Transporto istorija yra neatsiejama nuo žmogaus pažangos. Nuo senovės kovos vežimų iki šiuolaikinių automobilių - kiekviena transporto priemonė atspindėjo ne tik technologinį lygį, bet ir socialinį statusą bei kultūrinius pokyčius. Lietuva ir Kaunas, būdami šio globalaus vystymosi dalimi, per pastarąjį šimtmetį patyrė kardinalius pokyčius susisiekimo srityje.
Transporto raida Kaune iki 1918 metų
Ilgus metus Kaune susisiekti buvo galima upėmis, o nuo XV a. pabaigos, plėtojantis prekybai, imta dažniau keliauti sausuma. XIX a. pradžioje Kaune nutiestas Peterburgo-Varšuvos plentas. XIX a. pirmoje pusėje iš Kauno į Peterburgą gabendavo keturvietės karietos, brikai, dviviečiai kabrioletai.
XIX a. antroje pusėje Kaune startavo diližanai - keturių arklių traukiami ilgi, aukšti vežimai, kur 6 vietos buvo viduje ir 2 lauke. Kaune taip pat kursavo droškės - į puskarietę panašūs vežimai. 1892 m. gegužės 4 d. Kaune startavo arklinis tramvajus - konkė. Bėgiai šiam transportui nutiesti Rotušės a., Vilniaus g., Laisvės al., Gedimino g., Griunvaldo g., Vytauto pr. iki geležinkelio stoties.
Automobilių eros pradžia
Pirmas automobilis Lietuvoje užregistruotas 1896 m. - „Panhard et Levasseur 4CV“, šis prancūzų gamybos automobilis kainavo daugiau kaip 2,4 tūkst. rublių. 1913 m. Vilniuje buvo 16 asmeninių automobilių, o Kaune - vos keli. Nuo 1909 m. Kaune kursavo du „Gaggenau“ gamyklos automobiliai: „Kaiserbrik“ ir „Nord-Deutschland“.
Kauno transportas tarpukariu
Po 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimo, 1920 m. Kaunui tapus Laikinąja sostine, mieste prasidėjo intensyvi transporto plėtra. Tarpukariu keleivius gabeno konkė, siaurukas traukinukas („kukuška“), autobusai, privatūs vežikai, automobiliai ir funikulieriai.
- 1924 m. rugsėjo 5 d. - Kaune pradėjo kursuoti vietiniai autobusai, bendrovė „Auto“ keleivius ėmė vežti prancūziškais autobusais „Berliet“.
- 1928 m. - Kauno Senamiestyje atidaryta Kauno autobusų stotis.
- 1931 m. ir 1935 m. - pradėjo veikti Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai.
Asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis pažymi, kad 1918 m. valstybė kūrėsi iš nieko, o transportas daugiausiai buvo karinis. Privatūs automobiliai tarpukariu buvo prabangos prekė. 1940 m. Lietuvoje buvo įregistruota tik 2 tūkst. lengvųjų automobilių.
| Transporto priemonė | Paskirtis | Ypatybės |
|---|---|---|
| Karieta | Kelionės, statuso demonstravimas | Uždaros arba atviros, prabangios |
| Diližanas | Tarpmiestinis susisiekimas | Talpino iki 8 žmonių |
| Konkė | Viešasis miesto transportas | Arklių traukiamas tramvajus |
| Automobilis | Asmeninis ir visuomeninis transportas | Prestižo simbolis, prabanga |
Prezidentų transportas ir technikos raida
Lietuvos Prezidentai tarpukariu turėjo prestižinius „Delaunay-Belleville“, „Mercedes-Benz“ ir „Fiat 519“ automobilius. Apie 1936 m. šalies vadovai persėdo į „Lincoln Series K“. Visi prezidentiniai automobiliai buvo žymimi numeriu „K 1“.
Istorinės technikos muziejuje saugomas vienas pirmųjų tarpukario automobilių - 1922 m. „Dodge Brothers 30“. Pasak muziejaus atstovų, šis automobilis laikomas šiuolaikinio transporto proseneliu, nes jame buvo įdiegtos esminės sistemos: vairas kairėje, trys paminos (akseleratorius, sankaba, stabdys) ir priekyje montuojamas variklis.
Bertha Benz: Kelionė, kuri viską pakeitė
Berthos Benz 1886 m. kelionė automobiliu iš Manheimo į Pforcheimą yra laikoma pirmuoju praktiniu individualios transporto priemonės su autonominiu varikliu panaudojimo bandymu. Ši kelionė tapo lūžiu, įrodžiusiu, kad automobilis yra tinkamas praktiniam naudojimui, o ne tik eksperimentiniams pasivažinėjimams.
tags: #karietos #vezimai #automobiliai