Vaikams greitai pasidaro nuobodu, todėl išlaikyti jų susidomėjimą gali būti sudėtinga užduotis. Linksmi, įtraukiantys ir lavinantys žaidimai gali pagyvinti gimtadienio šventę su draugais ar tiesiog praskaidrinti kasdienybę. Žaidimai iš mūsų praeities gali suteikti daug daugiau teigiamų emocijų nei naujausi užsiėmimai, be to, jie prieinami kiekvienam ir bet kuriuo metu, kadangi jiems nereikia pirkti jokios įrangos.
Žaidimų svarba vaiko raidai
Nors į žaidimus dažnai žvelgiama lengvabūdiškai, ši veikla yra kur kas svarbesnė nei gali atrodyti. Vaikų psichologė G. Sujetaitė-Volungevičienė teigia, kad žaidimai mūsų psichikai yra tokie pat svarbūs kaip miegas ir maistas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikystėje patirta žaidimų stoka arba skurdūs, ribojami žaidimai daro didelę įtaką tolimesniam gyvenimui. Žaidimai neabejotinai naudingi, nes priverčia stengtis, o kai stengiamės, aktyviai veikia mūsų smegenys.
Svarbu suprasti, kad vaikai mokosi žaisdami, todėl griežtas mokymosi proceso ir laisvalaikio žaidžiant atskyrimas nėra naudingas. Geriau atsižvelgti į vaikų interesus ir suprasti, kaip iš tiesų jie mokosi, o tuomet prisivilioti juos būtent žaidimais - naudinga, prasminga ir gebėjimus aktyvinančia veikla.
Laisvo žaidimo kultūra Lietuvoje
Nors suaugusieji apie žaidimų reikšmę vaikų raidai šiandien žino vis daugiau, to nepakanka - laisvojo žaidimo kultūra Lietuvoje yra kone išnykusi. Ilgus dešimtmečius žaidimai buvo natūrali gyvenimo dalis, perduodama iš kartos į kartą - vaikai išeidavo į lauką ir valandų valandas žaisdavo kieme, tai buvo kupina laisvės veikla. Deja, tos laisvės su laiku liko vis mažiau.
Vaikų psichologė akcentuoja, kad nors reikia stebėti vaikus, žaisti jie turi išmokti patys. Išmokti žaisti, kurti vaizduotės siužetus vaikams sunku, kai mes juos saugome visur - stebime ir prižiūrime net žaidimų aikštelėje. Šiandien vaikams trūksta erdvės būti tiesiog sau - o juk per buvimą su savimi išsivysto savarankiškumas.
Anot specialistės, laisvojo žaidimo kultūros nykimą lemia daugybė veiksnių - gyvenimas apsitvėrus tvoromis, nebendravimas su kaimynais, atitolimas. Taip pat - ir greitas gyvenimas, kai iš automobilio vaikai keliauja tiesiai į darželį ar mokyklą, ir atvirkščiai.
Kokius žaidimus išrinkti vaikams?
Žaidimas yra procesas, kurio metu lavinami vaiko gebėjimai, būtini jo ateičiai. Žaidžiant stiprėja bendrieji gebėjimai, tokie kaip dėmesio koncentracija, atmintis, kūrybiškumas, empatija, valia, savireguliacija. Šie gebėjimai vėliau svarbūs ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame vaiko gyvenime - ieškant kūrybiškų sprendimų ar puikiai koordinuojant įvairius projektus.
Vaikų psichologė teigia, kad vaikams iki vienerių metų geriausiais žaislais taps rakandai iš virtuvės stalčiaus - samčiai ir kiti saugūs buities įrankiai mažyliams įdomesni už bet kokius žaislus. Kiek didesni, 1-2 metų vaikai ima konstruoti ir statyti, jiems svarbus judesys - tam naudingos kaladėlės, kamuoliukai, lankai ar kitokių formų objektai. Nuo 3-4 metų plečiasi vaikų kalba ir vaizduotė - su jais galima žaisti profesijas, kurti siužetus, simuliuoti įvairias situacijas, supažindinančias su gyvenimo įvykiais.
5-6 metų vaikai ne tik puikiai kalba ir juda, bet ir mokosi kontroliuoti save, turi mažiau egocentriškumo ir daugiau empatijos. Tokio amžiaus vaikus galima supažindinti su komandiniais ar stalo žaidimais - vaikai labai nori bendrauti, bet dažnai neranda tam būdo, tad žaidimai čia itin tinka. Vaikams naudingi „Uno“, „Laivų mūšis“ ir panašūs žaidimai, kuriuose yra skaičių, raidžių, reikia komunikuoti.
Klasikiniai žaidimai ir jų nauda
Daugelis žaidimų iš mūsų praeities, nors kartais ir atrodo pavojingi šiuolaikiniams tėvams, skatino fizinį aktyvumą, fantaziją ir bendravimą. Senesni žaidimai vaikams gali būti puikus būdas lavinti įvairius įgūdžius ir praleisti laiką be elektroninių prietaisų. Štai keletas pavyzdžių:
- Sugedęs telefonas: Pirmas eilėje sėdintis vaikas sušnibžda sugalvotą žodį savo kaimynui, kuris tai, ką išgirdo, taip pat tyliai į ausį pasako arčiausiai savęs esančiam žaidėjui. Šis šnibždėjimas tęsiasi tol, kol pasiekia paskutinį eilėje esantį vaiką, kuris turi garsiai pasakyti, ką išgirdo.
- Kėdžių žaidimas: Reikia kėdžių - viena mažiau nei žaidžiančių vaikų skaičius. Žaidėjai vaikšto, bėgioja arba šoka aplink kėdes pagal muziką. Kuomet muzika sustabdoma, vaikai turi skubiai atsisėsti ant kėdžių.
- Kliūčių ruožas: Žaidimas susideda iš įvairių daiktų, kurie turi būti padėti ant grindų bei aplink namus tam, kad sukurtų trukdžių eilę. Pavyzdžiui, vaikai turi palysti po kėde, išlaikyti pusiausvyrą ant lipnios juostos gabalo, padėto ant žemės, tuomet sukti aplinkui save sukimosi lanką. Mažieji, kurie pasiekia finišo liniją, sėkmingai įveikę visas kliūtis, gauna taškų.
- Lobio paieška: Tokių užsiėmimų metu vaikai turi surasti įvairius objektus iš sąrašo skirtinguose kambariuose ar lauke.
- Atminties žaidimai: Nesunkiai rasite įvairių atminties kortelių žaidimų su populiariomis Disnėjaus veikėjų arba superherojų iliustracijomis. Visa tai galite pasigaminti ir namie - tereikia po du kartus atspausdinti pasirinktus paveikslėlius. Šis žaidimas ne tik lavina atmintį, bet ir padeda išmokti naujų žodžių jaunesniems vaikams.
- Paveikslėlių žodynas: Kam per savo gyvenimą neteko bent vieną kartą žaisti paveikslėlių žodyno? Jį nesunku pasigaminti ir patiems, tereikia padaryti korteles, kurias galėtų išsirinkti vaikai.
- Šarados: Jeigu jūsų vaikui nepatinka piešimas, galbūt jį sudomintų vaidyba? Tai labai geras metodas, norint išmokyti vaikus mąstyti kūrybiškai.
Lauko ir ramūs žaidimai vaikams
Žaidimui su vaikais galima išnaudoti ir kasdienes situacijas - net tuomet, kai žaislų ar spalvingų stalo žaidimų šalia nėra. Jei su vaikais išeinama pasivaikščioti ar ilgai keliaujama automobiliu, taip pat verta žaisti. Vaikų psichologė G. Sujetaitė-Volungevičienė pataria:
- Pastabumo žaidimai, kurių metu reikia ką nors pamatyti, ne tik įtraukia, bet ir plečia vaikų žodyną.
- Istorijų kūrimas po vieną žodį, kai įsitraukia visa šeima.
- Jei laikas leidžiamas gamtoje, stovyklaujama, galima kažką statyti, konstruoti iš gamtoje randamų elementų.
Žaidimai naudingi visai šeimai: tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smegenų struktūrą vysto žaidimai, kurių metu kalbama, planuojama, siunčiami emociniai signalai, judama visu kūnu. Nors po tokio žaidimo juntamas nuovargis, jis emociškai „pakrauna“, prie žaidimo vis norisi grįžti.
Artėjant šventėms, į būrį susiburs bičiulių kompanijos, giminės, draugai. Jūsų dėmesiui - įdomūs ir ramūs žaidimai vaikams, tinkantys patalpoje ir lauke:
- Mažas nelaimingas katinėlis: Visi žaidėjai sėdi ratu. Vienas žaidėjas lieka vidury rato. Šio žaidėjo tikslas - prieiti prie bet kurio žaidėjo, atsitūpti prie jo ir vaizduoti nelaimingą katinėlį: miaukti, maivytis ar kitaip stengtis prajuokinti pasirinktą žaidėją, kuris, paglostęs katinuką, sako: „mažas, nelaimingas katinėlis”. Sakydamas šiuos žodžius jis negali nei šypsotis, nei juoktis.
- Atmušk balionus: Reikalingi pripūsti balionai. Visiems žaidžiantiems vaikams vedėjas nurodo susirasti savo vietą, iš kurios negalės pajudėti. Tada duoda po 2 balionus, kuriuos vaikai turi mušinėti taip, kad jie nenukristų ant žemės. Mušinėjama bet kuria kūno dalimi. Jei balionas nukrenta, arčiausiai jo esantis vaikas iškrenta iš žaidimo. Žaidžiama, kol lieka vienas laimėtojas.
- Nemeluok: Žaidimo vedėjas paeiliui klausinėja visų vaikų klausimų, susijusių su žaidime dalyvaujančiais vaikais. Vaikai turi greitai atsakinėti, pasirinkdami atsakymą „teisybė“ arba „melas“.
- Surask porą: Vaikai susiskirsto poromis, o žaidimo vedėjas kiekvienai porai nurodo garsiai susitarti, kokį gyvūną pora vaizduos (mėgdžios gyvūno garsą). Poros turi vaizduoti skirtingus gyvūnus. Tada visoms žaidimo poroms užrišamos akys, ir jos, mėgdžiodamos sutarto gyvūno skleidžiamus garsus, turi surasti savo porą.
- Pasisveikink su kaimynu: Vaikas, kuris bus kaimynas, sėdi atsukęs nugarą į kitus vaikus, sėdinčius pusračiu. Vienas iš pusratyje sėdinčių vaikų, stengdamasis pakeisti savo balsą, garsiai sako: „Sveikas, kaimyne Tadai“ (turi įvardinti nusisukusiojo vaiko vardą). Vaikas, sėdintis nusisukęs, turi bandyti iš balso atspėti, kas su juo pasisveikino.
- Susipynė rankos: Vaikai sustoja ratu. Jie užsimerkia ir ištiesia į priekį rankas. Tada visi eina į rato vidurį ir užsimerkę ima kieno nors ranką. Kai vaikams leidžiama atsimerkti, jų rankos būna susipynusios. Vaikai turi išpainioti pynę, nepaleisdami rankų.
- Pasakyk šeštą: Žaidėjai stovi arba sėdi ratuku. Vienas yra jo viduryje. Šis prieina prie kurio nors žaidėjo ir, pasakęs „Sugalvok šeštą“, išvardina 5 medžių (grybų, paukščių, žuvų ir t.t.) rūšis. Nurodytasis žaidėjas turi greitai pasakyti šeštą pavadinimą, nekartodamas jau pasakytų.
- Vardai: Žaidėjai stovi prie nubrėžtos linijos. Paeiliui kiekvienas žengia po žingsnį ir ties kiekvienu žingsniu sako vardus - berniukai sako mergaičių vardus, mergaitės - berniukų. Vardai turi nesikartoti. Laimi žaidėjas, toliausiai nuėjęs, vardydamas vardus.
- Nepaliesk kamuolio: Žaidėjai, susiskirstę po lygiai, sėdi skirtingose aikštelės pusėse. Aikštelėje bet kaip išdėstomas bet koks skaičius kamuolių (jei jų neturite, tinka ir kiti daiktai). Žaidėjai turi įsidėmėti, kur kas išdėstyta. Po žaidimo vedėjo signalo, vienas komandos žaidėjas užsimerkia ir stengiasi pereiti į kitą aikštelės pusę, nekliudydamas kamuolių ar kitų išdėstytų daiktų.
- Atlik užduotį: Žaidėjai sėdi ratuku. Žaidimo vedėjas nurodo paeiliui kiekvienam žaidėjui atlikti kokią nors užduotį, išėjus į rato vidurį. Užduotys turi nesikartoti.
- Gėlininkas: Žaidėjai sėdi ratu, kurio viduryje sėdi gėlininkas. Kiekvienas rate sėdintis žaidėjas sau mintyse susigalvoja po gėlės pavadinimą. Tada gėlininkas vardina gėlių pavadinimus, kokius žino. Stovintis rate žaidėjas, kurio sugalvotą gėlės pavadinimą gėlininkas įvardino, pasitraukia žingsnį už ratuko.
Populiarūs stalo žaidimai 6-8 metų vaikams
Šiuolaikiniai stalo žaidimai ne tik linksmina, bet ir lavina vaikų įgūdžius, padeda atitraukti dėmesį nuo elektroninių prietaisų. Renkantis stalo žaidimą 6-8 metų vaikui, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, gebėjimus ir pomėgius. Verta pasižiūrėti į žaidimo pakuotėje nurodytas amžiaus rekomendacijas. Šio amžiaus vaikams idealiai tinka trumpi, 10-20 minučių trunkantys žaidimai. Taip pat verta rinktis žaidimus, kurie skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ar problemų sprendimą. Štai sąrašas 10 populiariausių žaidimų, kurie ne tik linksmina, bet ir lavina vaikų įgūdžius:
- Dobble: Greitas ir smagus kortelių žaidimas, skirtas 6-8 metų vaikams. Reikia surasti bendrą simbolį tarp dviejų kortelių. Lavina stebėjimo įgūdžius, refleksus ir dėmesio koncentraciją.
- Dragomino: Įtraukiantis stalo žaidimas, supaprastinta „Kingdomino" versija, pritaikyta 6-8 metų vaikams. Skatina strateginį mąstymą ir moko vertinti tikimybes.
- Kakės Makės lenktynės: Stalo žaidimas, ugdantis bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius. Nors skirtas vaikams nuo 3 metų, ypač patrauklus 6-8 metų amžiaus grupei.
- Sushi Go!: Linksmas ir lengvai suprantamas žaidimas, puikiai tinkantis 6-8 metų vaikams. Padeda tobulinti planavimo įgūdžius, lavina atmintį ir gebėjimą atpažinti šablonus.
- Rhino Hero: Smagus ir energingas žaidimas, kuriame reikia statyti kortų bokštą. Skatina lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius, rankų ir akių koordinaciją bei strateginį mąstymą.
- Ticket to Ride: New York: Greitesnė ir kompaktiškesnė populiaraus stalo žaidimo versija. Padeda vaikams ugdyti planavimo, strateginio mąstymo ir sprendimų priėmimo įgūdžius.
- Outfoxed: Kooperatyvinis detektyvinis žaidimas, kuriame vaikai susivienija, kad išsiaiškintų, kuri lapė pavogė pyragą. Lavina dedukcijos, logikos, problemų sprendimo ir tikimybių vertinimo įgūdžius.
- Kingdomino: Strateginis plytelių dėliojimo žaidimas, kuriame vaikai kuria savo karalystes. Ugdo erdvinį suvokimą, vizualų mąstymą ir matematikos įgūdžius.
- Coloretto: Stilingas ir greitai perprantamas kortelių žaidimas, ugdantis strateginį mąstymą ir loginius gebėjimus.
- Hoot Owl Hoot!: Kooperacinis žaidimas, kuriame žaidėjai padeda pelėdoms grįžti į lizdą. Skatina strateginį mąstymą, komandinį darbą ir socialinio bendravimo įgūdžius.
Šie trumpi stalo žaidimai yra puikus būdas skatinti 6-8 metų vaikų raidą ir stiprinti šeimos tarpusavio ryšius. Psichologė Beatrice Tauber Prior pabrėžia, kad šie žaidimai padeda subalansuoti skaitmeninius ir realius santykius, taip pat lavina vaikų planavimo įgūdžius bei gebėjimą spręsti problemas.
Senieji žaidimai, skatinantys bendravimą ir vaizduotę
Daugelis anų laikų žaidimų, nors ir ne visada atitinkantys šiuolaikinius saugumo standartus, puikiai lavino vaikų vaizduotę, bendravimo įgūdžius ir fizinį aktyvumą. Kamuolys anuomet buvo geras draugas, judama ir lakstoma buvo iš tiesų daug, fantazija irgi veikė puikiai. Prisimenate šiuos žaidimus?
- „Ali Baba“ (dar vadintas „Alimbamba“, „Kalimbamba“, „Skalimbamba“ ir panašiai): Dvi komandos susikimba rankomis. Vienos komandos vaikas įsibėgėja ir bando pramušti pasirinktas sukabintas kitos komandos rankas. Jei pavyksta, parsiveda vieną iš dviejų, kurių rankas praskyrė. Jei ne, prisijungia prie kitos komandos pats.
- „Šansas“: Žaidimo vedėjas mėto kamuolį ir uždavinėja klausimus, siūlydamas atsakymo variantus. Norėdamas atmesti variantą, žaidėjas turi kamuolį atmušti. Jei pagauna kamuolį, pasirinktas atsakymas priimamas. Metus kamuolį ir sušukus „Šansas!“, žaidėjas gali pats sugalvoti atsakymą.
- „Žemė“ (dar vadinta „Peiliu“, „Peiliuku“): Vaikai smėlyje ar žemėje apsibrėžia ratą-teritoriją ir padalina ją į tiek dalių, kiek yra žaidėjų. Kiekvienas bando mesti peilį į kito teritoriją taip, kad jis įsmigtų. Jei įsminga, atsirieki dalį konkurento teritorijos sau.
- „Pasilaistymas“ (arba tiesiog vandens karas): Vaikai laistydavo vienas kitą vandeniu, naudodami paprastus plastikinius butelius su prabadytomis skylutėmis kamštelyje.
- „Varlytė“: Į sieną metamas kamuolys, o šiam atsimušus į sieną ir paskui į žemę - reikia jį peršokti. Kitaip sakant, kamuolys turi praeiti tau tarp kojų. Kiekvieną kartą kamuolys metamas vis aukščiau, kol peršokti tampa sunku.
- „Valgoma-nevalgoma“: Vedėjas su kamuoliu sako „Valgoma-nevalgoma, geriama-negeriama, tai labai labai skanu arba neskanu…“ ir šūkteli naują žodį, mesdamas kamuolį. Jei žodis reiškia skanų, valgomą daiktą, kamuolį reikia pagauti. Jei ne - atmušti.
- „Batų balius“ (arba „Batų košė“): Visi nusiauna batus, jie sumaišomi ir sudedami į eilę. Vaikai paeiliui sako skaičių ir gauna atitinkamą batą. Tada apsiaunama atsitiktiniais batais ir daromos estafetės.
- „Chalū chala“ (dar vadintas „Chaly chalo“): Vedėjas su kamuoliu uždavinėja vaikams klausimus. Jei atsakoma teisingai, vedėjas meta kamuolį kuo aukščiau, šaukdamas „Chalū chala“ ir bėga toliau. Atsakinėtojas sugauna kamuolį ir šūkteli „stop“. Tada vedėjas klausia: „Kiek iki manęs žingsnių?“, o vaikas įsivertina atstumą specialiu matavimo vienetu (pėdomis, skėčiais).
Lavinamieji žaidimai, aktyvinantys jutimus
Vaikas, kurio juslė, klausa, rega, lytėjimas bei skonis yra išvystyti, turi visas galimybes įgyti aukšto lygio intelektą. Štai keletas žaidimų, padedančių lavinti jutimus:
- Surask žadintuvą: Vienas vaikas išeina iš kambario. Kol jis už durų, žadintuvą reikia prisukti taip, kad jis suskambėtų už dviejų-trijų minučių, o tada jį paslėpti.
- Atpažink garsą: Į kasetę ar diskelį reikia įrašyti įvairių garsų (užvedamo automobilio, durų girgždesio, traukinio, degtuko brūkštelėjimo ir t.t.). Iš senų žurnalų iškirpti paveikslėlius, atvaizduojančius girdimą garsą, ir suklijuoti juos ant atskirų kartono lapų. Kuris pirmas suras kortelę su paveikslėliu, atitinkančiu konkretų girdimą garsą, pasilieka ją sau.
- Kratyk ir klausyk: Paimk tuščius užsukamus nepermatomus indelius (gali būti nuo foto juostelės), poromis pripildyk juos įvairiais daiktais: ryžiais, žirniais, akmenukais, smėliu ar vata. Turinio pavadinimą užrašyk ant indelio dugno ir vieną kartą pakračius, leisk vaikui paklausyti, kaip jis skamba.
- Atpažink kvapą: Paimk 2-3 gėlytes ar augaliukus, savo kvapu geriausiai pažįstamus vaikui, pavyzdžiui, pelargoniją, rožę, mėtą. Vaikai turi atsiminti jų pavadinimus ir pasistengti įsiminti jų kvapą. Tuomet vaikai išsirikiuoja, užmerkia akis, o tu laikydama gėlių puokštelę už nugaros, trauki po vieną gėlytę ir pakiši kiekvienam vaikui pauostyti.
- Degustacija užrištomis akimis: Ant stalo išdėliok keletą lėkščių su skirtingais produktais - saldaus, sūraus, rūgštaus. Pirmiausia leisk vaikams apžiūrėti tai, kas išdėliota ant stalo. Tuomet vienam iš jų užrišk akis. Kiti vaikai, paimdami lėkštutę su produktais, duos jam degustuoti.
- Liečiamieji daiktai maišelyje: Paimk nepermatomą maišelį ir pridėk į jį daiktų, kuriuos vaikui teks atpažinti juos liečiant (apčiupinėjant).