Lietuvoje vis dažniau kyla diskusijos dėl kelio ženklų dizaino pakeitimo. Šiuo metu didžioji dauguma šalyje naudojamų kelio ženklų, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški ar panašūs į tuos, kurie buvo patvirtinti SSRS okupacijos metu. Tai kelia klausimus dėl Lietuvos tapatybės ir atstumo nuo posovietinės erdvės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuva jau daugiau nei 30 metų tapatina save su Vakarų pasauliu ir yra jo dalimi.
Iniciatyva keisti sovietinį dizainą
Keli Seimo konservatoriai, tarp jų Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydami keisti dabartinius sovietinio dizaino kelių ženklus. Anot A. Vyšniausko, kirtus Lietuvos ir Rusijos arba Lietuvos ir Baltarusijos sienas, mus pasitinka tie patys ar labai panašaus sovietinio standarto kelio ženklai su tuo pačiu sovietiniu šriftu.
„Sugebame iš miestų aikščių pašalinti sovietinius balvonus, perkelti karių kapines, atėjo laikas atsisakyti ir šių sovietinių reliktų“, - pranešime cituojamas A. Vyšniauskas, pabrėždamas, kad vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir visą demokratinį Vakarų pasaulį, reikėtų nutraukti visas sąsajas su nusikaltėliškais autoritariniais Rusijos ir Baltarusijos režimais.
Kitos šalys - pavyzdys Lietuvai
Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad Latvija ir Estija jau yra pakeitusios kelio ženklų grafinį dizainą ir naudoja skirtingus šriftus, kurie labiau primena vakarietiškus standartus. Seimo narys Kęstutis Masiulis taip pat teigia, jog Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse kelio ženklinimo dizainas pastebimai skiriasi nuo lietuviško.
Iniciatoriai siūlo sukurti savo grafinio dizaino kelio ženklus, artimus ar panašius į Europos Sąjungos (ES) valstybėse naudojamus kelio ženklus. Šiuos pokyčius, anot parlamentarų, būtų galima įgyvendinti per ateinantį dešimtmetį, kadangi per tiek laiko atnaujinama didžioji dalis šalyje esančių kelio ženklų. Metinis kelio ženklo tarnavimo laikas yra apie 10 metų, po to jį būtina keisti dėl nusidėvėjimo.
Susisiekimo ministerijos pozicija ir argumentai
Susisiekimo ministerija abejoja politikų pasiūlymo įgyvendinimu, teigdama, kad tokia idėja yra netvari ir trumpalaikė. Ministerijos atstovai primena, kad Lietuva dar 1991 m. lapkričio 20 d. prisijungė prie Kelių eismo konvencijos ir prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos, įsipareigodama užtikrinti, kad Lietuvos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatos atitiktų šias konvencijas.
Šiuo metu KET įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka konvencijoje numatytus kelio ženklus (formą, spalvą, reikšmę, paskirtį ir pan.). Ministerija pažymi, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) atstovai 2024 m. užbaigė rengti Kelio ženklų ir signalų konvencijoje naudojamų kelio ženklų atvaizdų atnaujinimus. Galutinis dokumentas bus pateiktas valstybių svarstymui 2024 m. rugsėjį.
„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, - teigia ministerijos atstovai.
Po to, kai JT EEK Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė WP.1 pritars siūlomiems Konvencijos pakeitimams, Susisiekimo ministerija pradės rengti atitinkamus KET bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimus. Tik tuomet kelio ženklų dizaino pakeitimas turės teisinį pagrindimą ir atitiks naujausius Konvencijos pakeitimus.
Finansinis aspektas ir įgyvendinimo planai
Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų. Į šią kainą įeina kelio ženklo skydas, laikančioji konstrukcija ir kelio ženklo įrengimas. Kaina gali būti didesnė priklausomai nuo kelio ženklo matmenų ir laikančiosios konstrukcijos sudėtingumo. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų.
Nors Seimo nariai siūlo pakeitimus įgyvendinti per 10 metų, keičiant nusidėvėjusius ženklus naujais, kilo diskusijos dėl to, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams. Tokių kelio ženklų pakeitimas visos Lietuvos mastu galėtų kainuoti milijonus eurų.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Dmitrij Bial teigia, kad ministerija turi ilgalaikį ir tvarų planą dėl kelio ženklų. „Ateityje, pasikeitus ir atnaujinus Kelio ženklų ir signalų konvenciją Jungtinėse Tautose, Susisiekimo ministerija inicijuos patobulinimus ir tam tikra dalis kelio ženklų, kurie konvencijoje atrodys šiek tiek kitaip, palaipsniui pasikeis bei atsiras keliuose“, - komentavo D. Bial.
Konvencija pakeitimams prisitaikyti dažniausiai duoda ilgą laikotarpį - iki 15 metų. Preliminarus planas yra toks, kad teisės aktuose be senų kelio ženklų būtų įtvirtinti ir nauji, o senas kelio ženklas būtų keičiamas nauju tik tada, kai iš tikrųjų yra poreikis, pavyzdžiui, jei jis sugadinamas ar praranda matomumo savybes. „Būtų neefektyvu, neprotinga ir ekonomiškai nepagrįsta keisti kelio ženklus, kurie buvo įrengti keletą metų prieš tai“, - aiškino D. Bial.