Opel Automobile GmbH, dažniausiai žinomas kaip Opel, yra vokiečių automobilių gamintojas, nuo 2021 m. sausio 16 d. priklausantis „Stellantis“ koncernui. Anksčiau, nuo 1929 m. iki 2017 m., bendrovę valdė amerikiečių automobilių gamintojas „General Motors“ (GM), o prieš susijungimą su „Fiat Chrysler Automobiles“, sudariusį „Stellantis“ 2021 m., ją valdė PSA grupė. Dauguma Opel modelių Didžiojoje Britanijoje parduodami „Vauxhall“ prekės ženklu, o tai tęsiasi nuo devintojo dešimtmečio.
Opel šaknys siekia 1862 m., kai Adamas Opelis įkūrė siuvimo mašinų gamyklą Riuselsheime prie Maino. 1886 m. bendrovė pradėjo gaminti dviračius, o pirmąjį automobilį - 1899 m. Su Opel RAK programa, pirmuoju pasaulyje raketų programa, vadovaujama Fritzo von Opelio, bendrovė atliko svarbų vaidmenį aviacijos ir kosmoso istorijoje. Buvo pasiekti įvairūs žemės greičio rekordai, o 1928 m. ir 1929 m. įvyko pirmieji pasaulyje raketomis varomi skrydžiai. Po 1929 m. akcijų biržos kotiravimo „General Motors“ įsigijo kontrolinį akcijų paketą, o 1931 m. - visą įmonę.
2017 m. kovą PSA „Peugeot Citroën“ susitarė su „General Motors“ nupirkti Opel, jo britų dukterinę įmonę „Vauxhall“ ir Europos automobilių finansavimo verslą už 2 milijardus eurų (2,3 milijardo JAV dolerių). Opel būstinė išlieka Riuselsheime prie Maino. Bendrovė projektuoja, kuria, gamina ir platina lengvuosius automobilius, lengvuosius komercinius transporto priemones ir automobilių dalis „Opel“ prekės ženklu.
Istorinė evoliucija ir įkūrimas
Opel sėkmės istorija prasidėjo 1862 m., kai Adamas Opelis Riuselsheime sukūrė savo pirmąją siuvimo mašiną. Tuo metu buvo pakloti bendrovės pamatai. Netrukus „Opel“ tapo vienu didžiausių siuvimo mašinų gamintojų Vokietijoje, o jo produkcija pasiekdavo visą Europą. Pirmasis dviratis su aukštu ratu (angl. penny-farthing) buvo pagamintas Riuselsheime 1886 m., taip „Opel“ tapo vienu pirmųjų dviračių gamintojų Vokietijoje. 1920-aisiais, lygiagrečiai su automobilių verslu, „Opel“ tapo didžiausiu pasaulyje dviračių gamintoju.
Dėl dviračių verslo nuosmukio 1890 m. broliai Opeliai ieškojo naujų gaminių nišų ir apsistojo ties automobiliais. Fritzas ir Wilhelmas Opeliai 1897 m. apsilankė pirmojoje Vokietijos automobilių parodoje Berlyne ir susitiko su F. Lutzmannu. Patyręs šaltkalvis automobilius gamino nuo 1894 m., todėl turėjo kompetencijų, kurių ieškojo broliai Opeliai. Nors iš pradžių visi galvojo apie bendradarbiavimą, broliai pateikė F. Lutzmannui patrauklų pasiūlymą perimti visą gamybą, įskaitant žemę, pastatus ir dirbtuvių įrangą. 1899 m. sausio 21 d. W. Opelis ir F. Lutzmannas pasirašė sutartį, kurios pagrindu Motorwagenfabrik įsigijimas tapo „Opel“ automobilių gamybos startine baze. Visa įmonė, įskaitant darbuotojus ir techniką, buvo perkelta iš Desau į „Opel“ būstinę Riuselsheime. „Opel“ ne tik įsigijo gamybos linijas bei patentus, bet ir perėmė ilgametę variklinių transporto priemonių konstravimo patirtį. Nuo tada F. Lutzmannas ir atrinkti „Opel“ dviračių gamyklos darbuotojai pradėjo gaminti automobilius specialiai tam pastatytose patalpose. Pirmieji naujų modelių reklaminiai skelbimai pasirodė dar 1899 m.
1899 m. sausio 21 d. Wilhelmas Opelis, įmonės įkūrėjo Adamo Opelio sūnus, su šaltkalviu Friedrichu Lutzmannu pasirašė Motorwagenfabrik įsigijimo sutartį. Motorinių transporto priemonių gamykla tapo startine „Opel“ automobilių gamybos baze. Nuo to laiko iš Europos gamyklų išriedėjo daugiau nei 75 milijonai „Opel“ automobilių. Vienas iš dabartinių bestselerių - naujausios kartos „Opel Astra“ - yra iš Riuselsheimo.
Modelių raida ir inovacijos
„Dabar esame naujos eros aušroje - taip kaip prieš 125 metus. Tada įmonė „Opel“ įžengė į automobilių amžių ir tapo šios srities pradininke. Šiais laikais ji yra elektrifikacijos pionierė, siūlanti individualius mobilumo be išmetalų sprendimus. Tokius kaip naujasis „Astra Sports Tourer Electric“. Tiek pirmasis „Opel“ automobilis, tiek šis modelis yra kilę iš Riuselsheimo.
1920 metai „Opel“ kompanijai buvo paženklinti sėkme, kuri tęsiasi ligi šiol. Tai - „Laubfrosch“ ir „Rakete“ modelių aukso amžius. Mažasis 4/12 AG automobilis pavadintas „Laubfrosch“ (liet. k. varlės medis), nes buvo nudažytas ryškia žalia spalva. 1924 m. „Opel“ tampa vienas pirmųjų automobilių gamintojų įdiegęs gamykloje automatinę surinkimo liniją. Taip pat „Opel“ pradėjo automobilio su reaktyviniu varikliu bandymus. 1928 m. Berlyno „Avus“ lenktynių trasoje, Fritzui von Opeliui su automobiliu - raketa pavyko pasiekti greičio rekordą - 238 km/h. Tuo metu tai buvo neįsivaizduojamas greitis.
1929 m. - sunkmečio automobilių industrijoje pradžia: pasaulinės krizės metu, milijonai žmonių netenka darbo. Griausmingo 3-ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinė ekonomika sugriūva lyg kortų namelis, tačiau „Opel“ randa stiprų partnerį už Atlanto - Amerikos gigantą „General Motors“. Riuselsheimo automobilių gamykla sugeba konsoliduoti savo poziciją rinkoje ir 1935 m. gamybos pajėgumai išauga iki 100 tūkst. automobilių per metus. Pristatomas naujas sunkvežimis „Blitz“, kuris buvo surenkamas Brandenburgo gamykloje. Tuo pat metu Riuselsheimo gamykla pristatė technologinę naujovę - modelis „Olympia“ buvo pirmasis vokiečių automobilis, kuris turėjo laikančiosios konstrukcijos plieninį kėbulą. Lygiai po metų prisidėjo 75 metus trunkanti kompaktinės automobilių klasės sėkmės istorija. Su pirmuoju „Kadett“ modeliu kurtos tradicijos iki šių dienų tęsiamos „Astra“ modelių linijoje. Iki 1936 m. „Opel“ tapo didžiausia automobilių gamintoja Europoje, surinkdama per 120 tūkst. automobilių.
Karo metu civilinių automobilių gaminimas buvo laikinai sustabdytas ir atnaujintas Vokietijos atstatymo metais. Greitai po karo atsigaunanti Vokietijos ekonomika įtakojo dauguma „Opel“ modelių pavadinimų: „Olympia“, „Olympia Rekord“, „Rekord P1“, „Kapitän”, o daugumos Vokietijos gyventojų namuose maistas buvo laikomas „Opel“ šaldytuvuose, pavadinimu „Frigidaire“.
1962 m. švenčiant 100-ąjį „Opel“ jubiliejų, buvo atidaryta antroji gamykla Bochume - joje buvo gaminamas naujasis „Kadett“ modelis. Praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje sukurta keletas naujų modelių: legendinis „Commodore“, „Manta“ bei „GT“ modeliai; dėl ko „Opel“ vardas tampa dar labiau žinomas, kaip sportiškų ir emocionalių automobilių gamintojas. 1971 m. gamyklos išriedėjo 10 milijonasis „Opel“ automobilis. Tais pačiais metais vairuodamas „Opel GT“ automobilį, Georgas von Opelis pasiekia elektra varomo automobilio greičio rekordą - 188 km/h. Šis faktas įrodo, jog „Opel“ planuose elektromobilių tema gyvuoja dešimtmečiais anksčiau, nei kas kitas galėjo bent pagalvoti.
1972 m. „Opel“ tapo pačiu sėkmingiausiu automobilių gamintoju Vokietijoje. Tuo metu Riuselsheime gimė naujų ekonomiškų, saugių bei aplinkai draugiškų modelių gama. Išleista penktoji „Kadett“ karta su priekiniais varomaisiais ratais, o oro pasipriešinimas siekė tik CD 0,39, tad tai buvo vienas aerodinamiškiausių kompaktinių automobilių. Šie pasiekimai toliau buvo gerinami su „Omega“ (CD 0,28) ir „Calibra“ (CD 0,26) modeliais. 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pagrindine tema tapo CO2 taršos mažinimas. Nenuostabu - „Opel“ ir čia buvo pradininkė. Riuselsheimo automobilių gamintoja tapo pirmąja Vokietijos kompanija, kuri pradėjo montuoti katalizatorius, o nuo 1989 m.
1991 m. „Opel Astra“ modelyje debiutavo saugumo sistemos - šoninio smūgio apsaugos, sutvirtinimai sėdynės šonuose bei saugos diržų įtempėjai. Tai, jog „Opel“ kompanija yra moderni ir pirmaujanti, įrodė „Frontera“ modelio pristatymas. Šis laisvalaikio automobilis yra vienas iš SUV pradininkų, netrukus jis pakilo į šio segmento pirmaujančias pozicijas. 1992 m. „Opel“ atidaro gamyklą Eisenache. Tuo metu tai buvo pati moderniausia gamykla pasaulyje. 1997 m. „Opel“ tampa pirmąja gamintoja Europoje, kuri rinkai pristatė ekonomišką trijų cilindrų „Corsa“ modelį. 1999 m. debiutuoja „Opel Zafira“ modelis, kuris nustato naujus šeimos automobilio interjero universalumo standartus. Tais pačiais metais „Opel“ šventė gamybos jubiliejų: iš gamyklos išriedėjo 50 mln. automobilių.
2008 m. pristačius „Insignia“ modelį, „Opel“ pradėjo prekės ženklų pozicionavimo kaitą. Su naujuoju flagmanu atskleidžiama nauja kompanijos filosofija: skulptūriškas meniškumas ir vokiška precizika. „Opel“, kartu su dukterine britų kompanija „Vauxhall“, parduoda savo automobilius daugiau nei 40 valstybių. 6 Europos valstybėse įsikūrusiose gamyklose ir inžineriniuose centruose dirba apie 40 500 žmonių. Per 2010 m. „Opel/Vauxhall“ pardavė per 1,1 mln. automobilių bei komercinių automobilių ir pasiekė 6,2 proc. rinkos dalį Europoje.
Dabartinė padėtis ir ateities vizija
Bendrovė „Opel“ vis aukščiau kelia elektromobilumo vėliavą. 2024-ieji jai taps ypatingais metais - pirmą kartą „Opel“ istorijoje kiekvienas modelis turės savo elektrinę versiją. Vienas iš dabartinių bestselerių - naujausios kartos „Opel Astra“ - yra iš Riuselsheimo. Elektrinis bendrovės kompaktinis universalas yra vienas pirmųjų tokio segmento modelių, jo premjera įvyko pernai. Automobilio elektros motoras išvysto 115 kW/156 AG galią ir 270 Nm sukimo momentą. Ir nors daugelio kitų elektromobilių maksimalus greitis neviršija 150 ar 160 km/val., „Astra Sports Tourer Electric“ gali pasiekti 170 km/val. Viena akumuliatoriaus įkrova juo galima nuvažiuoti iki 413 km (pagal WLTP). 2024-ieji bus pažymėti svarbia sukaktimi ir „Opel“ kelią į elektrifikaciją įtvirtinančiais modeliais.
Pamirškite "Opel" strategų du dešimtmečius puoselėtą "Vectrą" - nuo šiol kompanijos flagmano vietą užims "Insignia". Pabrėždami, jog atverčia naują istorijos puslapį, vokiečiai pakeitė ne tik šios mašinos pavadinimą. Kitaip nei buvęs pilkas D sektoriaus automobilių vidutiniokas, naujasis modelis atrodo kur kas prašmatniau, išraiškingiau ir moderniau. Investicijų planai nesikeičia. Prieš ketverius metus, kai "Opel" pradėjo kurti naująją "Insignia", rinkoje buvo jaučiamas didelis šeimos automobilių poreikis. Tokie keturračiai turėjo būti stilingi, saugūs, patogūs ir netriukšmingi. Automobilis nepribloškia ekonomiškumu, tačiau apie tai, ar dirba variklis sustojus prie sankryžos, galima spręsti tik pagal prietaisų skydelio rodmenis. Salone tylu - kaip per pakylėjimą vykstant sekmadienio mišioms. Tiesa, automobilis sveria per 1,5 t (apie 10 proc. daugiau nei jo pirmtakas). Laikas naujo modelio debiutui taip pat ne pats tinkamiausias. "Jau patvirtinta, kad "General Motors Europe" iki 2012-ųjų skirs 9 mlrd. eurų naujiems "Opel" modeliams tobulinti. Mūsų gamykla Riuselsheime, kur "Insignia" ir bus gaminama, gaus 900 mln. eurų.
Atnaujintas žaibo ratas. Žvelgiant į automobilį tenka pripažinti, kad dizainerių darbas nenuėjo perniek. Sportiška modelio išvaizda beveik panaikina skirtumą tarp sedano ir hečbeko versijų. Naujo penkiaviečio 4,83 m ilgio "Insignia" siluetas grakštus, su kupė pobūdžio stogo linija. Kėbulo formą akcentuoja savitos radiatoriaus grotelės su naujai sukurtu žaibo rato simboliu, kuriame įrėžtas ir "Opel" pavadinimas. Pradėjus kiek atidžiau tyrinėti vizualiai įspūdingas salono detales tenka kiek nusivilti. Be sedano ir hečbeko, "Opel Insignia" turės ir trečią "brolį" - masyvų universalą, pavadintą "Sports Tourer". Gamintojai teigia, kad šio tipo automobilio galinė kėbulo struktūra perkurta, todėl mašiną galima laikyti visiškai kitu modeliu, o ne "Insignia" versija.
Laukia įnirtinga konkurencija. "Insignia" rinkoje pasirodys su septynių variklių modifikacijomis. Visi varikliai atitinka "Euro 5" aplinkosaugos standartus, turi ir mechaninę, ir automatinę šešių laipsnių pavarų dėžę. Trys nauji tiesioginio įpurškimo dyzeliniai varikliai yra 2 l tūrio ir turi nuo 110 iki 160 AG. Priklausomai nuo variklio galingumo, "Opel Insignia" CO2 emisija svyruoja nuo 154 iki 272 g/km. Pigiausia versija kainuos nuo 65 tūkst. litų, o brangiausia, su 2,8 l benzininiu varikliu, atsieis kone dvigubai daugiau - apie 118 tūkst. Daugelį Europos šalių autosalonų "Opel Insignia" pasieks gruodį arba kitų metų pradžioje.
Stebės kelio ženklus. Liepą Londono autosalone debiutavęs "Opel Insignia" turi "Opel Eye" (angl. - opelio akis) sistemą. Technologijos veikimo pagrindas - 30 kadrų per sekundę filmuojanti aukštos raiškos kamera, įmontuota tarp priekinio stiklo ir galinio vaizdo veidrodėlio. Nufilmuoti vaizdai keliauja į mikroprocesorių ir, jeigu sutampa su atmintyje esančiais pavyzdžiais, parodomi prietaisų skydelyje. Į antrą mikroprocesorių patenka kelio žymėjimo duomenys. Automobilio kompiuteris įsimena įprastinius vairuotojo veiksmus persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Taip pat šiame modelyje įdiegta naujausios kartos AFL priekinių žibintų sistema. Devyni skirtingi šviesų įtaisai automatiškai prisitaiko prie įvairių vairavimo sąlygų, kartu garantuodami saugumą ir vairavimo malonumą.
Pagyros modelio sėdynėms. Nepriklausoma Vokietijos ergonomikos ekspertų grupė "Aktion Gesunder Rücken e.V." pripažino, kad "Opel Insignia" sėdynių pasirinkimas - vienas plačiausių visoje automobilių rinkoje. Ieškant idealiausios sėdėjimo pozos, "Insignia" sėdynės reguliuojamos 65 mm į aukštį ir 270 mm į ilgį. "Kiekvienas, didelis ir mažas, ras "savo sėdynę" ir jausis saugiai bei patogiai, nes "Opel Insignia" modelyje sėdėjimo poza reguliuojama kiekvienam pagal poreikius", - savo darbu didžiavosi "Opel" sėdynių inžinerijos skyriaus atstovas Andrew Leuchtmannas.
Opel ir Vauxhall: Bendradarbiavimas ir skirtumai
Kaip ir visi "General Motors" modeliai, skirti pasaulinei rinkai, tam tikrose šalyse šis naujokas turės skirtingus pavadinimus. Daug ką apie šios markės esmę pasako modelių pavadinimai - „Vauxhall Insignia“, „Vauxhall Astra“, „Vauxhall Mokka“. Taip, tai yra tiesiog kitą ženkliuką ir vardą dėvintys „Opel“ automobiliai. Tai kam tada reikalinga „Vauxhall“ markė? Jei dar nesupratote, paaiškinsime, kad dabartinė „Vauxhall“ modelių gama neturi esminių skirtumų nuo „Opel“. „Vauxhall Corsa“ ir „Opel Corsa“ skiriasi tik ženkliukais. Automobilių pasaulyje egzistuoja daug giminingų modelių, bet čia - ne tas atvejis. Tai yra tie patys modeliai ir gamintojas to neslepia. Prie šio klausimo dar prieisime.
„Vauxhall“ istorija prasideda 1857 metais - škotų inžinierius Alexanderis Wilsonas tuomet įkūrė savo vardo kompaniją, kuri gamino jūrinius variklius ir įvairias metalines detales. Pirmąjį savo automobilį „Vauxhall“ pristatė 1903 metais. Jis buvo stebėtinai populiarus - per pirmus metus parduota net 70 „Vauxhall“ mašinų.
Vokietijoje sukurti „Opel“ markės automobilius „General Motors“ parduoda visame pasaulyje, žaibo formos ženklelis buvo naudojamas išimtinai tik Europoje. Bet panašu, kad auganti Kinijos rinka privertė „Opel“ šeimininkus GM persigalvoti. Šiuo metu įvairūs „Opel“ būstinėje sukurti automobiliai parduodami visame pasaulyje su skirtingais ženkleliais. Panašu, kad JAV įsikūrę GM vadovai persigalvojo. Tai lėmė dideliais tempais auganti Kinijos rinka. Šiuo metu Kinijoje „Opel“ sukurti automobiliai parduodami kaip „Buick“ ir dar nėra aišku, kaip jie tilps vienoje rinkoje su „Opel“.