Vairavimas ir alkoholio vartojimas yra du visiškai nesuderinami dalykai, tačiau eismo įvykių statistika rodo, kad ši problema mūsų keliuose vis dar išlieka itin opi. Kiekvienas prie vairo sėdantis asmuo prisiima didžiulę atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kitų eismo dalyvių, pėsčiųjų bei keleivių gyvybes. Lietuva, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, išlieka viena daugiausiai alkoholio vartojančių valstybių pasaulyje - vienas gyventojas (15 metų ir vyresnis) per metus vidutiniškai suvartoja apie 15 litrų absoliutaus alkoholio.
Statistikos departamento duomenimis, šalyje kasmet 750-1000 mirčių priežasčių būna nulemtos alkoholio vartojimo. Maždaug 1 iš 4 ištiriamų nusikalstamų veikų kasmet įvykdoma neblaivių asmenų, o dėl neblaivių vairuotojų kaltės kasmet įvyksta apie 300 eismo įvykių, kurių metu žūsta dešimtys ir sužeidžiama šimtai žmonių. Vien šiais metais neblaivūs vairuotojai jau padarė 143 avarijas ir buvo sulaikyti 6832 asmenys, vairavę apsvaigę.
Diskusijos dėl leistinos alkoholio ribos keitimo
Lietuvoje nemažėjant nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų skaičiui, politiniame lygmenyje verda diskusijos dėl leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje ribos. Seimo nariai Gintaras Vaičekauskas, Kęstutis Glaveckas, Juozas Baublys ir Jonas Liesys užregistravo siūlymą padidinti leistiną alkoholio tolerancijos normą iki 0,5 promilės.
Argumentuojama, kad Lietuvoje yra per daug draudimų, o „spygliuota viela“ problemos neišspręs. G. Vaičekauskas pastebi, kad jei išgėręs leistiną alkoholio kiekį Latvijoje vairuotojas įvažiuos į Lietuvą, čia jis bus baudžiamas dėl 0,1 promilės skirtumo. K. Glavecko manymu, reikia lygiuotis į daugumą Europos valstybių, o normos padidinimas padėtų Lietuvai tapti patrauklesnei užsieniečiams bei nesudarytų problemų motociklininkams, norintiems kelionės metu išgerti bokalą alaus.
Griežtesnės kontrolės šalininkų pozicija
Priešingą nuomonę išsakanti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė siūlo svarstyti galimybę dar labiau sumažinti dabartines 0,4 promilės „lubas“ arba jas visai panaikinti, taikant nulinę toleranciją visiems vairuotojams. „Alkoholio vartojimas, kad ir viena taurė, sumažina reakcijos greitį“, - teigia ji.
Policijos departamento atstovas Vytautas Grašys pabrėžia, kad nulinė riba dalį rizikuojančių vairuotojų atgrasytų nuo sėdimo prie vairo. Pasak jo, visuomenėje turėtų būti nulis tolerancijos tokiems vairuotojams, nes jie rizikuoja artimųjų sveikata ir gyvybe.
Vairavimas išgėrus kaip grėsmė kelių eismo saugumui (atnaujinta)
Fiziologinis alkoholio poveikis vairavimo kokybei
Moksliniai tyrimai rodo, kad net mažiausias alkoholio kiekis veikia centrinę nervų sistemą, savikontrolę ir kritinį mąstymą. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas alkoholio koncentracijos poveikis vairuotojo funkcijoms:
| Promilės | Poveikis vairuotojui ir galimos rizikos |
|---|---|
| 0,2 - 0,5 | Sunkiau įvertinti judančius šviesos šaltinius, atstumą iki priekyje esančios mašinos bei transporto priemonių gabaritus. Rizikingiau lenkti. |
| 0,5 - 0,8 | Neteisingai įvertinamas atstumas, padidėja rizika „nepataikyti į posūkį“. Pablogėja akių adaptacija keičiantis apšvietimui, padidėja apakinimo rizika. |
| 0,8 - 1,2 | Atsiranda euforija, pervertinamos galimybės. Susiformuoja „tunelio efektas“ (susiaurėja matymo laukas). Reakcija reikšmingai sulėtėja. |
| Virš 1,2 | Vairuoti praktiškai neįmanoma. Visi sutrikimai tampa ryškūs, vairuojama itin rizikingai. |
Svarbu suprasti, kad žmogaus girtumas priklauso nuo kūno masės ir individualios medžiagų apykaitos. Sveiko žmogaus kepenys vidutiniškai suardo iki 0,15 promilės per valandą. Net ir po ilgo miego, praėjus 12-14 valandų po vartojimo, organizme vis dar gali būti viršijama leistina riba.
Dabartinis teisinis reglamentavimas ir atsakomybė
Šiuo metu Lietuvoje standartiniams B kategorijos vairuotojams, turintiems didesnį nei 2 metų stažą, nustatyta 0,4 promilės riba. Tačiau tam tikroms grupėms taikoma absoliuti nulinė tolerancija (0,00 promilės):
- Pradedantieji vairuotojai (iki 2 metų stažo).
- Taksi ir pavežėjimo paslaugų teikėjai.
- Krovininių transporto priemonių (C, CE kategorijų) vairuotojai.
- Motociklų, mopedų, triračių ir keturračių vairuotojai.
- Pavojingus krovinius vežantys asmenys (ADR).
Atsakomybė griežtėja priklausomai nuo neblaivumo laipsnio. Viršijus 1,5 promilės ribą, taikoma baudžiamoji atsakomybė - asmuo įgyja teistumą, skiriamos tūkstantinės baudos, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o automobilis konfiskuojamas.
Prevencinės priemonės ir tarptautinė patirtis
Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Inga Daukšaitė pastebi, kad prie sugriežtintos atsakomybės ilgainiui priprantama, todėl svarbu dėmesį skirti galimybių vairuoti apsvaigus mažinimui. Efektyvios priemonės apima:
- Transporto priemonės konfiskavimą.
- Antialkoholinius variklio užraktus (alkoblokus), kurie neleidžia užvesti variklio, jei vairuotojas neblaivus.
- Socialinę prevenciją ir visuomenės spaudimą.
Švedijos pavyzdys rodo, kad sėkmės raktas yra nulinė visuomenės tolerancija. Švedijoje leidžiama riba yra 0,2 promilės, o už viršijimą gresia kalėjimas ir ilgalaikės baudos. Pasak korespondentės Vaidos Meidutės-Strazdauskienės, Švedijoje dažniausiai apie neblaivius vairuotojus praneša patys aplinkiniai, o tai tiesiogiai prisideda prie geresnių saugumo rodiklių.
Praktiniai patarimai vairuotojams
Vienintelis garantuotas būdas išvengti problemų - išankstinis kelionės planavimas. Rekomenduojama naudotis „paskirto blaivaus vairuotojo“ principu, taksi paslaugomis ar pavežėjimo platformomis. Nors naktinė kelionė taksi kainuoja, tai yra mikroskopinė investicija, lyginant su tūkstantinėmis baudomis ar prarasta laisve.
Vairuotojams, kurie nori būti tikri dėl savo būklės kitą rytą po šventės, patariama įsigyti kokybišką elektrocheminį alkotesterį. Svarbu prisiminti, kad pigūs prietaisai dažnai rodo klaidingus duomenis, o asmeninį alkotesterį būtina reguliariai kalibruoti. Pajutus bent menkiausią abejonę dėl savo blaivumo, geriausias sprendimas - palikti automobilio raktelius ramybėje.
tags: #kaip #sumazinti #neblaiviu #vairuotoju #kieki