KASKO Draudimas ir Ugnies Rizika

Liepsnose paskendęs asmeninis automobilis - tai vaizdas, kurį vargiai norėtųsi išvysti. Deja, nelaimingų įvykių suvestinės liudija, kad ugnies apgadintos transporto priemonės neretam lietuviui tampa skaudžia realybe. Statistika byloja, kad kiekvienais metais ugniagesiams vidutiniškai tenka vykti į daugiau nei tūkstantį iškvietimų dėl užsiliepsnojusių transporto priemonių. Vien per pirmąjį 2018 metų ketvirtį buvo gauta beveik 250 tokių pranešimų.

Automobilių gaisrų priežastys ir pasekmės

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dažnais atvejais dėl ugnies sukeltų nuostolių transporto priemonių savininkai gali kaltinti nepalankias aplinkybes, tačiau kartais kaltę turėtų prisiimti ir patys.

Lemtingos pirmosios minutės

Ugnis automobilį pasiglemžia labai greitai. Ugniagesių skaičiavimu, vidutiniškai po septynių minučių ugnies padaryti nuostoliai automobilį paverčia neeksploatuojamu. Todėl pirmos minutės yra kritinės - jei gaisrui neįsisiautėjus pavyks jį pažaboti ir užgesinti, transporto priemonę dar gali pavykti išsaugoti. Kitu atveju gali supleškėti ne tik židinio epicentre atsidūrusi transporto priemonė, bet ir stipriai apgadinti gretimi automobiliai.

Nėra jokio skirtumo, ar automobilis yra varomas dyzelinu, ar benzinu - ugnis jį paveikia vienodai. Jei benzininiame automobilyje yra sumontuota dujų įranga, situacija gali būti dar blogesnė. Plastmasinės apdailos detalės ar sėdynės lengvai užsidega ir gaisras po automobilį sparčiai išplinta.

Netyčiniai ir tyčiniai gaisrai

Lietuvoje automobilių tyčinių padegimų mastas išlieka panašus kaip ir netyčinių gaisrų. Ypač daug problemų kelia daugiabučių kiemai, kur egzistuoja automobilių stovėjimo vietų trūkumas ir transporto priemonių koncentracija yra išties didelė. Kadangi automobiliai dažniausiai stovi arti vienas kito, užsiliepsnojus vienam iš jų, ugnis sparčiai plinta ir dažnai apgadina aplinkinius.

R. Bieliauskas pripažįsta, kad šalyje transporto priemonės vis dar neretai užsiliepsnoja tyčia jas padegus, o to priežastis - konfliktai. Anot eksperto, automobiliai kartais būna padegami specialiai, greičiausiai dėl asmeninių problemų ar sąskaitų suvedinėjimo. Pasitaiko ir incidentų, kai automobiliai užsidega dėl chuliganizmo apraiškų.

Be tyčinių padegimų, problema išlieka ir netyčiniai gaisrai, kai transporto priemonės užsiliepsnoja dėl techninių gedimų, kurių savininkai neskuba sutvarkyti. Viena iš dažniausių netyčinių gaisrų priežasčių - netvarkinga transporto priemonės elektros instaliacija. Rečiau gaisrai kyla dėl kuro tiekimo sistemos ar dujų įrangos gedimų. Kai kuriais atvejais pakanka vos mažiausios kibirkšties, kad automobilis paskęstų liepsnose.

Draudimo ekspertas perspėja: "Jei tik atsiranda elektros ar kuro tiekimo sistemose gedimų, juos būtina pašalinti kuo skubiau. Juk gaisras gali kilti nebūtinai tuomet, kai automobilis užvestas. Gali nutikti ir taip, kad dėl trumpojo elektros sujungimo užsidegs automobilio laidai naktį. Tada jau tik laiko ir sėkmės klausimas, ar pavyks jį išgelbėti."

Gaisrų statistika Lietuvoje

Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį 2018 metų ketvirtį transporto priemonės jau degė 248 kartus. 64 transporto priemonės gaisro metu buvo visiškai sunaikintos, 39 transporto priemones pavyko išgelbėti. Iš 248 atvejų, 147 kartus gaisras transporto priemonėje kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, 18 - dėl kitų gedimų, 11 - dėl kuro tiekimo sistemos sutrikimų, 3 - dėl dujų įrangos problemų.

Rekomendacijos gaisrų rizikos mažinimui

Tam, kad būtų sumažinta gaisrų rizika, specialistai vairuotojams rekomenduoja:

• Automobilyje vežiotis 2 kilogramų miltelinį gesintuvą.
• Nuolatos stebėti transporto priemonės techninę būklę.
• Esant elektronikos ar kuro tiekimo sistemos gedimams - juos nedelsiant pašalinti.
• Kilus gaisrui, reaguoti nedelsiant: kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112 ir iškviesti ugniagesius.
• Jei yra galimybė - pabandyti gaisrą užgesinti patiems.

KASKO Draudimas - apsauga nuo ugnies ir kitų rizikų

KASKO - tai savanoriškas transporto priemonės draudimas, kuris kompensuoja nuostolius atsitikus nelaimei, net jei pats vairuotojas yra kaltas. Priešingai nei privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), KASKO apsaugo patį jūsų turtą - automobilį. KASKO draudimas yra praktiškas pasirinkimas norint apsisaugoti nuo didelių remonto kaštų.

KASKO draudimo apimtis ir privalumai

KASKO draudimas padengia kur kas daugiau žalų nei vagystė ar eismo įvykio metu kilę nuostoliai. Šis draudimas apsaugo nuo staigių ir netikėtų žalų, patirtų eismo įvykiuose, susidūrus su gyvūnais, atsitikus stichinėms nelaimėms (pvz., potvyniui, krušai, nuvirtus medžiui), taip pat vandalizmo, vagystės atvejais ir pan.

KASKO draudimas dengia platų rizikų spektrą, įskaitant:

• Ugnies sukeltus nuostolius.
• Gamtos jėgų (audros, kritusio medžio, krušos, potvynio, žaibo smūgio) padarytą žalą.
• Eismo įvykius (net jei esate kaltininkas).
• Susidūrimą su gyvūnu.
• Trečiųjų asmenų neteisėtą veiką (vandalizmą, įsilaužimą).
• Vagystę ir plėšimą.
• Dužusius ar sugadintus stiklus.

Šalia pagrindinių rizikų KASKO draudimas suteikia ir papildomų naudų:

• Stiklų keitimas be išskaitos.
• Plati pagalba kelyje ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
• Pakaitinio automobilio suteikimas.
• Automobilyje esančių daiktų apsauga (įtraukiant vaikiškas kėdutes, dviračių laikiklius ir pan.).
• Kai kuriose sutartyse gali būti įtrauktas automobilio prekinės vertės netekimas, kitose vietose saugomų žieminių bei vasarinių padangų draudimas, pakaitinio automobilio išskaitos draudimas.
• Pagalba kelyje apima ne tik automobilio transportavimą, rato pakeitimą ar degalų pristatymą, bet ir taksi paslaugą iš įvykio vietos, nakvynės apmokėjimą (jei įvykis nutinka kitoje, nei gyvenamoji, vietoje), telefono išlaidų apmokėjimą, automobilio saugojimą, net ir teisininkų konsultacijų kainą bei kitas papildomas naudas, palengvinančias kliento rūpesčius draudžiamojo įvykio atveju.

ERGO duomenimis, 2016-2017 m. buvo fiksuoti 62 atvejai, kai transporto priemonių savininkai į draudimo bendrovę kreipėsi dėl gaisro padarytos žalos. Didžiausia išmoka už patirtą žalą pernai siekė beveik 44 tūkst. eurų (už vilkiką su kroviniu). Iš viso draudimo bendrovė ERGO dėl ugnies pridarytos žalos minėtu laikotarpiu transporto priemonių savininkams išmokėjo beveik 254 tūkst. eurų išmokų. Beveik pusė visų gaisro atvejų fiksuoti dėl netvarkingų transporto priemonių.

KASKO draudimo aktualumas

Pernai KASKO draudimu buvo apdrausta 294 tūkst. automobilių - tai 22 tūkst. daugiau nei 2022 m. Praktiškai 100 proc. prabangių, naujų arba lizingo būdu įsigytų automobilių turi KASKO draudimą, tačiau tarp senesnių, 8-10 m. amžiaus automobilių tokį draudimą turi mažiau nei trečdalis.

Pernai Lietuvoje pagal KASKO draudimo sutartis buvo užfiksuota 65690 įvykių, kurių metu automobiliai patyrė įvairias žalas. Tai 7 tūkst. daugiau nei 2022 m. Iš viso pernai pagal KASKO sutartis buvo išmokėta virš 76 mln. Eur draudimo kompensacijų. Paskaičiuota, kad pernai vidutinė žalos suma siekė 1157 Eur, kai vidutinė KASKO draudimo įmokos suma siekia 397 Eur.

Remonto paslaugos kainuoja brangiai. Net ir minimalus buferio įbrėžimas sukelia bent 500 Eur nuostolį. Eismo įvykio metu automobiliui patyrus lengvą stuktelėjimą priekine dalimi, dažniausiai pažeidžiamas buferis, žibintas, sparnas, variklio dangtis, o padariniams pašalinti reikia kelių tūkstančių eurų. Turint KASKO draudimą, automobilio savininkui tereikia susimokėti franšizės sumą.

KASKO draudimas elektromobiliams

Atsižvelgdamos į didėjantį elektromobilių skaičių Lietuvoje, draudimo įmonės pastaraisiais metais ima savo taisykles pritaikyti ir šios rūšies automobilių turėtojams. Renkantis KASKO draudimą, vertėtų įsitikinti, ar sąlygos pritaikytos ir elektra varomoms transporto priemonėms. Elektromobilių gamintojai sumontuoja prevencines apsaugos sistemas, skirtas apsaugoti automobilio keleivius įvykio atveju nuo baterijų galimai sukeliamo sprogimo arba ugnies išplitimo. Tokios sistemos suveikia įvykio atveju ir apsaugo keleivius, tačiau padaro baterijas neveiksnias, tad jas tenka keisti. Yra buvę atvejų, kai automobilio priekinis buferis buvo nestipriai apgadintas eismo įvykyje (pakeitimas kainuotų iki 2 tūkst. Eur), tačiau suveikus minėtai sistemai reikėjo keisti ir automobilio baterijas, kurios kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. Eur.

KASKO draudimo įmokos dydis ir taupymo galimybės

Nuo ko priklauso kasko draudimo įmoka?

KASKO draudimo įmoką nulemia daugybė veiksnių:

• Savininko draudimo istorija.
• Kiti automobiliai.
• Vairuotojo stažas ir amžius.
• Automobilio vertė.
• Eismo įvykių ir vagysčių statistika (modeliai, kurių detalės paklausesnės juodojoje rinkoje).
• Detalių kainos.
• Remonto paslaugų pasirinkimo galimybės.
• Automobilio kilmė (pvz., jei automobilis pagamintas ir eksploatuotas JAV, draudimas, tikėtina, kainuos daugiau).

Brangiausiai kainuos prabangių, retų modelių automobilių KASKO draudimas, o pigesnius, lengviau prieinamus automobilius apdrausite pigiau.

Kaip galima sutaupyti?

Siekiant rasti optimalų kainos ir sąlygų santykį, verta palyginti kuo daugiau draudimo bendrovių sąlygas ir kainas. Kiekviena draudimo bendrovė turi savo kainodarą, „mėgstamus“ ir „nemėgstamus“ automobilius, vairuotojų kategorijas. Ne visada plačiausių sąlygų KASKO sutartis bus brangiausia, o siauresnė apsauga nebūtinai kainuos pigiau.

Jeigu KASKO draudimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atrodo nebūtinas arba jo įmokos pasirodo per didelės, galima rasti alternatyvų - rinkoje galima apsidrausti mini KASKO draudimais, kurie apsaugą suteiks pagrindinių ir konkrečiau įvardintų įvykių atvejais. Tokie draudimai - puikus pasirinkimas senesnių, pigesnių automobilių savininkams, kuriems visa KASKO apsauga nėra aktuali, tačiau apsaugoti savo automobilį vis tiek norisi.

Norint sumažinti KASKO kainą, galima:

• Rinktis dalinį KASKO (tik nuo tam tikrų rizikų - pvz., vagystės ar stichijų).
• Pasirinkti didesnę franšizę, kad sumažintumėte metinę įmoką.
• Lyginti skirtingų draudimo bendrovių pasiūlymus.

Kada verta svarstyti KASKO senam automobiliui?

• Automobilis vis dar vertingas: Jei jūsų automobilis, nors ir naudotas, vis dar vertas kelių ar keliolikos tūkstančių eurų - KASKO gali būti gera investicija, ypač jei neturite sukaupę pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams.
• Rizikingas naudojimas: Jei automobilį kasdien statote didmiesčio gatvėse, važinėjate intensyvaus eismo zonoje ar dažnai tenka keliauti prastais keliais - draudimas gali apsaugoti nuo dažnų smulkių pažeidimų ar vandalizmo.
• Neturite galimybės greitai įsigyti kito automobilio: KASKO gali užtikrinti, kad net ir po avarijos ar vagystės būsite greičiau kompensuotas, tad nenukentės jūsų mobilumas ar darbas.

Kada KASKO gali būti nebeaktualus?

• Automobilio rinkos vertė labai maža: Jei automobilio vertė mažesnė nei 2000-3000 €, dažnai KASKO draudimo įmoka gali sudaryti nemažą dalį vertės. Tokiu atveju investicija gali būti ekonomiškai neapsimokanti.
• Automobilis naudojamas labai retai: Jei automobilį laikote tik retoms progoms - rizika ir tikimybė įvykiui ženkliai mažesnė. Tuomet pakanka bazinio draudimo.
• Turite galimybę greitai įsigyti kitą transporto priemonę: Jei netikėta žala ar praradimas nesukeltų didelių nepatogumų - KASKO nebūtinas.

KASKO neverta pirkti, jeigu klientui jo automobilio praradimas arba remontas nebūtų finansiškai reikšmingas įvykis. Visada verta pagalvoti - ar automobilio praradimo atveju turėtumėte finansinių galimybių įsigyti kitą arba išsiversti be jo. Taip pat, jei automobilis yra senesnis kaip 12 metų.

Svarbu žinoti apie KASKO draudimą

Kad draudimas galiotų tinkamai ir visa apimtimi

• Svarbu įvertinti, kas vairuos automobilį, bei tuos asmenis įtraukti į sutartį. To nepadarius, paprastai vieną kartą žala gali būti atlyginama, tačiau taikant papildomą išskaitą, kuri siekia vidutiniškai 500 Eur.
• Reikia atkreipti dėmesį, ar automobilis apdraustas standartiniu, ar išplėstiniu KASKO, nes kai kuriose draudimo bendrovėse į KASKO gali būti neįtraukta pagalba kelyje, pakaitinis automobilis.
• Jeigu draudžiamas prabangesnis automobilis, neretai prašoma, kad jame būtų įdiegtos papildomos apsaugos sistemos. Svarbu, kad sudarius sutartį su tokiu reikalavimu, automobilis papildomas apsaugas turėtų, kitaip negalios vagystės rizika.
• Atsitikus įvykiui, labai svarbu pateikti automobilio nuotraukas, atitinkančias konkrečios draudimo bendrovės reikalavimus. Pamiršus tai padaryti, įvykio atveju žala gali būti neatlyginama arba atlyginama ne visiškai.
• Svarbu susipažinti ir su bendrosiomis draudimo apsaugos sąlygomis, ne tik žinoti išplėtimus, bet ir ribojimus. Pavyzdžiui, tam tikros draudimo bendrovės nedraudžiamuoju įvykiu laiko atvejus, kurie nutinka viršijant greitį daugiau kaip 30 km/h nei leistinas.

Kada KASKO negali padėti?

Yra situacijų, kai net KASKO draudimas negalios:

• Jei į avarinę situaciją pateksite apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
• Kai su transporto priemone buvo daroma nusikalstama veikla, tarkim, vagystė.
• Kai išsiaiškinamas sukčiavimo atvejis.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad žalos, patirtos automobilį remontuojant ar plaunant, KASKO draudimas nekompensuoja.

Kiekviena draudimo bendrovė gali turėti skirtingus polisų variantus, skirtus skirtingiems klientų poreikiams ir reikalavimams. Todėl rekomenduojama pasirinkti KASKO draudimo polisą atidžiai apsvarsčius savo asmeninius poreikius ir poreikius, susijusius su savo automobiliu.

KASKO draudimas apima ir Jūsų automobilyje keliaujančių gyvūnų draudimą. Nauji (iki 2 metų amžiaus) automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte. Draudimo suma ne naujiems automobiliams apskaičiuojama pagal rinkos vertę įvykio dieną. Jeigu reikalinga pagalba registruojant įvykį, kreipkitės ERGO bendrovę telefonu 1887 (skambinant iš užsienio +370 5 2683 222). Visiems lengviesiems automobiliams nemokamai suteikiamos pagalbos kelyje „Autohelp24“ paslaugos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

tags: #kasko #draudimas #ugnis