Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas: anglies monoksidą (CO), nesudegusius angliavandenilius (CH), azoto oksidus (NOx) ir kietąsias daleles. Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką.
Dyzelinių automobilių dūmingumo patikra yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad jūsų automobilis atitiktų aplinkosaugos standartus ir veiktų optimaliai. Ši paslauga leidžia išsamiai įvertinti dyzelinių variklių išmetamų teršalų kiekį, užtikrinant, kad jų dūmų emisijos neviršytų leistinų normų. Tai ne tik apsaugo aplinką nuo taršos, bet ir padeda pagerinti automobilio efektyvumą bei mažinti degalų sąnaudas. Dūmingumo patikra yra būtina procedūra atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą, nustatanti dyzelinio kuro sudegimo efektyvumą variklyje.
Dūmingumo matavimo metodika
Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas, vadinamas dūmų matuokliu. Matavimo kolbos viename gale yra šviesos šaltinis ir ten patenka išmetamosios dujos. Kitame gale yra imtuvas. Tokiu būdu išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę.
Techninės apžiūros metu, atliekant automobilio dūmingumo bandymą, yra tikrinama ne tai, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, o pagrindinis šio bandymo tikslas yra įvertinti automobilio variklio būklę. Vertinimas atliekamas pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių kiekį, kurios sugeria šviesą. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą - tai nėra automobilio taršos įvertinimas. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas.
Dyzeliniai automobiliai yra žinomi dėl savo efektyvumo ir ilgaamžiškumo, tačiau laiku neidentifikuoti ir nepašalinti dūmų emisijos problemų gali sukelti didesnius remonto kaštus ir netekti galimybės naudotis automobiliu miesto zonose, kuriose taikomos griežtos emisijos normos.
Dūmų tipai ir jų priežastys
Skirtingos dūmų spalvos praneša apie skirtingas problemas:
- Juodas dūmas: Dažniausiai pasitaikanti dyzelinių variklių išmetimo spalva. Paprastai juodos spalvos išmetamųjų dujų priežastis yra didelis suodžių kiekis: tai nepilnai sudegęs, apanglėjęs kuras.
- Melsvas/Baltas dūmas: Mėlyni dūmai dažniausiai perspėja, kad dega tepalai. Svarbu: balkšvos / baltos spalvos dūmo nevertėtų painioti su vandens kondensato arba AdBlue skysčio garais.
- Pilki dūmai: gali reikšti neteisingą degalų mišinį.
Dažniausios padidėjusio dūmingumo priežastys
Dūmai yra aiškus automobilio gedimo signalas, kurį ignoruodami vairuotojai rizikuoja patirti didelių nuostolių. Tai gali lemti blogas degalų mišinys, automobilio parametrai, prasta mazgų būklė ir nusidėvėjimas. Šiandien dūmijantis automobilis nėra normalu - gamintojai aktyviai pasisako už ekologiją ir atlieka į orą išmetamų dujų bandymus.
- Oro filtras: Dyzeliniam varikliui pirmiausia reikia tam tikro oro kiekio, kad jis patektų į degimo kamerą, o tada kuro purkštukai purškia dyzelinį kurą, kad susimaišytų su juo. Jei orui sunku prasiskverbti pro užsikimšusį oro filtrą, jo kameroje nebus pakankamai. Taip susidarys mišinys, kuriame bus daugiau degalų nei oro, o tai reiškia, kad sudeginama daugiau kuro ir bus daugiau matomų dūmų.
- EGR vožtuvas (išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas): Šio vožtuvo paskirtis - grąžinti išmetamąsias dujas iš variklio atgal į degimo kamerą, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti ir sudeginti. Tai galiausiai sumažina jūsų transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį. Tačiau, jei EGR vožtuvas blogai veikia, jis nesugebės recirkuliuoti išmetamųjų teršalų, dėl ko automobilis skleis daugiau matomų dūmų. Dažniausiai su dyzeliniais automobiliais problemos būna su užsikišusiais ir netinkamai veikiančiais EGR vožtuvais.
- Degalų įpurškimo laikas: Dyzeliniu varikliu varomos transporto priemonės purkštukai turi būti subalansuoti ir sureguliuoti tinkamai. Jei purkštukas nesugeba išpurkšti reikiamo kuro kiekio į kamerą tiksliai tinkamu laiku, jis gadina visą degimo procesą. Reikia patikrinti, ar purkštukai nėra per daug susidėvėję arba nesuderinti, ir, jei reikia, išvalyti, suremontuoti arba pakeisti juos.
- Variklyje susikaupusios nuosėdos: Jei varikliui jau daug metų ir didelis kilometražas, greičiausiai variklio degimo kameroje susikaupė anglies nuosėdos. Nuosėdų tikimybę galima sumažinti, į dyzelinį kurą pildami specialius kuro priedus, kurie išvalys šias nuosėdas iš tokių vietų kaip degimo kamera ir purkštukai.
- Turbokompresorius: Turbina padidina galią, nes į degimo kamerą patenka daugiau oro. Tačiau turbokompresoriui taip pat reikia daugiau degalų, ypač kai bandoma įsibėgėti. Kartais dėl viso šio papildomo kuro akceleravimo metu išmetami dūmai. Neretai dūmingumas būna padidėjęs ir dėl turbinos problemų.
- Dyzelinis kuras: Naudokite kokybišką dyzelį. Geras kuras yra švaresnis ir kokybiškesnis. Kokybiški kuro priedai, kuriuos verta reguliariai naudoti, prižiūri kuro sistemą, įpurškimo sistemą, išmetimo sistemą.
Išmetamųjų dujų neutralizatoriai
Vienas iš pagrindinių elementų automobiliuose, mažinančių išmetamųjų dujų kenksmingumą, yra katalizatorius. Nuodingųjų medžiagų kiekis (CO, CH, NOx) sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje. Katalizatoriai skiriasi pagal pagrindo, kuris dengiamas katalitiniu sluoksniu, tipus. Tai gali būti keraminis korėtas blokas arba metalo lakštai, kurių paviršius padengtas platina, paladžiu ir rodžiu. Šie taurieji metalai suaktyvina minėtus cheminius procesus.
Daugelis vairuotojų tiesiog išpjauna katalizatorių ir jį parduoda. Šių gudrybių imasi ir nenaujų mašinų pardavėjai - parduoda automobilius prieš tai pašalinę katalizatorių. Pašalinus katalizatoriaus elementą, padidėja automobilio triukšmingumas. Automobiliuose, kuriuose sumontuotas „Lambda" zondas prieš pat katalizatorių, jis nespėja įkaisti ir siunčia į valdymo bloką klaidinamą informaciją. Be to, išpjovus katalizatorių, pažeidžiamas išmetamosios sistemos temperatūros režimas - nepakankamai atvėsinamos dujos (tai atlieka katalizatorius) greičiau degina kitas išmetamosios sistemos dalis.
Nuo 2009 m. DPF (dyzelino kietųjų dalelių) filtrai privalomi naujuose dyzeliniuose automobiliuose. Tačiau nuvažiavus 200 000-250 000 km, daugelis DPF užsikemša ir nustoja tinkamai veikti. Filtro keitimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų - išlaidos dažnai viršija paties automobilio vertę.
Skirtumai tarp dyzelinių ir benzininių variklių patikros
Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė.
Jei automobilis yra apynaujis, gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu ir į išmetimo sistemą specialios įrangos nedės. Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas.
Programavimas kaip sprendimas?
Jeigu automobiliui nepavyksta atlikti techninės apžiūros dėl per didelio dūmingumo, vairuotojai kartais ieško ne gedimo, kurį reikia pašalinti, bet kitokių problemos sprendimo būdų. Yra teigiančių, jog galima variklio valdymo kompiuterį suprogramuoti taip, kad variklis dirbtų tokiu režimu, kuriuo dūmingumas sumažėja. Tačiau specialistai teigia, kad tai mitas.
Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, nieko nepadarysi ir techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra. Didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu. Tačiau ir šiuo atveju reikia žinoti, kas nutiko iš tikrųjų. Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą.
Nauji reikalavimai ir pokyčiai
Pagal Europos Sąjungos teisės aktus nuo 2024 m. kovo mėnesio dyzelinių variklių dūmingumas techninėje apžiūroje tikrinamas taikant naują procedūrą. Nuo 2024 m. kovo 1 d. nustatyti skirtingi reikalavimai priklausomai nuo automobilio pagaminimo metų:
- Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30 d.
- Beveik pusantro karto griežtesnis maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficientas, siekiantis 1,5 m-1, nustatytas transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1-osios iki 2011 m.
- Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu.
Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m.
Europos Sąjunga rengia griežtesnes transporto priemonių techninės apžiūros taisykles, kurių taikiklyje atsidūrė senesni dyzeliniai automobiliai. Pakeitimais siekiama pagerinti saugą ir oro kokybę, tačiau dėl jų daugelis transporto priemonių gali būti priverstos išvažiuoti iš kelių. Techninės apžiūros stotys turės investuoti į pažangią įrangą, galinčią nustatyti ir dyzelino kietųjų dalelių filtrų (DPF) buvimą, ir jų tinkamą veikimą. Nors DPF šalinimas jau yra neteisėtas, jį sunku nustatyti pagal dabartines techninės apžiūros procedūras. Didžiausią poveikį patirs senesnės nei dešimties metų transporto priemonės.
Priežiūra ir patarimai
Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų.
Prieš pat techninės apžiūros (TA) procedūrą pravartu ir pačiam vairuotojui papildomai „pratvėlinti" išmetimo sistemą. Jei automobilis nepraeina techninės apžiūros dėl per didelio dūmingumo, pirmiausia reikia patikrinti:
- Oro filtrą: Jei jis labai užsiteršęs, būtinai pakeiskite.
- Degalų įpurškimo kampą: Jeigu juodi dūmai atsiranda pakeitus paskirstymo diržą, tada veikiausiai reikėtų patikrinti ir sureguliuoti degalų įpurškimo kampą.
Norint nepakliūti į tuos 4 proc. automobilių, kurie nepraėjo techninės apžiūros, reikėtų pirmiausiai laiku keisti filtrus.Profesionali techninė patikra ir išmetamųjų dujų kiekio patikrinimas yra svarbūs. Jei kas 2 metus atliekama oficiali techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų patikrinimas jau reikalingas ir jūsų automobiliui, mūsų dirbtuvėse mielai atliksime visus reikalingus darbus. O esant pageidavimui, iš anksto atliksime visą jūsų automobilio patikrą, kad pašalintumėme visus gedimus.
tags: #kaip #priklauso #tikrinti #dyzeliniu #automobiliu #duminguma