Automobilio pavarų perjungimas yra vienas pagrindinių įgūdžių, reikalingų kiekvienam vairuotojui. Tiek mechaninės, tiek automatinės pavarų dėžės reikalauja specifinių žinių ir praktikos, norint užtikrinti efektyvų, saugų ir ekonomišką važiavimą. Neteisingi įpročiai gali ne tik sugadinti svarbius automobilio komponentus, bet ir sumažinti degalų ekonomiją.

Mechaninės pavarų dėžės valdymas: dažniausios klaidos ir patarimai
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu vengti tam tikrų klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, siekiant išsaugoti automobilio ilgaamžiškumą ir efektyvumą.
Neteisingas rankos laikymas ant pavarų svirties
Važiuodami automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
Netinkamas sankabos pedalo naudojimas
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį. Įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla, tai yra žalinga sankabai.
Pavarų perjungimas be sankabos
Yra vairuotojų, kurie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, ji tiesiog sugenda. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas. Neteisingai perjunginėjant pavaras, sugenda svarbūs mašinos komponentai.
Stovėjimas su įjungta pavara
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Neteisingas pavarų pasirinkimas greičio ir apkrovos atžvilgiu
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti. Jei pavaras perjungiate per vėlai arba per anksti, padidėja variklio apkrova ir degalų sąnaudos. Viena iš dažniausių vairuotojų, besirūpinančių degalų sąnaudomis, klaidų yra per ankstyvas pavarų perjungimas, tarkime, esant 1 500 aps/min, siekiant išlaikyti mažą variklio sūkių dažnį. Nors tai gali atrodyti ekonomiška, iš tikrųjų tai gali pakenkti degalų ekonomijai.

Pavarų perjungimo koordinavimas
Pavarų perjungimo veiksmus būtina tobulai koordinuoti. Sankaba, pavarų perjungimo svertas, sankaba kartu su akceleratoriumi - štai ir viskas. Bet kad pasisektų tai padaryti, prireikia ir pusmečio, o kad taptų įgūdžiu - kur kas ilgesnio laiko.
Keičiant pavarą, nepakanka tiksliai koordinuoti judesius ir kuo sklandžiausiai atlikti visą operaciją, nepakanka tiksliai žinoti, kada reikia įjungti kitą pavarą: dar nepaprastai svarbu mokėti įsibėgėti automobiliu kiekvieną kartą prieš įjungiant aukštesnę pavarą.
Pajudėjimas iš vietos
Važiuoti pradedame pirmąja pavara, įsukę variklį maždaug ligi 2/3 maksimalaus apsisukimų skaičiaus; jei nėra tachometro, apsisukimų skaičių apytikriai nustatome iš klausos. Sankabą atleidžiame pamažu, bet neperlaikydami, kad jos nesudegintume. Pajudėjimo momentas yra nelengvas. Atleisti sankabą reikia jautriai, kad mašina nešoktelėtų į priekį ir dėl variklio apsisukimų nebuksuotų sankaba. Žinoma, pajudėjimo sklandumas priklauso ne tik nuo vairuotojo meno, bet ir nuo automobilio ir sankabos.
Pajudant iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Vadinasi, pradedame važiuoti mažesniais variklio apsisukimais ir labai švelniai atleidžiame sankabą. Labai slidžios dangos kelyje visa tai turime atlikti dar švelniau. Ir gerai įsidemėkite, ko tokiu atveju daryti nevalia, būtent: labai slidžios dangos kelyje nevalia, atitinkamai nepaspaudus droselio valdymo pedalo, staiga atleisti sankabą. Teko daug kartų matyti, kai nuo slidžios dangos kelio automobilis, rodos, dėl nesuprantamų priežasčių išlėkė į šalikelę.
Perjungimas iš vienos pavaros į kitą
Lygumos kelyje leistina automobiliui įsibėgėti iki greičio, maždaug 10% mažesnio už maksimalų pasiekiamą važiuojant šia pavara. Vadinasi, jei spidometro skalėje rodyklėmis pažymėta, kokiu greičiu galima važiuoti įvairiomis pavaromis, ir jei pirmosios pavaros didžiausias greitis yra, pavyzdžiui, 33 km/h, tai įsibėgėję ligi 30 km/h, kad nepervargintume variklio, įjungiame antrą pavarą. Turėdami tą 10% rezervą varikliui apsaugoti, galime perjungti pavarą, neatleisdami akceleratoriaus. Šį būdą verta mokėti. Tačiau to nedarykite, neturėdami pakankamai įgudimo.
Greitas nelenktyninis pavarų perjungimas gali būti toks: važiuojame pirmąja pavara, nuspaudę akceleratorių. Akceleratorių atleisdami, nuspaudžiame sankabą. Spaudžiant sankabos pedalą ir traukiant pavarų perjungimo svertą, tam tikru momentu pirmoji pavara tarsi iššoka; tai svarbu pajusti. Vos tik pavarų perjungimo sverto pasipriešinimas sumažėja, nors sankaba dar iki galo ir nenuminta, svertą perstumiame į antrosios pavaros įjungimo padėtį ir kartu baigiame spausti sankabą. Antrajai pavarai dar neįsijungus, bet jau visai bebaigiant įsijungti, iki galo nuspaudžiame akceleratorių ir staigiai atleidžiame sankabą.
Jeigu pavaros yra išdėstytos H raidės pavidalu, kaip dažniausiai ir būna (pirmoji pavara viršuje, antroji - apačioje, trečioji - aukštyn ir į dešinę ir ketvirtoji - vėl žemyn), tada perjungti pavaras iš pirmosios į antrąją lengva, ypač kai pirmoji pavara sinchronizuota. Bet perjungti antrąją pavarą į trečiąją ir atvirkščiai yra sunkiau, nes negalime, tiksliau sakant, neturime, skirstyti šio kelio į dvi ar net tris dalis: aukštyn- dešinėn- aukštyn. Turime pasitreniravę išmokti antrąją pavarą perjungti į trečiąją ir atvirkščiai vienu sklandžiu judesiu: įstrižai dešinėn į viršų, įstrižai kairėn žemyn.
Iš antrosios į trečiąją: jei, važiuodami antrąja pavara, norime įjungti trečiąją, pavarų perjungimo svertą turime stumti įstrižai dešinėn į viršų. Iš trečiosios į ketvirtąją: įsidemėkite, kad, perjungdami trečiąją pavarą į ketvirtąją, traukiame svertą ne tiesiai žemyn, bet šiek tiek įstrižai į dešinę, kad truputėlį pajustume toje pusėje pasipriešinimą. Tik turėkime galvoje, jog kai kuriuose automobiliuose apačioje dešinėje yra atbulinė pavara.
Apskritai pavarų perjunginėjimui galioja bendra taisyklė: daryti viską labai švelniai. Nei stumti, nei traukti per jėgą.
Jeigu įsibėgėjome antrąja pavara iki 60km/h ir norime įjungti trečiąją pavarą, nepamirškime, jog tai privalome padaryti labai švelniai. Perjungiame pavaras taip, kaip mus mokė kursuose: visiškai atleidžiame akceleratorių ir numiname iki galo sankabos pedalą. Variklis pavarų perjungimo momentu dirba tuščiąja eiga. Vadinasi, vietoj buvusių didelių variklio apsisukimų teliko, sakykim, 700 apsukimų per minutę, vadinamieji tuščiosios eigos apsisukimai. Jei dabar įjungtume trečiąją pavarą ir staigiai atleistume sankabą, neišvengiamai užblokuotume varančiuosius ratus, užpakalinius arba priekinius, arba vieną iš varančiųjų ratų - prisiminkime diferencialą. Šis momentas labai pavojingas: variklis dirba labai mažais apsisukimais, nes akceleratorius yra atleistas. Staiga atleisdami sankabą, sujungiame varančiuosius ratus su varikliu. Kad šis sujungimas neturėtų neigiamų pasekmių, ratų sukimosi greitis turi atitikti variklio apsisukimų skaičių, padalytą iš perdavimo santykio, būdingo tai pavarai. Sujungus ratus su varikliu be šios sąlygos, greitai besisukantys ratai susidurs su gerokai lėtesniais variklio apsisukimais. Nugalės, aišku, variklis.
Važiavimas į kalną ir nuo kalno
Važiuodami į kalną, pavaras perjunginėjame iš esmės taip pat. Po pirmosios pavaros įjungus antrąją, variklio apsisukimai esti dar palyginti maži; o jis privalo turėti pakankamai galios, kad, įjungus antrąją pavarą, iš karto smarkiai imtų traukti mašiną į priekį.
Atvirkščiai yra važiuojant nuo kalno. Tuomet 10% atsarga iki maksimumo padidėja iki 20%, o kartais ir daugiau. Žinoma, tada automobiliu įsibėgėsime greičiau, bet aš nepatarčiau to daryti, nes yra gadinamas variklis. O anksčiau paminėtos atsargos iš tiesų visiškai pakanka. Juk laimėto laiko skirtumas, rezervą panaudojant dviem minėtais būdais, tesudarys net ne dešimtąsias, o tik šimtąsias sekundės dalis.
Degalų ekonomija ir variklio sūkiai
Mechaninės pavarų dėžės toli gražu nėra atgyvena - daugelis vairuotojų Europoje ir už jos ribų vis dar renkasi jas dėl jų teikiamų valdymo ir ryšio galimybių. Tačiau jei pavaras perjungiate netinkamu metu, galite aukoti degalų ekonomiją to net nesuvokdami. Priešingai nei automatinės, mechaninės pavarų dėžės priklauso tik nuo vairuotojo. Jei pavaras perjungiate per vėlai arba per anksti, padidėja variklio apkrova ir degalų sąnaudos. Tachometras rodo variklio sūkių dažnį per minutę. Daugumoje standartinių benzinu varomų automobilių idealus perjungimas vyksta tarp 2 500 ir 3 000 aps/min. Šiame diapazone variklis dirba efektyviai, neperkraudamas variklio. Kiekvienas pavarų perjungimas daro įtaką variklio darbo intensyvumui. Apskritai, kuo aukštesnę pavarą galite išlaikyti važiuodami stabiliu greičiu, tuo geresnės degalų sąnaudos. Nors šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės pasivijo vairuotojus efektyvumo požiūriu, mechaninės pavarų dėžės vis dar suteikia vairuotojams galimybę tiesiogiai kontroliuoti degalų sąnaudas.
Automatinės pavarų dėžės valdymas
Automatinė pavarų dėžė supaprastina vairavimą, tačiau ir čia yra svarbių niuansų, užtikrinančių jos ilgaamžiškumą ir sklandų veikimą.
Neutralios padėties (N) įjungimas
Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, norint įjungti padėtį N būtina paspausti stabdžių pedalą prieš perkeliant perjungimo svirtį 1 per vieną įrantą aukštyn arba žemyn. Prieš išlipdami iš automobilio, patikrinkite, ar prietaisų skydelyje įjungta įspėjamoji lemputė P. Automobilis gali pajudėti.
Automobiliui sustojus su įjungta važiavimo padėtimi D (drive), automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius sudarytas iš dviejų turbinų ir yra pilnai užpildytas hidrauline alyva, dideliu slėgiu. Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina (2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai, tepalas, kuris pilnai užpildęs visą hidrotransformatorių, po truputį pradeda kaisti. Jei trumpam sustojus perjungsime pavarų dėžę į N padėtį, bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidrotransformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes neturės papildomos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Taip pat dar yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turime paaiškinti. Tai, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2 - 3 s. Taigi stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas kol dėžė atlikinėja įjungimo procesą. Išvada: Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes kaip tik šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui.
Priekinės eigos pavaros (D padėties) įjungimas
Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, jūsų pėdai esant ant stabdžių pedalo, perkelkite perjungimo svirtį 1 per dvi įrantas žemyn, kad įjungtumėte padėtį D. Pavaros bus perjungiamos automatiškai, tinkamu metu, esant tinkamiausiems variklio sūkiams, kadangi automatinė sistema atsižvelgia į automobilio apkrovimą, kelio tipą ir pasirinktą vairavimo stilių. Pastaba: varikliui veikiant, automobiliui važiuojant nuo 0 iki 8 km/h greičiu ir esant įjungtai N arba R padėčiai, būtina spausti stabdžių pedalą, norint įjungti D padėtį.
Kaip važiuoti kuo taupiau su automatine pavarų dėže
Važiuodami pavarų svirtį laikykite padėtyje D, akceleratoriaus pedalą stenkitės spausti lengvai, kad būtų automatiškai pasirenkamas žemesnis variklio režimas.
Greitinimas ir lenkimas su automatine pavarų dėže
Stipriai ir greitai paspauskite akceleratoriaus pedalą (peršokdami pasipriešinimo tašką). Be to, norint lenkti, bet kada galima įjungti žemesnę pavarą, paspaudžiant kairiąją svirtelę.
Atbulinės eigos pavaros (R padėties) įjungimas
Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, perjunkite selektoriaus svirtį 1 dviem įrantomis aukštyn, kad įjungtumėte R padėtį. Jei stabdžių pedalas nenuspaustas, pasigirsta garso signalas, prietaisų skydelyje rodoma R padėtis mirksi maždaug penkias sekundes ir maždaug penkias sekundes rodomas pranešimas „Spauskite stabdžio pedalą“. Pastaba: varikliui veikiant, automobiliui važiuojant nuo 0 iki 8 km/h greičiu ir esant įjungtai N arba D padėčiai, būtina spausti stabdžių pedalą, norint įjungti R padėtį.
Važiavimas režimu B (priklausomai nuo automobilio versijos)
Šis režimas suteikia galimybę važiuoti dinamiškesniu regeneraciniu režimu. Atleidus akceleratorių, automobilis lėtinimui naudoja regeneracinį stabdymą. Kai kuriuose automobiliuose pavaras galite perjungti naudodami pavarų perjungimo svirteles 3 ir 4, kai pavarų svirtis yra nustatyta į D padėtį. 3: įjunkite žemesnę pavarą (˗). 4: įjunkite aukštesnę pavarą (+). P, N ir R padėčių prieiga naudojant svirteles negalima.

Perėjimas prie mechaninio režimo (automobiliuose su pavarų perjungimo svirtelėmis)
Jei važiuojama pasirinkus padėtį D, galima pereiti prie mechaninio vairavimo režimo naudojant ant vairo esančią svirtelę 3 arba 4. Priklausomai nuo automobilio, galite pasirinkti iš dviejų mechaninio vairavimo režimų:
- Laikinas rankinis režimas gali būti naudojamas, norint priverstinai perjungti pavaras, trumpai spustelėjus vieną iš dviejų svirtelių. Vairavimo režimas D ir įjungta pavara rodomi prietaisų skydelyje. Pastaba: pavarų dėžė automatiškai grįžta į automatinį režimą D, jei įjungta pavara nebėra optimali automobilio veiksmingumui arba nebuvo imtasi veiksmų naudojant svirtelę per tam tikrą laikotarpį.
- Pastovus rankinis režimas įjungiamas palaikius nuspaustą bet kurią iš svirtelių. Pastaba: kai kuriuose automobiliuose automatinis režimas vėl įjungiamas palaikant nuspaudus dešiniąją svirtelę arba pastumiant vienu palietimu valdomą svirtį 1 per vieną arba dvi įrantas žemyn.
Visais atvejais:
- norėdami įjungti žemesnę pavarą, paspauskite kairiąją svirtelę;
- norėdami įjungti aukštesnę pavarą, paspauskite dešiniąją svirtelę.
Pastaba: indikatoriai + ir ˗ nurodo vairuotojui perjungti aukštesnę arba žemesnę pavarą.
Ypatingos aplinkybės
Tam tikromis važiavimo sąlygomis (pvz., dėl variklio apsaugos, elektroninės stabilumo kontrolės sistemos (ESC) suveikimo ir t. t.) automatinė sistema gali automatiškai perjungti pavarą. Lygiai taip pat, norint išvengti netinkamų veiksmų, automatinė sistema gali atmesti pavaros pakeitimą: šiuo atveju pavaros laipsnio numeris perspėdamas mirksi kelias sekundes.
Ypatingi atvejai
Jei kelias arba oro sąlygos (stati įkalnė arba nuokalnė, gilus sniegas, smėlis ar purvas) netinka automatiniam režimui naudoti. Automobiliuose su pavarų perjungimo svirtelėmis, patariama svirtelėmis perjungti į mechaninį režimą. Tai apsaugos automatinę pavarų dėžę nuo dažno pavarų keitimo važiuojant į įkalnę ir leis stabdyti variklį važiuojant ilga nuokalne.
Šaltu oru užveskite variklį ir palaukite kelias sekundes prieš išjungdami padėtį P arba N ir perjungdami svirtį į padėtį D arba R, kad išvengtumėte jo užgesimo.
Automobilio sustabdymas su automatine pavarų dėže
Padėtis P įjungiama automatiškai kartu su elektroniniu stovėjimo stabdžiu (jei yra automobilyje), kai:
- variklis sustabdytas;
- vairuotojo saugos diržas atsegamas ir automobilis sustabdomas;
- ir vairuotojo durys atidarytos ir automobilis sustabdytas.
P rodoma prietaisų skydelyje.
Nors padėtis P yra automatiškai įjungiama sustabdžius variklį, kai kuriose situacijose (pvz., naudojantis kai kuriomis automobilių plovyklomis) gali prireikti įjungti padėtį N:
- varikliui veikiant paspauskite mygtuką P, perjunkite selektoriaus svirtį 1 per vieną įrantą aukštyn arba žemyn, tada išjunkite variklį.
- varikliui esant išjungtam ir degimui įjungtam, perjunkite pavarų svirtį 1 per vieną įrantą aukštyn arba žemyn.
Kitą kartą užvedus variklį, padėtis P įjungiama automatiškai anksčiau aprašytais atvejais. Pavarų svirtį į padėtį P galima įjungti tik transporto priemonei stovint. Įkalnėje, kad automobilis nejudėtų, nukelkite koją nuo akceleratoriaus. Gali perkaisti automatinė pavarų dėžė. Saugumo sumetimais niekada neišjunkite degimo, kol automobilis dar nevisiškai sustojęs.
Bendrieji patarimai ir variklio apsauga
Variklio galia ir sukimo momentas
Visada reikia turėti galvoje, kad, ieškant būdų, kaip padidinti variklio galią, kuri padėtų lengviau įveikti sunkius kelio ruožus, buvo rastas kitas sprendimas: kadangi nepavyko sukurti įtaiso, didinančio variklio galią pagal kelio sunkumą, pabandyta didinti ratų varomąją jėgą. Principas čia toks: to paties automobilio variklio galia, esant vienodiems apsisukimams, yra pastovus dydis, o jo ratų varomoji jėga - kintamas dydis. Didžiausia variklio galia yra tada, kai apsisukimų skaičius yra kokiais 6-7% mažesnis už leistinąjį.
Tiek per maži, tiek ir per dideli variklio apsisukimai, palyginus su gamyklos instrukcijoje nurodytais, yra žalingi. Variklis, dirbdamas per dideliais apsisukimais, ne tik genda, bet atitinkamai praranda galios. Kiekvienas variklio alkūninio veleno apsisukimų viršijimas verčia jį suktis per dideliais apsisukimais. Vadinasi, sunkiau tenka dirbti vožtuvams ir jų spyruoklėms, kur kas greičiau susidėvi skirstymo velenėlis ir visi variklio elementai.
Važiuojant bet kuria pavara, variklis teoriškai turi vienodą apsisukimų diapazoną. Tai geriausiai įrodo automobilio pavarų perjungimo diagrama. Mūsų nagrinėjamas variklis turi keturias pavaras, jo apsisukimų viršutinė riba yra 6000 per minutę. Visi pavarų perjungimai čia atliekami 3000-6000 apsisukimų intervale. Jau kalbėjome apie variklio elastingumą ir apie tai, kad kiekviena pavara turi nemažą galimų greičių diapazoną. Bet nevalia tuo elastingumu piktnaudžiauti. Pavarų dėžė yra joms perjungti.
Spidometro tikslumas
Reikia pasidomėti, ar tiksliai rodo spidometras. Dažniausiai spidometrai rodo didesnį greitį už tikrąjį. Kartais jie būna labai netikslūs. Štai kodėl spidometrą reikia patikrinti. Kaip? Važiuojame plentu, šalia kurio yra kilometrų stulpai, vienodu spidometro rodomu greičiu. Sekundometru fiksuodami laiką, per kurį įveikiame 1km, nustatome tikrąjį greitį. Kiekvieną nusistatyto atstumo važiavimą tam tikru greičiu reikėtų, kad būtų tiksliau, pakartoti dusyk ir apskaičiuoti vidurkį. Galima duoti spidometrą sureguliuoti specialistui (specializuotai dirbtuvei), bet sureguliuotąjį vis tiek pravartu patikrinti ir kelyje aprašytuoju metodu.
Nemažai automobilių gamintojų dėl reklamos, kad mašinos savininkas būtų patenkintas ir vairuodamas smagiai jaustųsi, pro pirštus žiūri į spidometrų "forsavimą". Tačiau gamyklos pateiktieji duomenys visada atitinka tikrąjį variklio apsisukimų skaičių ir greitį.
Skirtingi vairavimo stiliai
Yra trejopas važiavimas automobiliu: 1) normalusis, 2) greitasis, 3) lenktyninis. Visa, kas buvo anksčiau pasakyta, ypač apie pavarų perjungimą, tinka greitajam važiavimui. Tų pačių veiksmų lėtesnis atlikimas būdingas normaliajam važiavimui. Lenktyninio važiavimo pagrindas yra žaibiški pavarų perjungimo manevrai tobulai sinchronizuotais judesiais. Be to, perjungiant pavaras, labai dažnai - ir tai užvis sunkiausia - koja nenuimama nuo akceleratoriaus, droselio vožtuvas būna atvertas iki galo. Tai sunkus manevras, kuriam gerai atlikti reikia ilgų pratybų. Treniruodamiesi perjunginėti pavaras, nenukėlę kojos nuo akceleratoriaus, visada turime būti labai atsargūs. Sankabos išmynimo momentu būna didžiulis pavojus "persukti" variklį, jį visiškai sugadinti. Sunkūs manevrai gali būti išmokstami tik pratybomis!
Pavyzdžiui, įsibėgėjame trečiąja pavara iki pusės maksimalaus greičio. Didžiausias greitis ta pavara, sakykime, lygus 90km/h; mes įsibėgėjame iki 45km/h ir, neatleisdami akceleratoriaus, stengiamės greitai nuspausti ir atleisti sankabos pedalą, tuo pačiu metu įjungdami aukštesnę, ketvirtąją, pavarą. 45km/h greitis trečiąja pavara atitinka maždaug pusę apsisukimų, maksimaliai leistinų mūsų varikliui. Antroji pusė šiuo atveju sudarys garantiją, kuri pradedančiajam turi užtikrinti, kad jis savo manevru nesugadins variklio.
Techninė priežiūra ir gedimai
Žr. automobilio priežiūros vadovą arba kreipkitės į patvirtintą prekybos atstovą, kad patikrintumėte, ar automatinei pavarų dėžei reikalingi planinės techninės priežiūros darbai. Jeigu jie nereikalingi, papildyti alyvos nereikia.
Veikimo sutrikimai:
- Jei važiuojant prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Tikrinti aut. pav. d.“, tai rodo gedimą. Kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą.
- Važiavimo metu, jei pranešimas „Pavarų dėžė perkaitusi“ arba „Dėžės vėsinimas: laikinas sust.“ parodomas prietaisų skydelyje, kuo greičiau sustabdykite automobilį, kad pavarų dėžė galėtų atvėsti, ir laukite, kol pranešimas išnyks.
- Važiavimo metu, jei pranešimas „Gali sugesti pavarų dėžė“ parodomas prietaisų skydelyje, variklio galia tyčia sumažinama, kad būtų daroma teigiama įtaka pavarų dėžei. Kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą.
- Automobilio su automatine pavarų dėže gedimo šalinimas: vilkimas - techninė pagalba.
- Jei manevruojant sutrenkiamas automobilio pagrindas (pvz., susidūrus su stulpu, pakelto šaligatvio sienele ar kokiu kitu gatvės statiniu), automobilis gali būti apgadintas (pvz., gali įvykti ašies deformacija ir pan.). Kad išvengtumėte avarijos, patikrinkite automobilį pas markės gamintojo atstovą.
- Variklio arba elektronikos gedimo atveju (sugedus baterijai), kai paveikiamas automatinės pavarų dėžės veikimas, užtikrinkite, kad automobilis būtų tinkamai imobilizuotas.
- Jei prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Automatinės pavarų dėžės P triktis“, P padėties įjungti negalima.
Automatinė pavarų dėžė, kaip ji veikia?
tags: #kaip #teisingai #perjungti #automobilio #pavaras