Šaltasis metų laikas vairuotojams kelia daug iššūkių. Sniegas, ledas ir minusinė temperatūra ne tik apsunkina važiavimą, bet ir padidina riziką užstrigti ar patirti techninį gedimą. Lietuvos žiemos kelia nemažai iššūkių visiems vairuotojams. Šaltis, sniegas ir kelių barstymas druska neigiamai veikia jūsų automobilio būklę. Tinkamai paruošti automobilį žiemai - ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas. Žiema - vienas sudėtingiausių sezonų automobiliams. Druska ir cheminės priemonės, naudojamos kelių priežiūrai, ne tik gadina dažus, bet ir skatina koroziją. Reguliarus automobilio plovimas ir apsauginio vaško naudojimas gali padėti sumažinti žiemos keliais barstomos druskos sukeliamą koroziją.
Pagrindiniai automobilio paruošimo žiemai žingsniai
Padangų keitimas ir pasirinkimas
Padangų keitimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis ruošiant automobilį žiemai. Lietuvoje KET numato, kad nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. privaloma naudoti žiemines padangas. Vairuojant su vasarinėmis padangomis ant ledo ar sniego, žymiai prarandamas sukibimas. Žieminės arba visasezonės padangos su tinkamu indeksu užtikrina trumpesnį stabdymo kelią ir geresnį automobilio valdymą. Daugelis vairuotojų nežino, kad net ir kokybiškos žieminės padangos praranda savo savybes, kai protektoriaus gylis sumažėja. Atsargiai vairuodami ir pasirinkę tinkamas žiemines padangas, sumažinsite slydimo riziką.
Rinkdamiesi žieminių padangų komplektą, atkreipkite dėmesį į padangos sukibimo su šlapia danga žymėjimą (žymima raidėmis nuo A iki E). Snaigės simbolis reiškia, kad padanga yra išlaikiusi stabdymo ant sniego testą. Jei norite dar patikimesnių padangų, tinkamų itin šaltam orui, ieškokite kalno su viduje esančia snaige simbolio.
Akumuliatoriaus patikra
Akumuliatoriaus būklė ypač svarbi žiemą. Esant šalčiui, akumuliatoriaus talpa smarkiai sumažėja. Net tvarkingas akumuliatorius gali nepajėgti užvesti variklio šaltą rytą. Specialistai rekomenduoja prieš žiemą patikrinti įkrovos lygį ir tarnavimo laiką. Jei akumuliatoriui daugiau nei treji metai - geriau jį pakeisti nauju. Automobilio akumuliatorius vidutiniškai tarnauja apie 3-4 metus. Nors akumuliatoriaus gyvavimo trukmė priklauso nuo daugybės faktorių, dauguma vairuotojų jį keičia tik tada, kai kas nors atsitinka. Tam, kad akumuliatorius neišsikrautų pačiu netinkamiausiu metu, artėjant žiemai būtinai įvertinkite jo būklę. Dauguma automobilių turi specialų apie tai pranešantį indikatorių. Pasukite užvedimo raktelį ir pažvelkite į prietaisų skydelį. Kai akumuliatoriaus įtampa žema, jo simbolis bus raudonas. Jei akumuliatorius geros būklės - žalias. Tokiu būdu galėsite sekti akumuliatoriaus įtampą ir laiku jį pakeisti.
Skysčių patikra ir keitimas
Aušinimo skystis ir langų plovimo skystis turi būti pritaikyti žemai temperatūrai. Jei jie seni ar per silpni, gali užšalti, o tai sukels rimtų gedimų. Aušinimo skystis turi atlaikyti žemą temperatūrą, kad neužšaltų esant šalčiui. Patikrinkite jo užšalimo temperatūrą - ji turėtų būti ne aukštesnė nei -25°C. Vasarinį langų plovimo skystį būtina pakeisti žieminiu langų plovimo skysčiu. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti žieminę alyvą, kuri palengvina variklį užvesti esant žemai temperatūrai. Langų plovimo skystis būna dviejų tipų: skirtas vasarai ir žiemai. Nors jie ir atrodo vienodai, žieminis ir vasarinis skystis yra skirtingos sudėties bei sukurti tarnauti skirtingomis sąlygomis. Vasarinis stiklų ploviklis padeda pašalinti vabalus ir vabzdžius, kai tuo tarpu žieminis ploviklis skirtas nuvalyti druską ir purvą. Orams atvėsus, vasarinis langų skystis užšals ir užkimš visą langų plovimo sistemą, įskaitant ir purkštukus. Kad to išvengtumėte, prieš ateinant žiemai išleiskite vasarinį ploviklį ir pakeiskite jį žieminiu, kurio sudėtyje esama tokių aktyvių ingredientų kaip glicerinas.
Matomumo užtikrinimas
- Žibintai: Žiemos metu dienos trumpesnės, todėl žibintai tampa ypač svarbūs saugiam eismui. Žiemą dienos yra trumpos, todėl matomumas kelyje tampa itin svarbus. Nublukę ar pageltę žibintai ženkliai sumažina apšvietimo kokybę. Profesionalus žibintų poliravimas atkuria skaidrumą, pašalina mikroįbrėžimus ir pagerina šviesos sklaidą.
- Valytuvai: Valytuvai žiemą patiria didesnį krūvį dėl sniego ir ledo. Jei pastebite, kad jie prastai valo stiklą, nedelsiant pakeiskite juos naujais. Stipri pūga gali stipriai sumažinti matomumą ir sukelti didelį pavojų, todėl svarbu patikrinti, ar jūsų automobilio valytuvai tinkamai veikia. Priklausomai nuo gamintojo, saikingai naudojami valytuvai susidėvi per metus. Vėliau purvo ir vandens taip efektyviai jie jau nebesugeba pašalinti. Vertėtų nepamiršti, kad susidėvėję valytuvai gali subraižyti automobilio stiklą.
- Ledo tirpikliai: Ankstyvą žiemos rytą nemažai vairuotojų skuba važiuoti tinkamai nenuvalę ledo ir sniego nuo langų. Toks neatsakingas elgesys ne tik kelia riziką jiems patiems, bet ir kitiems vairuotojams. Jei laikote automobilį lauke, tikėtina, kad sniegui ir ledui pašalinti naudojate grandiklį. Deja, tai nėra pats efektyviausias langų valymo būdas. Rinkoje esama įvairaus tipo ledo tirpiklių ir skysčių, kurie atlieka savo darbą akimirksniu.
Kėbulo apsauga nuo korozijos
Automobilių gamintojai nuolat tobulina variklių efektyvumą, važiavimo komfortą ir keleivių saugumą. Deja, ne visi jie investuoja į tinkamą apsaugą nuo korozijos, kuri vos po kelių žiemos sezonų gali tapti rimta problema. Norint apsaugoti automobilio kėbulą, reikėtų bent 1-2 kartus per mėnesį plauti savo automobilį, taip pašalinant druską. Tiesa, tai nesuteiks garantijos, kad po metų ar kelių automobilio kėbulas nepradės rūdyti. Efektyviausias būdas apsaugoti automobilį - padengti jo važiuoklę antikoroziniais produktais. Užteks vos vieno sluoksnio, kad jūsų automobilio kėbulo gyvavimo trukmė reikšmingai pailgėtų.
Kokią naudą automobiliui suteikia antikorozinis padengimas? (Autopilotas 2020-09-05)
Interjero apsauga
Nors medžiaginiai grindų kilimėliai automobilio interjerui suteikia jaukumo, jie turi daugybę trūkumų. Žiemą tokie kilimėliai tampa drėgmę sugeriančiomis šluostėmis, kurios vėliau išgarina drėgmę ant langų ir šie užšąla iš vidaus. Viso to galima išvengti: pakeiskite medžiaginius kilimėlius guminiais arba plastikiniais. Tokio tipo kilimėliai ilgaamžiškesni, nesusitepa ir padeda kovoti su rūdimis, apsaugodami automobilio grindis. Rudens ir žiemos mėnesiais automobilio salonas kenčia nuo drėgmės, purvo ir druskų, kurios patenka į vidų su avalyne. Interjero valymas padeda atkurti švarą - išvalomos sėdynės, kilimėliai, panelės bei kitos detalės.
Automobilio kėbulo paruošimas dažymui
Kokybiškas automobilio kėbulo ar jo dalių paruošimas dažymui - vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso, kaip automobilis atrodys po dažymo. Kėbulo dažymas - tai ne tik estetinė procedūra, bet ir svarbi kėbulo apsaugos dalis, kuri užtikrina ilgesnį automobilio tarnavimo laiką bei padeda išlaikyti transporto priemonės vertę. Šis procesas dažniausiai taikomas po įvairių kėbulo remonto darbų - įlenkimų šalinimo, detalių keitimo ar įbrėžimų korekcijos.
Dažymo poreikis
Kėbulo dažymas gali būti reikalingas įvairiais atvejais. Dažniausiai jis atliekamas po remonto darbų - pavyzdžiui, jei automobilis dalyvavo eismo įvykyje, buvo pažeistos sparno ar durų sritys, po suvirinimo ar tiesinimo dažymas padeda atkurti vientisą išvaizdą. Kitas dažnas atvejis - lakavimo arba dažų dangos pažeidimai. Laikui bėgant, nuo stogo ar kapoto gali luptis lakas, išblukti dažai ar atsirasti gilūs įbrėžimai, pasiekę gruntą. Vis dažniau automobilių savininkai renkasi spalvos keitimą - tai gali būti susiję su noru išsiskirti, sukurti išskirtinį įvaizdį ar atnaujinti seną išvaizdą.
Paviršiaus paruošimas dažymui
Dažymo kokybė didele dalimi priklauso nuo to, kaip profesionaliai buvo atliktas paviršiaus paruošimas. Pirmiausia, ruošiamos dažyti automobilio dalys, yra nušveičiamos nepaliekant senų dažų ar rūdžių liekanų. Tuomet padengiamos antikorozine danga, glaistomi nelygumai ir smulkūs defektai, įbrėžimai. Glaistas kruopščiai šlifuojamas, kartais net keletą kartų, priklausomai nuo kėbulo pažeidimų. Kai ant paviršiaus atsiranda pliko metalo arba glaistyto pagrindo plotų, jie gruntuojami. Tuomet visas paviršius dengiamas gruntu. Draugas aiškino, kad glaistą jis dar užtepa kažkokiu nitruotu glaistu, kuris tas poras pranaikina.
Šlifuojant pažeistas vietas, pašalinamos rūdys, senas lakas, atšokę dažai. Kitas svarbus etapas - paviršiaus nuriebalinimas. Silikono valikliai padeda pašalinti riebalus ir dulkes, kurios gali paveikti dažų sukibimą. Nepaprastai svarbus ir maskavimo procesas. Tos dalys, kurios nedažomos - langai, padangos, žibintai, chromuoti elementai - yra kruopščiai uždengiamos specialiomis plėvelėmis ir juosta. Tai leidžia dažyti tik reikiamą plotą, o aplinkinės dalys išlieka švarios.
Paruošiamieji dažymui darbai turi būti atlikti kruopščiai ir tam pritaikytoje patalpoje. Bet kuris paruošimo dažymui darbo etapas turi būti atliktas kruopščiai be jokio skubėjimo - tai padės išvengti defektų tokių kaip pūslių atsiradimas ar dažų lupimasis po dažymo.
Dažniausiai daromos klaidos
Dažniausiai daromos klaidos: paruošiamieji darbai atliekami patalpoje, kur daug dulkių, kurios nusėda ant ruošiamo dažyti paviršiaus ir sugadina dažų dangą; glaistas, gruntas padengiami netolygiai; nepilnai pašalinami rūdžių ar senų dažų likučiai.
Dažymo technologija ir "perėjimas"
Šiuolaikinis kėbulo dažymas vykdomas naudojant pažangias, aplinkai draugiškas technologijas. Dauguma servisų šiandien dirba su vandens pagrindo dažais - jie mažiau teršia aplinką, nei seniau naudoti tirpikliniai. Visa procedūra atliekama profesionalioje dažymo kameroje, kurioje palaikoma švari, kontroliuojama aplinka. Oro filtravimo sistema neleidžia patekti dulkėms, o pakelta temperatūra iki 60 °C padeda dažams ir lakui greičiau sukietėti.
Svarbus ir dažytojo meistriškumas - nuo purškimo kampo, atstumo ir dažų kiekio priklauso, ar paviršius bus tolygus. Jei dažai užpurškiami netolygiai, gali atsirasti nubėgimų ar vadinamasis „apelsino žievelės“ efektas. Dažniausiai naudojama dvisluoksnė sistema - baziniai dažai suteikia spalvą, o skaidrus lakas užtikrina apsaugą.
Vienas iš didžiausių iššūkių - tai spalvos suderinimas su likusiu automobilio kėbulu. Net jei žinomas originalus gamyklinis spalvos kodas, ilgainiui spalva gali būti pasikeitusi - dėl saulės, chemikalų ar tiesiog amžiaus. Kartais, norint užtikrinti vientisumą, naudojamas vadinamasis „įvažiavimo“ metodas (blending) - dažai purškiami ne tik ant pažeistos detalės, bet ir užnešami ant gretimų dalių. Tai padeda išvengti aiškios ribos tarp seno ir naujo dažymo. Tai vadinama "perėjimu" arba "užmetimu". Kur reikia detalę dažo dengdami normalų dažų sluoksnį, o ten "padulkina", kad nebūtų ryškaus skirtumo tarp naujų ir senų dažų.
Darant "užmetimą/perėjimą", nebūtina perlakuoti visos detalės. Galima tokį patį užmetimą/perėjimą padaryti ir su laku. Yra tekę daryti laku perėjimą ant buferio, po to susveisti, supoliruoti, ir jokios žymės nesimatė.
Po dažymo
Kokybiškai atliktas dažymas turėtų būti be matomų defektų - paviršius turi būti lygus, blizgus, be nelygumų ar dažų lašėjimo. Po dažymo būtina laikytis tam tikrų priežiūros taisyklių. Pirmąsias dvi savaites rekomenduojama vengti automatinės plovyklos ar agresyvių valymo priemonių. Taip pat verta reguliariai plauti automobilį, saugoti paviršių nuo paukščių išmatų ar kitų agresyvių medžiagų.
Pasirinkimas: daryti pačiam ar kreiptis į specialistus
Dažnas automobilio savininkas renkasi, kur dažymo darbai atliekami pigiau - norėdami sutaupyti pinigų, arba, kur greičiau - norėdami sutaupyti laiko. Pasirinkdami servisą, kur darbus žada atlikti greičiau, dažnai automobilių savininkai nesusimąsto, kodėl darbai atliekami per trumpesnį laiką. Daugelį darbų, tokių kaip valytuvų keitimas, skysčių papildymas, žibintų patikrinimas, galima atlikti savarankiškai.
Jei kėbulas visai supuvęs, neverta ieškoti super duper medžiagų ir įrangos tikslui pasiekti. Rūdys vis tiek nugalės. Viskas daroma tam kartui, kad kitą kartą būtų paprasčiau ir pigiau. Visgi, kėbulo dažymas - tai procesas, kuriame dera techninis tikslumas, estetiniai kriterijai ir praktinė patirtis. Tinkamai atliktas dažymas padeda atkurti automobilio išvaizdą, apsaugoti kėbulą nuo tolimesnių pažeidimų ir netgi padidinti transporto priemonės rinkos vertę.
Jei automobilyje, pvz., "Peugeot 406 1.9TD", yra nedidelių rūdžių ar skylučių (pvz., galinis slenkstis apie 30 cm, nedidelė 5 cm skylė), galima bandyti remontuoti pačiam. Galima imti cinkuotos skardos lopą ir aliuminėmis kniedėmis prikniedyti iš vidaus, paskui plaktuku įplakti kniedes vidun, kad špakliui netrukdytų. Tai, žinoma, nešančioms konstrukcijoms netinka. Kitas variantas - lituoti.