Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn.
Korozijos prevencijai automobilių kėbulai paprastai padengiami net keletu viršutinių sluoksnių - dažais, laku ir kitomis apsauginėmis dangomis. Jeigu šie sluoksniai neturi mechaninių pažeidimų, idealiame klimate korozija neturi galimybių atsirasti. Tačiau transporto priemones eksploatuojant lietuviškomis oro sąlygomis ši rizika išauga.
„Žiemos metu ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangų yra naudojami druskos ir smėlio mišiniai bei kiti agresyvūs elementai, keliuose atsiranda atsipalaidavusių dangos gabaliukų, kurie, esant sąlyčiui su automobilio kėbulu, gali mechaniškai pažeisti jo apsauginius sluoksnius“, - sako automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.
Pagrindinės korozijos atsiradimo priežastys
Korozija pažeidžia visus automobilius, tiek naujesnius, tiek senesnius. Skirtingi modeliai gaminami kitaip, tad ir rūdija vieni mažiau, o kiti daugiau.
- Klimato ar temperatūros pokyčiai: reguliarus lietaus, šlapdriba ar sniegas sudaro palankias sąlygas atsirasti drėgmei ir oksiduotis su automobilio metalais.
- Druska ir jos mišiniai: druska ant kelio dangų žiemą pagreitina korozijos procesą.
- Mechaniniai pažeidimai: kelio dangos gabaliukai, žvyras, akmenukai, pakelti kitų automobilių, gali pažeisti apsauginius kėbulo sluoksnius.
- Transporto priemonės amžius: senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be kai kurių apsauginių dangų, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja.
- Vairavimo ypatumai: dažnas važiavimas ilgais atstumais ar bekele didina mechaninių pažeidimų riziką.
- Drėgmas klimatas: santykinė oro drėgmė prisideda prie korozijos.
- Deguonies koncentracija ore.
- Vibracijos ir gniuždymas.
- Netinkama kėbulo priežiūra.
„Prie automobilio kėbulo prilimpa dideli kiekiai sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršių, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius. Čia užsistovėjęs sniego mišinys su druska sukelia didelę riziką dalims rūdyti. Tačiau tokios sankaupos pavojingiausios tuomet, kai po eksploatavimo dienos metu automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže. Priešingai nei mano daugelis, žiemos metu, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje“, - tikina A. Plečkaitis.
Akumuliatoriaus korozija: priežastis, pasekmė ir prevencija (Andy garažas: 466 serija)
Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai (chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos.
Rūdys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių grėsmių ilgalaikiam automobilio vientisumui, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur vyrauja kelių druska ir drėgmė. Nors paviršinės rūdys gali būti lengvai pašalinamos, automobilio rėmo rūdys kelia rimtų saugumo problemų.
Kaip pastebėti koroziją: rūdžių tipai ir požymiai
Yra keletas skirtingų požymių, kurie gali rodyti, kad automobilis rūdija. Pirmiausia rūdys suardo dažus ir bespalvį sluoksnį, o paskui pradeda žiojėti pačiame metale. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Kuo anksčiau pastebėsite esantį arba potencialų korozijos židinį, tuo pigiau ir lengviau jį bus sutvarkyti.
Rūdžių tipai
- Paviršinės rūdys: Kosmetinė korozija, atsirandanti dėl nedidelių dažų pažeidimų.
- Metalo paviršiuje atsiradę maži, raudoni iškilimai (dažų pūslelės).
- Spalvos pakitimai, atsilupimai ar paviršiaus šiurkštumai.
- Apnašų rūdys: Atsiranda, kai rūdys įsiskverbia giliau į metalą.
- Metalo paviršiuje atsiradusios mažos skylutės.
- Prasiskverbusios rūdys: Rimčiausia forma, dėl kurios atsiranda skylių ir susilpnėja struktūra.
- Matomas kiauras surūdijimas.
- Pasikeitusi automobilio metalo paviršiaus spalva.
Kur rūdys atsiranda greičiausiai?
Dažniausiai koroziją galima aptikti atidžiai apžiūrint daugiausia kontakto su aplinka turinčias automobilio vietas ir tas vietas, kur dažai yra įtrūkę, įbrėžti ar kur vanduo gali užsilaikyti.
- Kėbulas: patikrinkite, ar nepažeistas automobilio lako ar dažų sluoksnis. Bet koks išorinis dažų pūslėtumas yra ankstyvas rūdžių požymis.
- Durys: ši automobilio dalis nuolat kontaktuoja su drėgme, todėl svarbu apžiūrėti tiek vidines, tiek išorines konstrukcijas.
- Slenksčiai po automobilio durimis: juos reikėtų apžiūrėti ir iš apačios, nes ten paprastai prilimpa sniegas ir gali kauptis drėgmė.
- Ratų arkos: šie virš padangų esantys išlenkimai linkę rūdyti, ypač senesniuose automobiliuose, kurie paprastai neturi arkų įdėklų.
- Visa apatinė automobilio apsauga: ji apsaugo pagrindines vidines automobilio konstrukcijas, tad svarbu įsitikinti, ar eksploatuojant automobilį nėra nulūžusių šios apsaugos vietų, kurias reikėtų nedelsiant sutvarkyti, norint išvengti korozijos patekimo į transporto priemonės svarbias dalis.
- Bagažinės grindys: būtinai pakelkite kilimėlį ir patikrinkite, ar nėra rūdžių požymių.
- Suvirintos automobilio vietos: kiekvienoje mašinoje yra apie 70 metrų taškinio suvirinimo siūlių, kur dažniausiai korozija ir prasideda.
- Vietos aplink stiklus, žibintus.
- Kapoto priekinė dalis: priekinė automobilio dalis yra pažeidžiama labiausiai, nes ji atlaiko visus akmenukų smūgius.
- Reguliarus plovimas ir džiovinimas: reguliariai plaukite tiek automobilio kėbulą, tiek jo apačią - tai itin svarbu žiemos metu siekiant išvengti druskos sankaupų. Svarbu ne tik nuplauti automobilį, bet ir jį nusausinti, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės.
- Teisingas laikymas: transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių. Venkite statyti automobilį po medžiais ar kitose vietose, kur ant automobilio gali patekti rūgščių medžiagų.
- Reguliarus patikrinimas: vienas paprasčiausių korozijos prevencijos būdų yra reguliarus automobilio patikrinimas. Tai galima padaryti net patiems, atkreipiant dėmesį į korozijai jautriausias vietas.
- Antikorozinės dangos: tiems, kurie nori dar efektyvesnės apsaugos, verta apsvarstyti ir specialias antikorozines dangas. „Makvis“ vadovas pademonstravo Švedijos korozijos instituto mokslininkų tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad net 30 proc. šešerių metų mašinų, neapdorotų antikoroziniais preparatais, buvo kiaurai prarūdiję slenksčiai, durų apačios, vidinės ertmės, taškiniu būdu suvirintos siūlės. Visiškai patikimų korozijos požiūriu automobilių, mokslininkų manymu, apskritai nėra.
- Laikykitės atstumo vairuodami: tai padeda išvengti mechaninių kėbulo pažeidimų nuo pakeltų akmenukų ar žvyro.
- Vaškuokite kėbulą: vaškas sukuria papildomą apsauginį sluoksnį.
- Vieta: pastatykite automobilį gerai vėdinamoje vietoje, pavėsyje.
- Paviršiaus paruošimas: įsitikinkite, kad paviršius, su kuriuo dirbsite, yra švarus ir sausas.
- Medžiagos:
- Šveitimo popierius (P80, P180, P400 grūdėtumo).
- Vielinis šepetėlis arba kampinis šlifuoklis.
- Rūdžių surišėjas.
- Glaistas (su stiklo pluošto audiniu pirmam sluoksniui).
- Vaitspiritas arba nuriebalinimo priemonė.
- Švarus skudurėlis.
- Automobilinis gruntas.
- Dažai (akriliniai dažai jau sumaišyti su laku).
- Skaidrus lakas (jei reikia).
- Medinė arba kietos gumos kaladėlė šveitimui.
- Glaistyklė (jei rūdys palieka skyles).
- Rūdžių pašalinimas:
- Jei rūdys yra tik ant paviršiaus, naudokite P80 grūdėtumo šlifavimo popierių arba vielinį šepetėlį, kad švelniai nušveistumėte atšerpetojusias rūdis. Šlifuokite, kol apnuoginsite metalą ir turėsite lygų sluoksnį. Nušlifuokite arba nušveiskite kuo daugiau rūdžių. Tam pravartu naudoti grubesnį šlifavimo popierių arba netgi rūdžių šalinimo priemonę.
- Nušveitę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus.
- Rūdžių surišėjo naudojimas:
- Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai.
- Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų.
- Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.
- Glaistymas (jei reikia):
- Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui.
- Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus.
- Glaistą su kietikliu sumaišykite santykiu 1:10.
- Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos.
- Glaistas turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų.
- Šveiskite glaistą švitriniu popieriumi (P180, vėliau P400) su medine arba kietos gumos kaladėle, kol paviršius bus lygus. Gali tekti kartoti glaistymo, džiovinimo ir šveitimo procesą.
- Jei rūdys palieka skyles, naudokite specialų užpildą. Paruoškite jį pagal instrukcijas ir užtepkite ant pažeistos vietos su glaistykle, kuo labiau sulyginkite.
- Gruntavimas:
- Nuvalykite paviršių švariu skudurėliu, kad pašalintumėte dulkes ir nešvarumus. Užpurkškite ploną ir lygų automobilinio grunto sluoksnį ant nušlifuotos vietos.
- Leiskite gruntui išdžiūti tiek laiko, kiek rekomenduoja gamintojas.
- Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu.
- Dažymas:
- Pirmiausia apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus.
- Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti.
- Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C.
- Purkškite arba tepkite atitinkamus dažus lengvais, tolygiais sluoksniais. Prieš tepdami kitą sluoksnį, palaukite, kol išdžius ankstesnis. Paprastai užtenka 2 ar 3 sluoksnių, kad paviršius būtų gerai padengtas.
- Jei norite, po dažų galite aplikuoti ir skaidrų laką.
- Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.
- Automobilis turi mažą ridą ir didelę vertę.
- Rūdys yra lokalizuotos ir neturi įtakos konstrukcijos vientisumui.
- Planuojate automobilį laikyti ilgą laiką ir norite būti ramūs.
Anot specialisto, korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje. Rūdys dažniausiai būna paviršinės ir, jei jų netvarkysime, neretai jos prasiskverbia kiaurai, tad reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijos plitimui.
Korozijos prevencija ir šalinimas
Korozija yra ne tik nemalonus reiškinys, bet ir varginanti, savaime neišnykstanti problema. Dėl jos nukenčia ne tik automobilio estetika, bet ir kėbulo vientisumas. Surūdijusį automobilį darosi nebemalonu eksploatuoti bei sunku parduoti. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti korozijos, svarbu imtis prevencinių priemonių ir reguliariai prižiūrėti automobilį:
Rūdžių šalinimas
Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys. Pirmiausia reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose.
Pasiruošimas
Žingsniai
Akumuliatoriaus korozija: priežastis, pasekmė ir prevencija (Andy garažas: 466 serija)
Kada verta remontuoti rūdis?
Paviršinių ir apnašų rūdžių atveju „pasidaryk pats“ remontas gali būti saugus ir veiksmingas. Tačiau jei rūdys įsiskverbė į struktūrinius elementus, pavyzdžiui, rėmo bėgius ar važiuoklę, būtina atlikti profesionalų vertinimą. Galima suvirinti naują metalą, tačiau stipriai surūdijusį rėmą lopyti rekomenduojama retai.
Rūdžių remontas prasmingas, kai:
Kita vertus, jei automobilis turi daug įsiskverbiančių rūdžių ir mažą perpardavimo vertę, gali būti ekonomiškiau jį išregistruoti. Sunkiais atvejais rūdys gali netgi pažeisti konstrukciją, todėl automobilį tampa nesaugu vairuoti.