Kaklo trauma, dažnai vadinama kaklo patempimu arba „Whiplash“ sindromu, atsiranda, kai galva yra staigiai palenkiama į priekį arba staigiai atlošiama atgal. Šios traumos metu gali būti patempiami arba nutraukti kaklą supantys raumenys, raiščiai, minkštieji audiniai ir nervai.
Kas yra „Whiplash“ trauma?
„Whiplash“ - tai trauma, atsirandanti staiga sukrėtus kaklą, dažnai dėl autoįvykio ar su sportu susijusio incidento, ir sukelianti įvairius simptomus. Kiekvienam, patyrusiam tokio pobūdžio traumą, labai svarbu suprasti „Whiplash“ simptomus, priežastis, veiksmingą gydymą ir prevencijos strategijas.
„Whiplash“ traumos priežastys
Dažniausia šios traumos priežastimi tampa autoįvykiai, sportinės traumos ir kiti nelaimingi atsitikimai, kurių metu yra didelis greitis ir staiga stabdoma. „Whiplash“ atsiranda dėl staigių kaklo judesių, kurie įtempia raumenis ir raiščius. Pavyzdžiui, automobilio avarijos metu kūnas gali likti nejudrus, o galva staigiai stumiama į priekį ir traukiama atgal, todėl kaklas įsitempia. Kontaktinės sporto šakos, pavyzdžiui, futbolas ar ledo ritulys, taip pat nekontaktinė veikla, pavyzdžiui, gimnastika, gali sukelti šleikštulį dėl staigaus smūgio ar nepatogaus nusileidimo. Net nedideli incidentai, pavyzdžiui, suklupimas, gali sukelti šleikštulį, nes traumos sunkumas dažnai priklauso nuo smūgio jėgos, o ne nuo situacijos.
„Whiplash“ simptomai
Dažniausi pagrindiniai simptomai yra kaklo dalies skausmas ir sumažėjęs kaklinės dalies paslankumas. „Whiplash“ simptomai yra kaklo skausmas, sustingimas, galvos skausmas, galvos svaigimas ir rankų dilgčiojimas, dažnai atsirandantis dėl staigių kaklo judesių. Kaklo skausmas gali būti nuo silpno iki stipraus, todėl gali būti sunku pasukti galvą ar apsidairyti. Šį skausmą dažnai lydi sustingimas, sukeliantis diskomfortą judant. Galvos skausmas gali kilti nuo kaukolės pamato ir sklisti į priekį. Be to, kai kurie asmenys praneša apie galvos svaigimą ar svaigimą, sunkumus susikaupti ir nuovargį, kurie gali sutrikdyti kasdienę veiklą. Dėl skausmo poveikio bendrai savijautai taip pat gali atsirasti rankų dilgčiojimas ar tirpimas, kaklo ir pečių raumenų spazmai ir emociniai simptomai, tokie kaip nerimas ar dirglumas.
Jei pastebėjote šiuos simptomus po staigaus sukrėtimo ar smūgio, labai svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė ir sudarytas gydymo planas.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Iš karto po įvykusios traumos gali būti naudojama ledo ar šalto vandens aplikacijos, šaldant pažeistą kaklo vietą 3-4 kartus per dieną, iki 15 minučių pirmąsias 24 valandas po traumos. Praėjus 3 paroms po traumos rekomenduotina naudoti šildomus tepalus ar kompresus. Efektyvus „Whiplash“ gydymas apima poilsį, ledo vartojimą ir laipsnišką judėjimo įvedimą, kad sumažėtų skausmas ir patinimas. Pirmosiomis dienomis po traumos keletą kartų per dieną po 15-20 minučių dėkite ledo kompresus ant pažeistos vietos, kad sumažintumėte uždegimą ir pajustumėte palengvėjimą. Po poros dienų galite pamažu pradėti švelniai judėti.
Kineziterapija ir manualinė terapija
Praėjus 1 savaitei po traumos, galime pradėti taikyti kineziterapiją, kurios tikslas turėtų būti gerinti kaklo judesių amplitudę, stiprinti kaklo ir pečių juostos raumenis, stabilizuoti kaklo dalies raiščius. Naudinga fizioterapija; apmokytas terapeutas padės jums atlikti pratimus, skirtus judesių amplitudei gerinti ir kaklo raumenims stiprinti. Taip pat taikoma ir manualinė terapija, kurios metu taikomos miofacijos atpalaidavimo technikos. Kaklo judesių gerinimui naudojamos kaklinės stuburo dalies mobilizacijos technikos, kurių pagrindinis tikslas yra gerinti kaklinės dalies stuburo tarpslankstelinių sąnarių (fascetų) mobilumą įvairiomis kryptimis.
Medikamentinis gydymas ir kiti metodai
Be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas arba paracetamolis, gali padėti sumažinti diskomfortą. Jei simptomai išlieka arba stiprėja, kreipkitės į gydytoją, kuris gali rekomenduoti receptinių vaistų ar kitų intervencinių priemonių. Kai kuriais atvejais gali būti pasiūlyta laikina kaklo apykaklė, tačiau labai svarbu ja nepasikliauti per ilgai. Skausmo malšinimui gali padėti ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, gilus kvėpavimas arba meditacija.
Dieta ir papildai atsistatymui
Jei ieškote palengvėjimo nuo „Whiplash“, tam tikri vaistažolių papildai ir dietos pasirinkimai gali atlikti svarbų vaidmenį jūsų sveikimo procese. Dietos, galinčios padėti gijimui, yra priešuždegiminė dieta, Viduržemio jūros regiono dieta ir dieta, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių.
- Priešuždegiminėje dietoje daugiausia dėmesio skiriama tokiems maisto produktams kaip vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir sveiki riebalai, kurie gali padėti sumažinti uždegimą ir paskatinti gijimą.
- Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje gausu liesų baltymų, sveikų riebalų ir antioksidantų, taip pat gali padėti pasveikti, nes gerina bendrą sveikatą ir mažina uždegimą.
- Dieta, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, esančių riebioje žuvyje, linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose, gali padėti dar labiau sumažinti skausmą ir uždegimą, susijusį su „Whiplash“.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Šie maisto produktai ir gėrimai gali padėti: lašiša, graikiniai riešutai ir linų sėmenys turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir paskatinti gijimą. Spalvingi vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, uogos, špinatai ir saldžiosios bulvės, turi antioksidantų, kurie apsaugo organizmą nuo oksidacinio streso. Ciberžolėje yra kurkumino, kuris pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, todėl naudingas skausmui mažinti. Imbieras gali sumažinti nemalonius pojūčius ir sustingimą, ypač vartojamas kaip arbata arba dedamas į maistą. Bendram atsigavimui labai svarbu išlikti hidratuotam ir vartoti daug vandens, o žolelių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių ir pipirmėčių, gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti numalšinti diskomfortą.
Prevencija
Kad išvengtumėte galvos sumušimo traumų, visada prisisekite saugos diržą ir pasirūpinkite, kad galvos atrama būtų tokiame pačiame aukštyje kaip ir galva. Taip sumažinsite atstumą, kuriuo susidūrimo metu juda jūsų galva. Važiuodami laikykitės saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad turėtumėte pakankamai laiko reaguoti ir sumažintumėte galinio susidūrimo tikimybę. Stebėkite aplinką ir venkite išsiblaškymo, galinčio sukelti eismo įvykį. Kaip keleivis prisisekite saugos diržus ir priminkite tai padaryti kitiems. Jei važiuojate motociklu, dėvėkite šalmą ir apsaugos priemones, kad sumažintumėte sužeidimų riziką. Be to, kasdienės veiklos metu laikykitės taisyklingos laikysenos - sėdėdami ar stovėdami laikykite kaklą vienoje linijoje su stuburu. Reguliariai atlikdami kaklo ir pečių pratimus galite sustiprinti raumenis ir pagerinti lankstumą. Galiausiai, visada vairuokite blaivūs, nes alkoholis ir narkotikai pablogina apsisprendimą ir reakciją, todėl padidėja avarijų, galinčių sukelti šleikštulį, rizika. Laikydamiesi šių atsargumo priemonių, galite gerokai sumažinti tikimybę patirti šią skausmingą traumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate kaklo skausmą, kurį sukėlė kritimas ant galvos ar „botago kirčio“ trauma, vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Skausmas kakle ypač stiprus arba laikui bėgant stiprėja.
- Skausmas trunka ilgiau nei savaitę, be pagerėjimo.
- Skausmas plinta į ranką ar abi rankas.
- Atsirado rankos silpnumas arba nejautra.
Atsiradus kaklo skausmui, rekomenduojama užsirašyti kineziterapeuto konsultacijai. Specialistas konsultacijos metu įvertina skausmo atsiradimo istoriją, įvertina kaklo judesius, atlieka specialius testus, kurie padeda nustatyti situacijos rimtumą. Po šių veiksmų sudaromas gydymo planas. Jeigu įtariama rimta problema, kineziterapeutas rekomenduos į kurį specialistą reikėtų kreiptis diagnozės patikslinimui.
Ilgalaikės komplikacijos
„Whiplash“ trauma paprastai pagerėja po kelių dienų ar poros savaičių, tačiau visiškas pasveikimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo traumos sunkumo ir jūsų bendros sveikatos būklės. Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai išlieka arba stiprėja. Poilsis, švelnus judėjimas ir gydymo plano laikymasis gali padėti greičiau pasveikti.
Taip, kai kuriems žmonėms „Whiplash“ gali sukelti ilgalaikių komplikacijų. Galite jausti lėtinį kaklo skausmą, sustingimą ar galvos skausmus, kurie tęsiasi mėnesius ar net metus. Be to, kai kurie asmenys praneša apie kognityvines problemas, pavyzdžiui, atminties sutrikimus ar sunkumus susikaupti. Pastebėjus nuolatinius simptomus, būtina ieškoti tinkamo gydymo ir kreiptis į gydytoją. Aktyviai rūpindamiesi savo sveikimu, galite sumažinti šiuos galimus ilgalaikius padarinius savo gyvenimo kokybei.