Kas lemia padangos minkštumą

Saugumas kelyje bet kuriuo sezono metu priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos lemia kokybiškos ir patikimos padangos. Daugeliui vairuotojų padangų pasirinkimą riboja du veiksniai - kaina ir prieinamumas. Tačiau dauguma vairuotojų neturi pakankamai informacijos apie padangas, o tai kelia pavojų sau, savo transporto priemonei ir kitiems eismo dalyviams, ypač jei vairuojama susidėvėjusiomis, nepakankamai pripūstomis ar ne sezoninėmis padangomis.

Padangų tipai pagal sezoniškumą ir mišinį

Padangų sezoniškumą lemia gumos mišinio sudėtis, protektoriaus raštas ir kiti techniniai sprendimai, skirti užtikrinti optimalias automobilio eksploatavimo savybes prie tam tikrų oro sąlygų. Tinkamų padangų pasirinkimas susijęs ne tik su važiavimo patogumu, bet ir saugumu.

Vasarinės padangos

Vasarinės padangos skirtos naudoti šiltuoju metų laiku išsiskiria padidėjusiu protektoriaus tvirtumu ir ilgaamžiškumu.

Žieminės padangos

Žieminės padangos yra minkštesnės dėl gumos ypatumų ir skirtos naudoti šaltuoju metų laiku. Jos skirstomos į dygliuotas ir nedygliuotas, taip pat į kietesnio ir minkštesnio mišinio padangas.

• Kieto mišinio žieminės padangos pasižymi geru sukibimu važiuojant sausa ir šlapia kelio danga, jos efektyviai pašalina pažliugusį sniegą, purvą bei vandenį. Šios padangos labiau rekomenduojamos tiems vairuotojams, kurie daugiau važinėja mieste.
• Minkšto mišinio padangos užtikrina gerą sukibimą ant suplūkto sniego ir apledėjusios kelio dangos. Nors pastaraisiais metais mūsų žiemomis dažniau ledą pakeičia šlapia kelio danga, kur minkšto mišinio padangos yra mažiau pranašesnės, visgi tai yra geriausias variantas siekiant išvengti problemų žiemą. Minkšto mišinio padangos dažnai vadinamos Skandinaviško tipo padangomis, nes jų sudėtyje yra itin daug cheminių komponentų, kurių dėka padangos protektorius prie itin žemos temperatūros gali staigiai sustingti. Jos tapo puikia alternatyva dygliuotoms padangoms. Minkšto mišinio padangos labiau rekomenduojamos tiems vairuotojams, kurie daugiau važinėja užmiestyje, nevalytais kelias, ant sniego ir ledo.

Kalbant apie neigiamas minkšto mišinio padangų savybes, jų galima įžvelgti tik vieną - nestabilus judėjimas esant teigiamai oro temperatūrai ar lietingam orui. Tačiau naujos kartos minkšto mišinio padangos, gamintos nuo 2015 m., pasižymi didesniu greičio indeksu (T, H, V), didesniu nuvažiuojamos kelio atkarpos padidėjimu ir didesniu stabilumu važiuojant didesniu greičiu.

Dygliuotos padangos

Dygliuotos padangos turi aukščiausią sukibimo lygį ant ledo, kartu yra efektyvios tiek ant sniego, tiek ant šlapios ar sausos kelio dangos. Stabilus ir saugus judėjimas yra pastebimas tiek sausa, tiek ir šlapia kelio danga. Pagrindinis dygliuotų padangų trūkumas yra tas, kad didžiojoje dalyje Europos valstybių šių padangų naudojimas yra ribojamas. Dėl šios priežasties, jei planuojate keliauti mašina, tai tikrai nebus pats geriausias pasirinkimas.

Universalios padangos

Yra universalios padangos, tačiau svarbu atsižvelgti į oro sąlygas ir savo vairavimo įpročius.

Padangų protektoriaus raštai

Yra 3 tipų padangų modeliai pagal protektoriaus raštą:

• Kryptinis - eglutės raštas, gerai sukimba su šlapia kelio danga.
• Simetriškas - universalus.
• Asimetriškas - viena pusė yra krypties modelis, kita - simetrija, tinkama didelio greičio mėgėjams.

Išilginiai grioveliai sumažina pasipriešinimą riedėjimui, padidina krypties stabilumą ir sumažina atkuriamo triukšmo lygį. Kuo didesnis skersinių griovelių skaičius ir kuo didesnis jų plotis, tuo efektyviau atliekamas sukibimas su paviršiumi ir geresnis vandens bei purvo nutekėjimas.

Svarbūs padangų parametrai ir žymėjimas

Ant kiekvienos padangos gamintojas nurodo jos dydį, pavyzdžiui: 195/65 R15. Kiekvienas gamintojas stengiasi pabrėžti savo padangų privalumus. Tačiau yra dalykų, kurie bendri visiems gamintojams. Tai - pagal Europos Sąjungos reikalavimus nuo 2012 m. įvesta bendra visų padangų žymėjimo tvarka. Ji leidžia svarbiausius padangų parametrus vertinti objektyviai. Rinkdamasis padangas kiekvienas vairuotojas pirmiausia turėtų įdėmiau pažvelgti į jos etiketę.

Padangos matmenys

Ant padangos etiketės nurodyti skaičiai, informuojantys apie padangos matmenis:

• Pirmoji reikšmė (pvz., 195) yra pateikiama milimetrais ir apibūdina padangos plotį.
• Antroji reikšmė (pvz., 65) - padangos profilio aukštis procentais santykyje su pločiu.
• Paskutinis skaičius (pvz., 15) apibrėžia ratlankio dydį ir yra nurodomas coliais.

Apkrovos indeksas

Apkrovos indeksas (pvz., 83, reiškiantis 487 kg) žymimas dviejų ar trijų skaitmenų kombinacija, paprastai svyruojančia nuo 60 iki 120. Šio indekso vieta ant padangos šono dažniausiai būna netoli jos matmenų. Maksimalus leistinas svoris vienai padangai kartais būna išreikštas ir kilogramais, parašytas šalia „max“. Indeksai užrašomi skaičiais nuo 62 iki 126, kur apkrova padangai siekia nuo 265 iki 1700 kg.

Greičio indeksas

Speciali raidė reiškia maksimalų leistiną padangos greitį (pvz., V, reiškiantis iki 240 km/val.). Šis indeksas žymimas raidėmis nuo K iki Y. Pirmasis reiškia 110 km/val. leistiną greitį, antrasis - 300 km/val. Raidės išdėstytos lotynų abėcėlės tvarka (L - 120 km/val., M - 130 km/val., N - 140 km/val. ir t.t.), vienintelė išimtis čia - H raidė, kuri įsiterpusi tarp T ir V. Greičio indeksas būna parašytas iškart po apkrovos indekso: jį žyminti raidė atspausta prie dviejų ar trijų apkrovos indekso skaičių. Varle.lt padangų specialistai pažymi, kad be problemų galima rinktis padangas su didesniu indeksu.

Kiti žymėjimai

• DOT (angl. Department of Transportation) nusako padangos pagaminimo datą. Jį sudaro 4 skaitmenys, kurių pirmieji du reiškia metų savaitę, o kiti du - metus. Pavyzdžiui, 4208 reiškia, kad padanga buvo pagaminta 2008 m. 42 savaitę.
• Padangos gamintojas - ženklai, kurie apibūdina padangų gamintoją.
• Padangos ilgaamžiškumas - nurodo prie užrašo „Treadwear“ esantis skaičius. Jis labai preliminarus, priklausantis nuo važiavimo įpročių ir nėra įvardijamas kilometrais.
• Padanga yra be kameros (angl. Tubeless).
• M+S - simbolis, rodantis, kad padangos tinkamos purvui ir sniegui (angl. Mud + Snow).
• Leistinos apkrovos skaičius bei maksimalus leistinas slėgis - ant padangos nurodytas jos slėgis - tai oro kiekis, kurio nerekomenduojama viršyti pučiant padangą.

Padangų savybių vertinimas pagal ES reikalavimus

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus nuo 2012 m. įvesta bendra visų padangų žymėjimo tvarka leidžia svarbiausius padangų parametrus vertinti objektyviai. „Michelin“ atstovas Paulius Gaurilčikas teigia, kad rinkdamasis padangas kiekvienas vairuotojas pirmiausia turėtų įdėmiau pažvelgti į jos etiketę.

Pasipriešinimas riedėjimui

Vertinant pasipriešinimą judėjimui, A klasės padangos (lyginant su žemiausią indeksą turinčiomis padangomis) leidžia sutaupyti iki 7 proc. degalų. Paskaičiuota, kad per visą padangos naudojimo laikotarpį tokiu būdu galima degalams sutaupyti iki 600 Eur.

Sukibimas su šlapia danga

Vertinant sukibimo su šlapia danga parametrą, važiuojant 80 km/val. greičiu, A įvertinimo sulaukusios padangos sustabdys 18 metrų greičiau nei žemiausio įvertinimo sulaukusios padangos. Blogiausią konkrečios padangos savybės įvertinimą žymi G raidė (ryškiai raudona spalva).

Triukšmingumas

Triukšmingumas matuojamas decibelais. Dažniausiai laikoma, kad iki 68 dB skleidžianti padanga yra tyli. Jei etiketėje pavaizduotas triukšmo indeksas didesnis nei 70, ši padanga kels daugiau triukšmo. Arba dar paprasčiau: jei dvi bangelės - atitinka ES standartą. Jei mėgstate važinėti asfaltu ir vertinate tylą, į šį rodiklį reikia atsižvelgti.

Padangų būklė ir keitimas

Automobilių serviso tinklo „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas teigia, kad lietuviai padangas dažniausiai vertina pagal protektoriaus gylį, tačiau tai tik vienas iš svarbių faktorių. Specialistas sako, kad kiekviena padanga turi nusidėvėjimo žymę.

Protektoriaus gylis

• Vasarą protektoriaus gylis turi būti mažiausiai 1,6 mm.
• Žiemą - 3 mm.

Yra specialus prietaisas, kuris matuoja protektoriaus gylį. Jei žmogui kyla abejonių, visuomet galima pasitikrinti. Tačiau tai galima padaryti ir pačiam - ant kiekvienos padangos yra specialus žymeklis, iki kurio padanga gali nusidėvėti. Vėliau ji naudoti jau nebetinkama. Žemo profilio padangų protektoriaus kraštuose yra mažiau protektoriaus, bet matuojasi pagal padangos vidurį.

Padangos amžius

Nors protektorius yra svarbus faktorius, bet ne vienintelis. „Gali būti ir pats geriausias protektorius, tačiau pati guma jau suaižėjusi. Jei neklystu, Vokietijoje galima eksploatuoti padangą tik penkerius metus nuo jos pagaminimo. Jei padanga senesnė - neįveiksi techninės apžiūros. Vokiečiai itin atidžiai žiūri padangos pagaminimo metus. Negirdėjau, kad Lietuvoje tai būtų žiūrima“, - sako V. Paškauskas.

Pats V. Paškauskas siūlo pirmiausia įvertinti pagaminimo metus. Tarkime, žinomų gamintojų, tokių kaip „Michelin“, padangos ir ketvirtą sezoną gerai dirba. Guma nesukietėjus, guma nesuaižėjus. Natūralu, kad padangos savybės su laiku prastėja, tačiau jos dar nėra kardinaliai pasikeitusios. Senesnių nei penkerių metų padangų stabdymo kelias kur kas ilgesnis, šoninio posūkio metu galima pajausti, kad padangos slysta, nes guma sukietėjusi ir neturi gero sukibimo. Jei padanga stipriai suaižėjusi, ji apskritai gali sprogti.

Netinkamas padangų saugojimas

Netinkamas padangų saugojimas nepalankiomis sąlygomis pagreitins gumos mišinio senėjimo procesą.

Kada keisti padangas?

Nėra tikslaus laiko, kada padangas reikėtų keisti. Pagal kelių eismo taisykles, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Su dygliuotomis padangomis leidžiama važiuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. (t.y. nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis draudžiama). Transporto priemonę su vasarinėmis padangomis leidžiama eksploatuoti nuo balandžio 1 d.

Svarbu atsižvelgti ne tik į nustatytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ir į realias vairavimo sąlygas. Pavyzdžiui, rudenį (spalio mėnesio pabaigoje, lapkričio pradžioje) ypač rytais ar vakare jau galime sulaukti žemesnės nei 7°C temperatūros arba šaltuko.

Ratų balansavimas

Ratų balansavimas reikalingas ir tais atvejais, kai važiuodami posūkiuose ar didesniu greičiu jaučiate, kad automobilis krypsta į vieną pusę, arba važiuojant didesniu greičiu automobilis vibruoja, važiavimas nestabilus ar pastebite, kad padangos dėvisi netolygiai. Autoservisuose „Melga” ratų balansavimas atliekamas naudojant modernią vokišką „HAWEKA” įrangą.

Automobilio galios ir sukimo momento įtaka padangų pasirinkimui

Galia ir sukimo momentas tikrai turi įtakos žieminių padangų pasirinkimui. Tai nėra vien tik techninis dalykas - nuo jų priklauso, kaip saugiai jausitės ant kelio. Didesnė galia reiškia, kad ant sniego ar ledo ratai gali lengviau prarasti sukibimą. Pavyzdžiui, įprastas šeimos sedanas su 120-150 arklio galių užtikrinti saugų įsibėgėjimą beveik visomis sąlygomis, o sportinis visureigis su 250 arklio galių gali „įsukti“ ratus net vos pradėjus judėti.

Sukimo momentas - tai parametras, kuris lemia, kiek jėgos variklis perduoda ratams. Didesnis sukimo momentas - daugiau jėgos ratai gauna staiga, tad padangos turi tą jėgą tinkamai perkelti į kelią. Kitą kartą, kai galvosite apie žiemines padangas, pagalvokite: koks jūsų automobilis, kiek turi sukimo momento ir kur dažniausiai važiuojate.

Padangų pasirinkimas pagal vairavimo įpročius

Svarbu nepamiršti, kur dažniausiai važinėjate. Miesto gatvėse gali pakakti standartinių žieminių padangų, o kaime ar kalnuotose vietovėse - geriau ieškoti labiau specializuotų modelių.

tags: #kas #lemia #padangos #minkstuma