms
Tyrimai rodo, kad ypatinga rizika kyla labiau pažeidžiamoms eismo dalyvių grupėms, tokioms kaip motociklų vairuotojai. 2022 m. Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje atliktame tyrime nustatyta, kad motociklininkų eismo įvykių skaičius po vasaros laiko įvedimo gali padidėti net iki 51 proc.
„Akivaizdu, kad sumažėjęs budrumas labiausiai paveikia situacijas, kuriose reikalinga greita reakcija, tikslus situacijos vertinimas ir didelė koncentracija. Tai - motociklų vairuotojų kasdienybė, todėl ypač svarbu visada rinktis saugų greitį, laikytis saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių bei atidžiai įvertinti kiekvieną situaciją prieš priimant sprendimą atlikti vieną ar kitą manevrą“, - teigia „KETbilietai.lt“ ekspertas.
Kaip vairuoti saugiau pirmosiomis dienomis po laiko persukimo
Pirmosiomis dienomis po laiko persukimo reikia vairuoti taip, tarsi eismo sąlygos būtų sudėtingesnės nei įprastai. Nelaimių išvengti padeda šios taisyklės:
- Sumažinkite greitį. Tai suteikia papildomų sekundžių reakcijai, kuri dėl nuovargio gali būti sulėtėjusi.
- Padidinkite atstumą. Didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio leidžia kompensuoti lėtesnį reagavimą.
- Skirkite daugiau dėmesio sankryžoms ir perėjoms. Būtent šiose vietose dažniausiai daromos klaidos, todėl skirkite daugiau laiko situacijos įvertinimui.
- Numatykite kitų klaidas. Net jei jaučiatės budrūs, kiti eismo dalyviai gali būti pavargę, išsiblaškę ar reaguoti lėčiau.
- Gerai pailsėkite. Prieš sėdant už vairo sekmadienį ir pirmadienį, nueikite anksčiau miegoti.
„Svarbu pripažinti, kad net ir nedidelis nuovargis yra realus veiksnys. Jei jaučiamas bent menkiausias mieguistumas, vairavimas tampa panašus į važiavimą esant lengvam apsvaigimui - reakcija lėtėja, o sprendimai priimami ne taip tiksliai. Todėl pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo verta vairuoti tarsi sąlygos būtų sudėtingesnės nei įprastai“, - pabrėžia ekspertas.
„Net jei pats vairuotojas jaučiasi pakankamai budrus, kiti eismo dalyviai gali būti pavargę, išsiblaškę ar reaguoti lėčiau.“
Teismo sprendimai ir baudžiamosios atsakomybės taikymas
Kelių eismo taisylių pažeidimas, dėl kurio žūsta žmogus, yra baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais taikoma laisvės atėmimo bausmė, kuri gali siekti iki septynerių metų.
Bylos nagrinėjimo pavyzdžiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, susijusią su rezonansine avarija, kurios metu žuvo motociklininkas ir socialinių tinklų žvaigždė. Bylos duomenimis, automobilio vairuotojas, sukdamas, nepraleido ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu motociklu. Nors automobilio vairuotojui pareikšti kaltinimai, liudininkai teisme nurodė, kad nebuvo vien tik jo kaltė, ir motociklininkas galėjo padaryti pažeidimų.
Kitoje byloje, Utenos apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis, vairuodamas techniškai netvarkingą krovininį automobilį „GAZ 66“, vežė medžiotojų būrelio narius. Dėl kliūties kelyje ir nesulėtinus greičio, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir virto, žuvo vienas keleivis, o septyni buvo sužaloti. Kaltinamasis, pripažinęs kaltę ir nuoširdžiai gailėjęsis, buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo charakteristiką, ankstesnį neteistumą ir savanorišką prisidėjimą prie žuvusiojo laidojimo išlaidų padengimo.
Civiliniai ieškiniai šioje byloje buvo patenkinti, priteisiant turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kadangi kaltinamojo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Teismas mažino priteistą žalą, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų ir žuvusiojo neatsargumą, važiavus į transporto priemonę, neskirtą keleiviams vežti.
Teismo medicinos ekspertų vaidmuo
Kiekvieną tragišką įvykį keliuose lydi įvairūs tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti ne tik nelaimių priežastis, tačiau ir jų aplinkybes. Įvykus tokiems eismo įvykiams dirba ne tik policijos, medikų ar ugniagesių gelbėtojų pajėgos, tačiau ir teismo medicinos ekspertai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Ovidijus Petkelis teigia, kad po tragiškų eismo įvykių, kiekvieno žuvusiojo kūnas pirmiausia vežamas į teismo medicinos ekspertų laboratorijas, kuriose nustatomi tikslūs avarijų metu žmonių patirti sužalojimai ir jų mirties priežastis.
Sužalojimų tipai ir jų priežastys
„Po transporto priemonių eismo įvykių visų žuvusiųjų kūnai keliauja pas mus tolimesniam ištyrimui dėl patirtų sužalojimų nustatymo ir jų ryšio su mirtimi patikslinimo“, - sako O. Petkelis. Sužalojimų pobūdis priklauso nuo eismo įvykio tipo: pėsčiojo partrenkimo, lengvųjų automobilių susidūrimo ar susidūrimo su sunkiasvore transporto priemone, taip pat nuo greičio ir įvykio specifikos.
Beveik visais atvejais po eismo įvykių fiksuojami dauginiai sužalojimai, dauginiai kaulų lūžiai, dauginiai vidaus organų pažeidimai su kraujavimu. Kai žūsta automobilio vairuotojas ar keleiviai, patiriami sužalojimai būna mažesni nei tuomet, kai tiesiogiai susiduriama su žmogumi ar kėbulo neturinčia transporto priemone. Jei eismo įvykiuose žūsta pėstieji, dažniausiai fiksuojami atviri blauzdikaulių, šlaunikaulių lūžiai, šonkaulių dauginiai lūžiai, kurie pažeidžia plaučius ir širdį. Būna ir tokių atvejų, kai pervažiavus pėsčiąjį būna sutraiškoma kaukolė.
Jei automobilis susiduria kaktomuša su kita transporto priemone, žmonės trenkiasi galva į stiklą, atsiranda galvos traiškytiniai sužalojimai, masyvios plėštinės žaizdos. Jei automobilis verčiasi, o vairuotojas nebūna užsisegęs saugos diržo, gali iškristi per langą ir būti prispaustas. Tačiau vienos mirties priežasties dažniausiai nebūna, nes mirtis dažniausiai ištinka dėl dauginių sužalojimų.
Žmonių patiriamų sužalojimų kiekis ir masyvumas proporcingai auga ir didėjant važiavimo greičiui. Kartais transporto priemonės būna taip stipriai sužalotos, kad nebekyla klausimų, kodėl ir kūnas būna taip stipriai sužalotas.
Atvejai, kai automobilių eismo įvykių metu kūnas būna padalinamas - nuplėšiamos galūnės - yra labai reti, tačiau jų kur kas dažniau pasitaiko tuomet, kai į avarijas patenka motociklininkai. Tuomet, kai motociklininkai, važiuodami dideliu greičiu, susiduria su kita transporto priemone ar kliūtimi, dėl inercinės jėgos jų kūnai būna sviedžiami į objektą, pasitaiko atvejų, kai būna nuplėšiama ranka ar koja.
Eismo įvykiai kaip smurtinės mirtys
Eismo įvykiuose žūstantys žmonės priskiriami prie smurtinių mirčių statistikos, kuri sudaro apie trečdalį visų kūnų, atkeliaujančių į teismo medicinos ekspertų laboratorijas. Smurtinės mirtys apima nužudymus, savižudybes, apsinuodijimus, nelaimingus atsitikimus ir eismo įvykius. Nesmurtingos mirtys fiksuojamos dėl įvairiausių ligų. Eismo įvykiai sudaro didesnę dalį smurtinių mirčių, kurias tenka tirti.
Kalbant apie amžių ir lytį, tikslios statistikos nėra, tačiau dažniau skiriasi ne lytis, o tai, kokiai eismo dalyvių grupei žmogus priklausė. Jei žūsta pėstieji, tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės. Jei žūsta vairuotojai, būna įvairių atvejų, tačiau vis tik dažniau tai būna vidutinio ir jaunesnio amžiaus žmonės. Vyrų ir moterų skaičiai labai panašūs. Kiek rečiau atkeliauja vaikų kūnai, tačiau tokių atvejų taip pat pasitaiko.
Teismo medicinos ekspertai pastebi, kad šiltuoju metų laiku eismo įvykių su tragiškomis pasekmėmis skaičius būna didesnis, o tai, veikiausiai, susiję su didesniu eismo dalyvių atsipalaidavimu ir dažniau vairuotojų viršijamu leistinu greičiu.